Interneto platybės dažnai sukuria klaidingą laisvės ir nevaržomo prieinamumo įspūdį. Daugelis svetainių savininkų, turinio kūrėjų ar tiesiog socialinių tinklų vartotojų vis dar vadovaujasi ydinga logika: „jei tai yra „Google“ paieškoje, vadinasi, tai vieša ir galima naudoti“. Deja, tokia nuostata yra tiesiausias kelias į finansinius nuostolius ir teisinius nemalonumus.
Autorių teisių pažeidimai skaitmeninėje erdvėje fiksuojami vis dažniau, o specialūs algoritmai geba aptikti neteisėtai panaudotą nuotrauką ar tekstą per kelias sekundes, net jei tas turinys buvo paskelbtas prieš kelerius metus. Visos teisės saugomos.
Autorių teisių pagrindai ir saugomų kūrinių nustatymas
Autorių teisės yra išimtinės teisės į kūrinius, kurios atsiranda nuo kūrinio sukūrimo momento. Autorių teisės saugo praktiškai bet kokį originalų kūrybos rezultatą, išreikštą objektyvia forma.
Lietuvoje autorių teisių įgyvendinimą, administravimą ir gynimą apibrėžia Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas (AGTAĮ). AGTAĮ 4 str. 1 d. nurodyta, kad autorių teisių objektai apibūdinami kaip originalūs literatūros, mokslo ir meno kūriniai, kurie yra kokia nors objektyvia forma išreikštas kūrybinės veiklos rezultatas, o AGTAĮ 4 str. 2 d. 8 p. pažymėta, kad fotografijos kūriniai ir kiti fotografijai analogiškais būdais sukurti kūriniai yra autorių teisės apsaugos objektai. Taigi, pagal AGTAĮ, fotografija, kaip fotografo veiklos rezultatas, yra saugoma autorinės teisės.
Jokių papildomų veiksmų teisių apsaugai atlikti nėra reikalaujama, nes AGTAĮ 6 str. nurodyta, kad autorius yra kūrinį sukūręs asmuo, kas reiškia, jog nenumatyta reikalavimų papildomai apsaugoti savo kūrinį, pvz. jį registruojant, skelbiant ir pan. Nuotraukos autorių teisių apsaugos objektu tampa ir teisinę apsaugą įgyja jų sukūrimo momentu.
Taip pat skaitykite: Teisinis servitutas ir kompensacija
Kada fotografija laikoma autorių teisių objektu?
Reikia pažymėti, kad ne visos fotografijos turi autorių teisių apsaugos objekto statusą, o tik tos, kurios pasižymi kompozicijos, objektų parinkimo ar jų fiksavimo originalumu. Nuotrauka turi būti originali. Originalumas šiuo atveju, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, turi būti objektyvus.
Originalumas yra vertinamasis požymis, jį gali įtakoti daugybė veiksnių. Jeigu nuotraukos yra tam tikru būdu apdirbtos, retušuotos, dėtas filtras, koreguotos detalės ir pan., t.y. jei fotografas įdėjo savo kūrybinio, meninio darbo, tvarkydamas nuotraukas, jos, be abejo, atitinka originalumo kriterijų. Originaliomis nuotraukos pripažįstamos ir tais atvejais, jeigu jos išvis nebuvo arba dar nebuvo tvarkytos, bet fotografas, darydamas jas, parinko tam tikrą aplinką, šviesą, kompoziciją, panaudojo šešėlius, parinko žmonių (modelių) pozas, pasitelkė įvairias skirtingas papildomas originalias detales ir pan. (pvz., fotografuota gamta per saulėlydį, daryta jaunavedžių fotosesija).
Pažymėtina, kad jeigu nuotraukos daromos, siekiant komercinių tikslų (pardavinėti įvairius produktus arba savo paslaugas kaip fotografo, pavyzdžiui, vestuvių paslaugas, reklamuoti save kaip fotografą, padarant save patraukliu klientams, sukuriant savo portfolio), akivaizdu, kad nuotraukos atitinka originalumo kriterijų, kadangi fotografas deda pastangas tam, kad nuotraukos pasižymėtų išskirtinėmis, patraukliomis savybėmis, kurios sukurtų teigiamą įspūdį ir turėtų įtakos kliento užsakymui.
