Praėjusiais metais Šiaulių miesto savivaldybės globos namai pradėjo teikti apsaugoto būsto paslaugą. „Maždaug prieš penkiolika metų bendradarbiavome su norvegais. Pastebėję, kad vaikai, išeinantys iš globos namų, negauna socialinio būsto ir neturi kur gyventi, jie nupirko mums Šiauliuose trijų kambarių butą. Kurį laiką mūsų teikiama paslauga neturėjo pavadinimo - tiesiog apgyvendindavome jaunuolius bute, teikdavome reikalingas paslaugas, o kai jie galėdavo gyventi savarankiškai, išleisdavome ir pakeisdavome kitais gyventojais“, - pasakoja D. Pamatę, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija paskelbė konkursą apsaugoto būsto paslaugoms teikti, šiauliečiams nedvejojo ir nusprendė pasinaudoti jau sukaupta patirtimi.
„Žinoma, prieš tai paklausinėjome socialinio būsto laukiančių žmonių, ar jiems pravartu būtų kurį laiką pagyventi savarankiškai, padedamiems specialistų. Atrinkti keturi žmonės - du iš globos įstaigos ir du prieš tai gyvenę šeimose. D. Akaveckienė neslepia - didžiausia problema buvo rasti nuomojamą būstą: „Savininkai visada užduodavo klausimą: kas gyvens? Vis dėlto po ilgų paieškų būstą rasti pavyko.
Note: dėl įstatyminio turinio teksto netikslumų palikta išskirtinė dalis.
Dar daugiau - butą nuomai, sužinojęs apie apsaugoto būsto programą, pasiūlė pats nuomotojas. „Nustebome, kai pas mus atėjo moteris ir pasiūlė išnuomoti savo motinos butą. Ji pati buvo susidūrusi su psichikos negalia, todėl jai norėjosi šiems žmonėms padėti. Pasak D. Vienos iš gyventojų - 32-ejų Editos - mama Sigita sako, kad iš pradžių išleisti dukrą į savarankišką gyvenimą buvo sunku. Iki tol kaime gyvenanti šeima dukrą kasryt palydėdavo iki autobuso, kuriuo ji važiuodavo į dienos centrą Šiauliuose, vėliau vakare merginą pasitikdavo. „Dukrai diagnozuotas vidutinis protinis atsilikimas, psichikos negalia.“
Iš pradžių baimės pasitraukė staiga - Edita pradėjo gyventi savarankiškai, įgijo daugiau atsakomybės, tapo savarankiškesnė: pati gamina maistą, tvarko namus, plauna indus, skalbiasi. Sigita pabrėžia, kad apsaugoto būsto gyventojos negali tiesiog būti paliktos vienos; visada svarbu turėti patikimą ryšį su darbuotojais, kurie prižiūri gyventojas. Tiesa, Sigita mano, kad metai - per trumpas laikotarpis apsaugotame būste. Reikėtų ilgesnio laiko, kad dukra galėtų išeiti į savarankišką gyvenimą ir įtvirtinti įgūdžius.
„Vis dėlto visus tėvus norėčiau paraginti nebijoti paleisti savo vaikų. Ir aš iš pradžių verkiau, bet dabar matau, kad mano dukrai gyventi atskirai gerai. Mes, tėvai, negyvensime su saule, vaikai turi išmokti būti savarankiški.“
Taip pat skaitykite: 25,5 metų darbo stažas ir pensija
D. Akaveckienė prisimena, kad pradėjus įgyvendinti projektą, ne viskas ėjosi iš pradžių sklandžiai: pasitaikė nedidelių nesusipratimų ar nesutarimų. Tačiau apsigyvenus apsaugoto būsto gyventojoms, dažnai paaiškėdavo, kad bendradarbiavimas su globos namų psichologe stiprina pasitikėjimą. Dabar visos moterys kartu gaminasi maistą, sprendžia, ką tądien valgyti, eina į parduotuvę. Nors apsaugoto būsto gyventojams nereikia mokėti už gyvenimą jame ar komunalinius mokesčius, daug dėmesio skiriama finansiniams įgūdžiams: stebima suvartojamo vandens ir elektros kiekiai, mokomasi fiksuoti skaitiklių parodymus, taupyti pinigus ir įsigyti pigiau.
