Nedarbo lygis yra vienas svarbiausių šalies ekonomikos būklės rodiklių, kuris labai padidėja ekonominio nuosmukio ir mažėja pakilimo metu. Nedarbo lygis yra pagrindinis nedarbo rodiklis, apskaičiuojamas kaip bedarbių skaičiaus ir darbo jėgos santykis, išreikštas procentais.
Nustatant nedarbo lygį, remiamasi atrankiniais gyventojų užimtumo tyrimais, darbo biržų duomenimis apie jose oficialiai registruotus bedarbius, socialinio draudimo statistika apie asmenis, gaunančius bedarbio pašalpą, taip pat gyventojų surašymų rezultatais. Svarbu pažymėti, kad nedarbo lygis, nustatytas iš neoficialių šaltinių (gyventojų užimtumo tyrimų), dažniausiai didesnis už oficialųjį, nes dalis gyventojų, neturinčių darbo, dėl įvairių priežasčių nesiregistruoja darbo biržose arba įsiregistravę negauna bedarbio statuso (pavyzdžiui, moksleiviai, studentai).
Matavimo metodikos ir duomenų šaltiniai
Matematiškai tai išreiškiama formule: Ur = (U/LF)∙100 %, kur U - bedarbių skaičius, o LF - darbo jėga. Nustatant nedarbo lygį remiamasi atrankiniais gyventojų užimtumo tyrimais, darbo biržų duomenimis apie jose oficialiai registruotus bedarbius, socialinio draudimo statistika apie asmenis, gaunančius bedarbio pašalpą, taip pat gyventojų surašymų rezultatais. Nuo 1994 m. Lietuvos statistikos departamentas, siekdamas tiksliau įvertinti nedarbo lygį, ypač paslėptinį nedarbą, atlieka gyventojų užimtumo tyrimą.
Apklausiami 15 metų ir vyresni gyventojai, atrinkti iš Gyventojų registro atsitiktinių imčių metodu. Tyrimo metu pagal Eurostat reikalavimus apklausiama 8000 namų ūkių. Bedarbiams priskiriami nedirbantys 15-74 metų gyventojai (įskaitant ir neregistruotus darbo biržoje, moksleivius, studentus, namų šeimininkes ir kitus), kurie aktyviai ieško darbo ir gali pradėti dirbti per artimiausias dvi savaites, taip pat laikinai nedirba dėl priverstinių prastovų, yra išėję priverstinių atostogų darbdavio iniciatyva.
Kaip įsigyti domeną ir svetainės talpinimą (hostingą) | Kvintera.lt gidas
Nedarbo lygio dinamika Lietuvoje (ilgas laikotarpis)
LIETUVOJE nedarbo lygis kaip darbo biržose registruotų bedarbių skaičiaus ir šalies darbo jėgos santykis pradėtas skaičiuoti 1991 m. Lietuvos darbo biržos duomenimis, nedarbo lygis 1991 m. sudarė 0,3 %, 1993 m. - 3,1 %, 1995 m. Nedarbo lygis (apskaičiuotas pagal abi metodikas) sparčiai didėjo 1991-1995 ir 1998-2001 m., vėliau ėmė mažėti. Didžiausias nedarbo lygis šalyje užfiksuotas 2001 m. (Lietuvos darbo biržos duomenimis - 11,2 %, gyventojų užimtumo tyrimo duomenimis - 16,5 %, jaunimo iki 25 metų - 30,9 %).
Taip pat skaitykite: Pavyzdžiai: pastovūs ir nepastovūs vaidmenys
Padidėjus nedarbo socialinio draudimo išmokoms, mažėja neregistruotų bedarbių. 2008 m. gyventojų užimtumo tyrimo duomenimis, bendrasis šalies nedarbo lygis sudarė 5,8 %, jaunimo iki 25 m. - 13,4 %, gyventojų, turinčių tik pradinį išsilavinimą, - 17,6 %, pagrindinį - 12,5 %, vidurinį be profesinės kvalifikacijos - 7,7 %, aukštesnįjį - 3,1 %, aukštąjį - 3,0 %. 2008 m. pabaigoje-2009 m. pradžioje dėl ekonominės krizės nedarbo lygis padidėjo daugiau kaip 2 kartus ir, gyventojų užimtumo tyrimo duomenimis, 2009 m. antrąjį ketvirtį sudarė 13,6 % (jaunimo iki 25 metų - 29,6 %).