Pastaruoju metu labai išpopuliarėjo vaizdo fiksavimas bepiločių skraidyklių (dronų) pagalba. AGTAĮ prasme toks vaizdo įrašas vadinamas audiovizualiniu kūriniu. Audiovizualiniai kūriniai (kino filmai, televizijos filmai, laidos, videofilmai ir kiti kinematografinėmis priemonėmis išreikšti kūriniai) priskiriami autorių teisių objektams. Autorių teisių apsaugos objektais yra ir operatorių darbo rezultatas. Todėl jeigu fotografui yra aktualus ir operatoriaus darbas, jiems pravartu žinoti, kad jeigu kažkas neteisėtai naudoja jų padarytą vaizdo įrašą (kopijuoja, talpina tinklapyje, transliuoja ir pan.), tai irgi laikytina autorių teisių pažeidimu ir autorius gali naudotis numatytais teisių gynimo būdais.
Autorių teisių galiojimo terminai
Autoriaus turtinės teisės galioja visą autoriaus gyvenimą ir 70 metų po autoriaus mirties. Nuotrauka legaliai galima pasinaudoti ir tuo atveju, jeigu po jos autoriaus mirties yra praėję 70 metų. Jei autorius negali būti nustatytas (tokiu atveju negali būti nustatyta ir jo mirties data), tuomet teisės į nuotrauką saugomos 70 metų, skaičiuojant nuo tada, kai nuotrauka buvo teisėtai padaryta viešai prieinama. Po šių terminų pasibaigimo nuotrauka laisvai gali būti naudojama kitų asmenų.
Taip pat skaitykite: Kaip skaičiuojama kompensacija už nepanaudotas atostogas?
Visgi asmeninės neturtinės teisės į fotografiją saugomos neterminuotai, todėl nuotrauką iškraipyti ar nurodyti kitą asmenį kaip autorių draudžiama ir nesvarbu, kiek laiko praėjo nuo jos sukūrimo.
Mitai apie nuotraukų naudojimą internete
Internete sklando daugybė mitų, kuriais vadovaudamiesi žmonės bando pateisinti svetimo turinio naudojimą. Labai svarbu atskirti, kada nuotrauką galima naudoti legaliai.
- Mitas Nr. 1: Nuoroda į šaltinį atleidžia nuo atsakomybės. Tai yra vienas pavojingiausių įsitikinimų. Nuoroda į šaltinį ar autoriaus vardo paminėjimas (pvz., „Nuotrauka: Google“ arba „Šaltinis: Delfi“) neatleidžia nuo atsakomybės, jei neturite autoriaus sutikimo naudoti kūrinį.
- Mitas Nr. 2: Jei nėra autoriaus teisių ženklo, nuotrauką galima naudoti. Lietuvoje ir visoje Europos Sąjungoje galioja automatinės apsaugos principas. Tai reiškia, kad autorių teisės atsiranda paties kūrinio sukūrimo momentu. Žymėjimas nėra privalomas.
- Mitas Nr. 3: Modifikuota nuotrauka tampa mano nuosavybe. Daugelis mano, kad uždėjus filtrą, apkarpius vaizdą ar pridėjus tekstą, sukuriama nauja nuosavybė. Teisiškai tai vadinama išvestiniu kūriniu. Norint sukurti išvestinį kūrinį, taip pat privaloma gauti originalaus kūrinio autoriaus leidimą.
- Mitas Nr. 4: Yra „laisvo vagystės“ trukmės taisyklė. Egzistuoja populiarus mitas apie „15 sekundžių“ ar „3 natų“ taisyklę. Įstatymai nenustato jokios minimalios trukmės, kurią būtų galima laisvai vogti.
Legalūs būdai naudoti nuotraukas internete
Vienintelis kelias netapti nuotraukos vagimi yra ją įsigyti arba gauti fotografo leidimą publikuoti nuotrauką. Norint išvengti nemalonių laiškų iš teisininkų kontorų, būtina laikytis griežtos „higienos“ renkantis turinį savo projektams.