„Labai svarbu, kad psichikos negalią turintys žmonės išmoktų valdyti turimas pajamas, išlaidas. Apsaugoto būsto gyventojos girdi greitųjų kreditų reklamą, į ją žavisi, bet aiškiname, kad tai nėra gerai, pinigus reikia grąžinti ir didesnės sumos. Mokome taupyti, aiškiname, kaip daiktą įsigyti pigiau.“
Moterys taip pat bando įsidarbinti - jos buvo įregistruotos Darbo biržoje, tačiau darbo rasti nepavyko dėl stigma, kurią psichikos ligomis sergantiems asmenims dažnai kelia darbdaviai. Tačiau jos dirba: vienos grybauja, uogauja, turgavietėje parduoda surinktas gėrybes, taip prisidurdama prie gaunamos pašalpos. Darbuotojos nuveda gyventojas pas gydytoją, kai reikia, ir stebi, ar laikomasi gydytojo rekomendacijų, ar vaistai geriami laiku.
Gyvenant savarankiškai, apsaugoto būsto gyventojos turi daugiau laisvės, o tuo pat metu - daugiau veiklų: dienos centras siūlo veiklas, tokias kaip dainavimas, sportas, muzika, rankdarbiai; vakare jos eina į kiną, koncertą ar kavinę. Jei kuriai norisi vienatvės ar privatumo, tokią galimybę taip pat turi. Socialiniai darbuotojai stengiasi kuo mažiau kištis į gyventojų kasdienybę - jie padeda, moko, o kai reikia - įsiterpia.
„Gera stebėti, kaip apsaugoto būsto gyventojos tampa drąsesnės, savarankiškesnės. Ji sako, kad pradžioje išeidavo su darbuotojomis, dabar - jau gali išeiti ir savarankiškai. Laukiu eilės socialiniam būstui - labai norisi gyventi savarankiškai.“
Taip pat skaitykite: Instrukcija: kaip siųsti laišką Sodrai registruotu
Šiaulių miesto savivaldybės globos namų vadovė džiaugiasi apsaugoto būsto ateitimi: vienai merginai tėvai jau nupirko atskirą būstą, kitos trys įrašytos į eilę socialiniam būstui gauti. Jei pastebėsime, kad kuriai nors įgūdžių trūksta, ji galės dar pagyventi savarankiško gyvenimo namuose. Psichikos sveikatos sutrikimai yra plačiai paplitę visame pasaulyje, o socialiniai darbuotojai - svarbiausia grandis užtikrinant jų gerovę ir gyvenimo kokybę.
Ką daro socialiniai darbuotojai dirbdami su psichikos negalią turinčiais asmenimis
Socialiniai darbuotojai dirbdami su psichikos negalią turinčiais asmenimis dažnai susiduria su vidinėmis ir išorinėmis dilemomis, sprendžiant moralinius klausimus, susijusius su jų asmeniniu ir profesiniu vaidmeniu. Jie turi atsižvelgti į santykius su klientais, kolegomis, vadovais, organizacija ir visuomene, laikytis teisės aktų ir užtikrinti klientų gerovę bei jų savarankiškumą. Reikalingas nuolatinis žinių ir kompetencijų tobulinimas, siekiant kokybiškos pagalbos ir reabilitacijos.
Žinių ir kompetencijų įvairovė leidžia socialiniams darbuotojams atlikti įvairius vaidmenis: emocinę paramą, paslaugų koordinavimą, prižiūrėjimą bei išorinę integraciją į komunitetą. Svarbu, kad darbuotojai nuolat vystytų savo gebėjimus, reflektuotų veiklą, turėtų palaikymo sistemą ir gebėtų prisitaikyti prie kiekvieno asmens poreikių.
2012 m. pradėta Lietuvos deinstitucionalizacijos kryptis siekia suteikti kiekvienam žmogui galimybę gauti individualias paslaugas bei įtraukti į bendruomenę be socialinės izoliacijos. Tam itin svarbus yra socialinio darbo personalo vaidmuo: jų nuolatinis tobulinimas, lankstumas ir kokybiška partnerystė su medicinos įstaigomis, ugdymo įstaigomis ir kitomis institucijomis.
Naujosios funkcijos socialiniams darbuotojams bendruomeniniuose vaikų globos namuose apima pirkimą, maisto gamybos organizavimą, drabužių ir patalynės priežiūrą, užimtumo veiklas, namų ūkio tvarką, dokumentų atnaujinimą ir distancinį ugdymą. Tačiau dokumentų tvarkymo praktikos skiriasi tarp įstaigų, o distancinį ugdymą atliko tik COVID-19 laikotarpiu.
Taip pat skaitykite: Vadovas apie Sodros automatizavimą
Psichikos sveikatos sutrikimai reikalauja kompleksiško požiūrio, tarpusavio profesionalų bendradarbiavimo ir nuolatinio kompetencijų tobulinimo, siekiant užtikrinti kokybišką pagalbą ir socialinę integraciją.
Būsto apdailos procesas su Įrengsime.lt
tags: #kaip #socialiniai #darbuotojai #apsaugojo #psichikos #ligones