Globojo diena Lietuvoje yra ypatinga proga pagerbti visus, kurie savo namuose atveria širdį ir suteikia globą vaikams, netekusiems tėvų globos. Ši diena minima kiekvieną liepos pirmąjį sekmadienį ir yra įtraukta į atmintinų dienų sąrašą nuo 2017 metų. Globoti žmogų - kilnus ir brandus sprendimas, o vaikų globėjai nusipelno kiekvieno mūsų pagarbos bei palaikymo.
Kasmet, birželio 30 - liepos 5 dienomis, visoje Lietuvoje vyksta Vaikų globos savaitė, kurią organizuoja „Vaikai yra vaikai“ tinklas kartu su Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba. Šios savaitės simbolis - žvilgsnis, žmogaus ryšys, akių kontaktas ir jo svarba. Visuomenė kviečiama atverti akis ir pamatyti tuos, kam reikia pagalbos, ir, esant galimybei, padėti, priimti, globoti.
Tėvai raginami skirti daugiau dėmesio savo vaikams, sugrąžinti artimą, tikrą žvilgsnį, kuriame slypi meilė, padrąsinimas, palaikymas ir atsakymai. Žvilgsnis - tai vienas iš svarbiausių ryšių tarp žmogaus ir pasaulio, o jis gali atverti kelius į supratimą, empatiją ir pagalbą tiems, kam jos labiausiai reikia.
Vaikų globos savaitės metu įvairiose savivaldybėse organizuojami renginiai ir aktyvacijos, kuriose kviečiama rašyti atvirukus artimiausiems žmonėms. Globos centrai vėliau šiuos atvirukus išsiunčia paštą, taip skleisdami pozityvią žinią apie vaikų globą ir skatindami bendruomenės vienybę. Taip pat vyksta akcijos, pavyzdžiui, nuo birželio 30 d. iki liepos 2 d. Vilniaus Katedros aikštėje vyksta performansas „Matau Tave“ - kviečiantis pamatyti ir įvertinti kiekvieną vaiką, kuriam reikia globos.
Be vaiko globos savaitės, globėjų dienos minėjimas yra svarbi tradicija, suteikianti galimybę susiburti ir padėkoti tiems, kurie atsiliepia į vaikų poreikius. 2020 m. globėjų dienai skirtos šventės vyksta visoje Lietuvoje - susitikimai, pasidalinimai patirtimi ir glaudesnio ryšio stiprinimas tarp globėjų bendruomenės narių.
Taip pat skaitykite: 25,5 metų darbo stažas ir pensija
Lietuvos kalendoriaus ir tradicijų ryšys su globos diena
Lietuvos kalendoriuje svarbios senovinės šventės ne tik žymi metų laikus, bet ir symbolizuoja tam tikrus gamtos bei žmogaus gyvenimo ciklus. Tai leidžia išlaikyti ryšį su praeitimi ir pajusti savo tautos tradicijų gylį. Lietuvių kalendorius turi kilmę iš mėnulio ir saulės ciklų, juose buvo laikomasi gamtos dėsnių ir švenčiamos pagrindinės iš indoeuropiečių tautų kylančios šventės, kurios truko apie 40 dienų.
Šios šventės - Kūčios, Kalėdos, Naujieji metai, Trys karaliai, Užgavėnės, Velykos ir Vėlinės - turi gilias tradicijas, ritualus ir simboliką, kurių pagrindu formavosi tautos kultūra ir vertybės. Giliai įsismelkusios į mūsų kultūros paveldą, jos padeda Lietuvai išsaugoti savitumą ir kurti bendrumo jausmą.
Svarbiausios tradicinės šventės ir jų reikšmė
- Kūčios (gruodžio 24 d.) - prosenovinė ilgiausios nakties ir trumpiausios metų dienos šventė, kurios metu vyksta daug ritualų, siejamų su gamta, savo švara ir burtų tradicijomis. Šie ritualai nukreipti į saulės sugrįžimą ir gerą kitų metų derlių bei laimę.