- „Creative Commons“ licencijos: Tai vienas populiariausių būdų legaliai naudoti turinį nemokamai, tačiau būtina atidžiai skaityti sąlygas. „Creative Commons“ licencijos suteikia teisę naudoti vaizdus pagal tam tikras sąlygas, kurios apibrėžia, kaip vaizdas gali būti naudojamas. Yra skirtingi licencijos tipai, leidžiantys vaizdą naudoti komerciniais tikslais arba draudžiantys bet kokį keitimą. CC0 (Public Domain): Autorius atsisakė visų teisių. Viešojo domeno vaizdai yra laisvai naudojami be jokių autorių teisių apribojimų. Prieš naudojant nemokamas nuotraukas, patikrinkite, ar jos pažymėtos viešojo domeno ženklu „1.0“ arba universaliu viešojo domeno ženklu „CC0 1.0“. CC BY-NC (Nekomercinis naudojimas): Galite naudoti tik nekomerciniams tikslams.
- Licencijuotos nuotraukų platformos: Naudojimasis tokiomis platformomis kaip „Shutterstock“, „Getty Images“, „Adobe Stock“ ar „Depositphotos“ yra saugiausias kelias verslui. Mokėdami prenumeratos ar vienkartinį mokestį, jūs gaunate licenciją, kuri aiškiai apibrėžia naudojimo ribas.
- Tiesioginis autoriaus leidimas: Jei radote tobulą nuotrauką „Instagram“ ar „Flickr“, galite tiesiogiai parašyti autoriui. Svarbiausia - gauti raštišką sutikimą (gali būti ir el. paštu).
- Nuotraukų autorių teisių kolektyvinio administravimo asociacijos: Vienas iš būdų nuotraukų autoriui palengvinti savo teisių apsaugą yra tapti autorių teisių kolektyvinio administravimo asociacijos nariu, kuri turi teisę ginti nuotraukų autoriaus teises - Lietuvoje tokia asociacija yra LATGA.
- Asmeniškai sukurti vaizdai: Visada saugiausia naudoti pačių sukurtus vaizdus. Kadangi esate šių vaizdų autorių teisių savininkas, galite juos laisvai modifikuoti, platinti ar net parduoti.
- Vaizdai sugeneruoti DI: Šiuo metu tai pilka zona, tačiau dauguma teisininkų sutinka, kad DI sugeneruoti vaizdai (pvz., per „Midjourney“ ar „DALL-E“) nėra saugomi autorių teisių, nes juos sukūrė ne žmogus. Tai reiškia, kad jūs galite juos naudoti gana laisvai, nerizikuodami gauti pretenzijų iš trečiųjų šalių.
Turtinės ir neturtinės autoriaus teisės
Fotografas turi turtines ir asmenines neturtines teises į savo kūrinius. Apie kiekvieną jų - atskirai.
Asmeninės neturtinės teisės yra neekonominio pobūdžio teisės, kurios pripažįstamos tik pačiam autoriui ir negali būti perduodamos ar paveldimos. Autorystės teisė ir teisė į autoriaus vardą: Fotografas turi teisę reikalauti, kad bet kokiu būdu naudojant jo kūrinį (nuotraukas, vaizdo įrašus), būtų nurodomas autoriaus vardas ar kitoks žymuo taip, kokį savo valia nustatė autorius. Tai yra absoliuti nuotraukų autoriaus teisė nurodyti save kaip nuotraukų autorių.
Taip pat skaitykite: Vežimėlio priedų kompensavimo tvarka
Taip pat yra teisė į kūrinio neliečiamybę. Tai yra fotografo teisė prieštarauti dėl kūrinio ar jo pavadinimo bet kokio iškraipymo ar kitokio pakeitimo. Fotografas turi teisę ginti savo teises, jeigu jo kūrinys yra kokiu nors būdu pakeičiamas, koreguojamas, retušuojamas, keičiamas nuotraukos ar albumo pavadinimas ir pan.
Turtinės teisės suteikia fotografui teisę kontroliuoti savo kūrinio bet kokį panaudojimą (atgaminimą, išleidimą, platinimą, viešą rodymą ir t.t.) ir užtikrina galimybę gauti autorinį atlyginimą už kiekvieną kūrinio naudojimo būdą. Tai ekonominio pobūdžio teisės, kuriomis savo nuožiūra autorius gali disponuoti (jas perduoti ar suteikti kitiems asmenims), jos taip pat gali būti paveldimos pagal įstatymą arba testamentą.
Turtinių teisių pažeidimo formos
Konkrečiai, kokias turtines teises turi fotografas, išskiriamos šios pažeidimo formos:
| Teisė | Paaiškinimas | Pavyzdys |
|---|---|---|
| Teisė atgaminti | Nuotraukos tiesioginis ar netiesioginis kopijų padarymas bet kuriuo būdu ir bet kuria forma, įskaitant elektroninę. | Nuotraukų nukopijavimas iš puslapio ir talpinimas kitoje svetainėje. |
| Teisė platinti | Materialių arba elektroninių kopijų platinimas (pardavimas, perdavimas). | Nukopijuotos nuotraukos spausdinimas kalendoriuose ir jų pardavimas. |
| Teisė viešai rodyti | Nuotraukos rodymas ekrane, viešose vietose ar prezentacijose visuomenei. | Nuotraukos demonstravimas skaidrėse seminare be autoriaus leidimo. |
Kaip matyti iš pavyzdžių, teisės platinti pažeidimas glaudžiai susijęs su teisės atgaminti pažeidimu, kadangi pirma dažniausiai reikia padaryti svetimos nuotraukos neteisėtą kopiją ir tik paskui ją platinti.
Klastojimas, piratavimas ir pasekmės
Labiausiai paplitusios autorių teisių pažeidimo formos yra klastojimas ir piratavimas. Tiek profesionalūs fotografai, tiek fotografai-mėgėjai sutiks, kad šiuolaikinėje visuomenėje nėra retas nuotraukų vagystės atvejis, t.y. „pavogtos” nuotraukos gali padaryti reklamą su nuotraukomis nesusijusiems asmenims, jie gali nepelnytai gauti pripažinimą tam tikrų asmenų rate, profesionalios nuotraukos taip pat gali atnešti pelną pažeidėjui, jo verslui, tuo pačiu atimant iš autoriaus galimybę užsidirbti. Taigi, fotografų darbo kūrinių „vagystė” yra pažeidimai, galintys sukelti rimtas teisines pasekmes, todėl už tokius pažeidimus taikytina atsakomybė.
Dažnai pasitaiko atvejų, kad prieš skelbiant svetimą nuotrauką, ji koreguojama, siekiant nuslėpti ypatingas autoriaus atliekamo darbo požymius arba ji gali būti tyčia iškreipta, siekiant tokiu būdu diskredituoti fotografą, pakenkti jo autoritetui konkurencijos prasme ir pan.
Ką daryti pastebėjus neteisėtą nuotraukos naudojimą?
Pirmiausia savo teisių apsauga turėtų rūpintis patys nuotraukų autoriai. Įstatymai nustato draudimą naudoti fotografijas be autoriaus leidimo, o jei toks panaudojimo faktas įvyksta - autorius gali kreiptis į jo teises pažeidusį asmenį ir reikalauti nutraukti neteisėtą nuotraukos naudojimą arba susitarti, kad naudojimas vyks toliau už atlygį arba be jo. Žinoma, autorius gali kreiptis ir tiesiai į teismą.
Bet kuriuo atveju, autoriui patartina iš karto išsaugoti įrodymus, kad jo nuotrauka buvo neteisėtai naudojama. Fotografas, pastebėjęs, kad jo daryta nuotrauka be jo sutikimo yra atgaminta, patalpinta elektroninėje erdvėje, demonstruojama ir t.t., turi teisę imtis savo teisių gynybos būdų, t.y. reikalauti kompensacijos arba žalos atlyginimo, tam tikrais atvejais ir neturtinės žalos atlyginimo.
Kompensacija ir teisminiai veiksmai
Autorius gali kreiptis į jo teises pažeidusį asmenį ir reikalauti nutraukti neteisėtą nuotraukos naudojimą arba susitarti, kad naudojimas vyks toliau už atlygį arba be jo. Autorius gali kreiptis ir tiesiai į teismą. Nuotraukos autorius turi teisę reikalauti, kad naudojant jo kūrinius būtų nurodomas jo vardas, pseudonimas arba bet koks kitas žymuo, kokį jis yra pasirinkęs.
AGTAĮ 15 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bet koks kūrinio ar jo kopijos panaudojimas be autoriaus, jo teisių perėmėjo ar jo tinkamai įgalioto asmens leidimo yra laikomas neteisėtu, išskyrus AGTAĮ numatytus atvejus. Fotografas turi teisę reikalauti atlyginti jam dėl to patirtą žalą.