- Kalėdos (gruodžio 25 d.) - gamtos atgimimo ir Kristaus gimimo šventė, daug dėmesio skiriama sveikinimams, giesmėms ir vaidmeniniams žaidimams, kurie skatina bendruomeniškumą ir džiaugsmą.
- Naujieji metai (gruodžio 31 - sausio 1 d.) - metų sandūros šventė, kuri apjungia žvaigždžių stebėjimus, mirusiųjų pagerbimą ir gyvybės atsinaujinimo ritualus.
- Trys karaliai (sausio 6 d.) - Saulės sugrįžimo šventė, susieta su krikščioniška tradicija, žyminti dienos pailgėjimą.
- Užgavėnės - triukšmingos žiemos išvarymo šventės, kupinos vaišių, persirengėlių vaidinimų, laužų deginimo ir magiškų šokių, kurios simbolizuoja pavasario artėjimą.
- Šv. Velykos - didžiausia prosenovinė pavasario šventė, kuri apjungia gamtinę ir krikščionišką prasmes, prasidedanti Verbų sekmadieniu ir tęsianti baigiantis Atvelykiui.
- Vėlinės (lapkričio 2 d.) - mirusiųjų pagerbimo diena su tradicijomis lankyti kapus ir rengti vaišes prisiminimams.
Visa ši paveldėta ritualinė sistema atspindi gamtos ritmus ir žmogaus gyvenimo ciklus, kurie artimai susiję su globos ir bendruomeniškumo temomis. Supratimas šių tradicijų gali padėti šiuolaikiniam lietuviui geriau įsisąmoninti savo kultūrinio paveldo vertes bei stiprinti ryšį su bendruomene.
Globos centrai ir jų vaidmuo Lietuvoje
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba įgyvendina strateginės reikšmės globos centrų veiklos projektą „Paslaugų, skatinančių ir efektyviai palaikančių globą šeimos aplinkoje, vystymas“. Šis projektas finansuojamas 2021-2027 metų laikotarpiu ir siekia stiprinti globos paslaugas šeimose, vykdyti kokybišką vaikų globos priežiūrą bei palaikyti globėjų bendruomenę.
Globos centrai nuolat kviečia visuomenės narius tapti nuolatiniais globėjais, budinčiais ar savanoriais. Ne visi gali šiuo metu auginti vaiką, bet savo pagalba, savanoryste ar bendruomenės palaikymu jie gali prisidėti prie vaikų gerovės užtikrinimo. Tokia dalyvavimo galimybė stiprina socialinį jautrumą ir padeda formuoti atviresnę bei jautresnę visuomenę.
Taip pat skaitykite: Instrukcija: kaip siųsti laišką Sodrai registruotu
Globos centrai rengia įvairius renginius, viešina vaikų globos temą ir aktyviai kuria pozityvų požiūrį į vaikų globą. Vaikų globos savaitės metu vykstantys renginiai suteikia galimybę susipažinti, pasidalinti patirtimi ir galbūt priimti sprendimą prisidėti prie vaikų gyvenimo gerinimo.
Globėjų diena kaip bendruomenės solidarumo simbolis
Globėjų diena yra ypatinga šventė, kuria gerbiami ir dėkojami visi vaiko globą užtikrinantys žmonės. Tai metas, kai visuomenė susitelkia, pripažįsta globėjų svarbą ir paskatina daugiau žmonių skirti dėmesio nelaimėje atsidūrusiems vaikams. Vaikų globėjai - tai žmonės, kurie, pakvietę į savo namus nepažįstamą vaiką, suteikia jam sparnus augti ir tobulėti.
Investicija į vaikų gerovę per globą ir rūpestį yra investicija į visuomenės ateitį. Kiekvienas globėjas tarsi uždega naują vilties žvakę ne tik globojamo vaiko gyvenime, bet ir visos bendruomenės ateityje.
Taip pat skaitykite: Vadovas apie Sodros automatizavimą