Kompensacijos dydis ir teisinės priemonės priklauso nuo konkretaus bylos aplinkybių. Fotografas gali reikalauti tiek turtinės žalos atlyginimo (pvz., nuostoliai dėl prarasto honoraro), tiek neturtinės žalos atlyginimo (pvz., reputacijos pažeidimas). Sutikimas dėl nuotraukų naudojimo gali būti rašytinis arba žodinis, atlygintinis arba neatlygintinis, tačiau žodžiu duoto sutikimo bus sunkiau įrodyti, jeigu kiltų ginčas, todėl nuotraukos potencialus naudotojas greičiausiai bus suinteresuotas gauti rašytinį autoriaus sutikimą.
Prevencija ir praktiniai patarimai
- Visi, naudojantys vaizdus internete, privalo laikytis autorių teisių įstatymų, kad išvengtų teisinių problemų.
- Vienintelis kelias netapti nuotraukos vagimi yra ją įsigyti arba gauti fotografo leidimą publikuoti nuotrauką.
- Prieš naudojant nemokamas nuotraukas, patikrinkite jų licenciją ir sąlygas.
- Jeigu radote puikią nuotrauką be jokių autorystės ženklų, tai nereiškia, kad ji yra bešeimininkė.
- Visada išsaugokite įrodymus apie neteisėtą naudojimą - ekrano nuotraukas, kopijas, susirašinėjimus.
In ar At? Kaip žinoti kada naudoti?
DI (dirbtinio intelekto) keliamas teisinis iššūkis
Kūryba be autoriaus? Kai dirbtinis intelektas (DI) generuoja paveikslėlius, rašo tekstus ar kuria muziką, natūraliai kyla klausimas - kas yra šių kūrinių autorius? Kol kas Lietuvos teisė aiškiai nurodo - autoriumi gali būti tik fizinis asmuo. ATGTĮ šiuo metu aiškiai nereglamentuoja nei DI kūrybos autorystės, nei aiškių gairių naudotojams.
Augant DI panaudojimui kūryboje, vis dažniau susiduriama su klausimais dėl teisėto turinio naudojimo ir autorių teisių pažeidimų rizikos. DI modeliai mokomi naudojant milžiniškus kiekius duomenų - tarp jų ir paveikslus, literatūros kūrinius, muziką ar kitus meno objektus, kurie dažnai yra saugomi autorių teisėmis. Šiuo metu vis dažniau keliamos bylos, kuriose DI platformos kaltinamos tuo, kad neteisėtai pasinaudojo trečiųjų asmenų kūriniais savo sistemų mokymui.
Šiandien aišku viena - teisė turi greitai reaguoti į DI plėtrą, nes kūrinių be aiškaus autoriaus vis daugės. Sprendžiant šiuos sudėtingus ir precedento neturinčius klausimus, būtina remtis profesionaliomis teisinėmis įžvalgomis.
Kada kreiptis į advokatą?
Žmonės dažnai nusprendžia kreiptis į advokatą, kai susiduria su sudėtingomis problemomis. Mieste Vilnius į profesionalią advokato pagalbą dažnai kreipiamasi tada, kai byla jau nagrinėjama teisme ar institucijoje ir reikalai klostosi ne taip, kaip norėtųsi. Dar blogiau, jei byla jau pralaimėta.
Advokato paslaugų kainos nustatomos pagal darbo apimtį ir bylos sudėtingumą. Vidutiniškai advokato paslaugos prasideda nuo 60 EUR. Rinkitės specialistus pagal įvertinimus ir atsiliepimus. Tai galite padaryti nemokamai, naudodamiesi Lietuvos advokatų paieškos paslauga Advokatas-lt.com.
Jei gaunate neva atstovaujančio fotografo reikalavimą atlyginti žalą, ignoruoti pranešimą yra rizikinga; verta patikrinti pretenzijos pagrįstumą ir, esant poreikiui, taikyti derybas ar mediaciją. EVIDENCE komanda gali jums pagelbėti ginantis nuo nepagrįstų reikalavimų. +370 694 48833, el. paštas - nurodytiems skelbimuose.
Praktinis žingsnių planas pastebėjus pažeidimą
- Išsaugokite įrodymus (screeenshot, URL, datą ir pan.).
- Patikrinkite ar turite leidimą naudoti nuotrauką (licenciją, susitarimą, el. paštą).
- Jei leidimo nėra - kreipkitės į turinio naudotoją su reikalavimu nutraukti naudojimą arba susitarti dėl atlyginimo.
- Jei nesutariama - konsultacija su teisininku ar kreipimasis į teismą.
tags: #kompensacija #uz #naudota #fotodarba