Skirtumai pagal demografinius ir socialinius pjūvius
Vyrų nedarbo lygis išlieka didesnis nei moterų, miestelių ir kaimo gyventojų - didesnis nei miestuose. Palyginti su šalies vidurkiu, didesnis yra jaunimo, tautinių mažumų atstovų (daugiausia romų) ir žemesnio išsilavinimo žmonių nedarbo lygis. Analizuojant nedarbo problemą ekonomikoje, skaičiuojamas bendrasis nedarbo lygis, taip pat vyrų, moterų, įvairių amžiaus, išsilavinimo, profesinių, etninių ir kitų socialinių grupių nedarbo lygis.
Ilgalaikio nedarbo lygis mieste, lyginant su kaimu, pernai metų ketvirtąjį ketvirtį buvo 0,8 proc. didesnis. Pernai metų ketvirtąjį ketvirtį viso turėjome 116,7 tūkst. bedarbių, o tai yra net 20,2 tūkst. nedirbančių žmonių daugiau nei tuo pačiu metu užpernai. Oficialiosios statistikos portalo duomenimis, nedarbo lygis Lietuvoje didėja.
Nedarbo lygis Europos Sąjungoje ir Lietuvos padėtis
Nedarbo lygis Europoje. Nedarbo Lygis Europos Sąjungoje Panašu, kad visa Europos Sąjunga susiduria su sudėtinga situacija darbo rinkoje. Pasak „Eurostat“, šių metų vasario mėnesį nedarbo lygis visoje euro zonoje siekė 6,5 proc., o tai reiškia, kad visoje ES nedirbo net 13 249 mln. žmonių, iš kurių 11 102 mln. Visgi, Lietuva savo turimais nedarbo rodikliais lenkia likusias šalis. Pavyzdžiui, Kroatijoje šių metų vasarį fiksuotas 6 proc. nedarbas, Austrijoje - 4,7 proc.
Neramina ir tai, kad vis daugiau jaunų žmonių Lietuvoje ir kitose bendrijos šalyse neturi darbo. Jaunimo iki 25-erių metų nedarbas euro zonoje šių metų vasarį sudarė 14,6 proc. ir buvo 0,5 proc. didesnis nei pernai metais. Lietuvoje toks nedarbas siekė net 16,6 proc., tuo tarpu Vokietijoje - tik 5,8 proc., Olandijoje - 8,7 proc., Austrijoje - 9,7 proc.
Taip pat skaitykite: nekontroliuojamas juokas ir emocijų sutrikimai
Jaunimo nedarbas: mastas ir klausimai politikai
Jaunimo Nedarbas Neramina ir tai, kad vis daugiau jaunų žmonių Lietuvoje ir kitose bendrijos šalyse neturi darbo. Vėlgi, matant tokius nepalankius statistinius duomenis, kyla natūralus klausimas - ką valdantieji daro, kad vis daugiau ir daugiau jaunimo įsilietų į darbo rinką? Gal jaunimo užimtumo skatinimo politika Lietuvoje neveikia, todėl ją reikėtų modifikuoti? Juk, negaunantys darbo jauni žmonės negali įgyti profesinių įgūdžių, kurie vėliau būna reikalingi tolimesniame karjeros kelyje.
Jaunimo (15-24 metų) užimtumo lygis pirmąjį šių metų ketvirtį siekė 29,2%, per ketvirtį sumažėjo 1,2 punkto, per metus padidėjo 0,7 proc. punkto. Jaunimo užimtumo lygis siekė 37,1 proc. - jis padidėjo atitinkamai 9,2 ir 4,1 punkto.
Kaip įsigyti domeną ir svetainės talpinimą (hostingą) | Kvintera.lt gidas
Trumpalaikės tendencijos: ketvirčių pjūvis
Nedarbo Lygio Tendencijos Dabartiniu Laikotarpiu Pirmąjį šių metų ketvirtį Lietuvoje buvo 127.200 bedarbių, iš jų 15-24 metų - 13.700. Per ketvirtį bedarbių skaičius padidėjo 10.500. Ilgalaikių bedarbių buvo 37.300 arba 29,3% visų bedarbių. Palyginti tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, nedarbo lygis padidėjo 0,5 proc. Vyrų nedarbo lygis šių metų pirmąjį ketvirtį buvo 8,3%, moterų - 8%.
Gyventojų (15-64 metų) užimtumo lygis buvo 72,2%, per ketvirtį jis sumažėjo 0,7 proc. punkto, per metus - padidėjo 0,7 proc. punkto. Jaunimo (15-24 metų) užimtumo lygis pirmąjį šių metų ketvirtį siekė 29,2%, per ketvirtį sumažėjo 1,2 punkto, per metus padidėjo 0,7 proc. punkto. 55-64 metų gyventojų užimtumo lygis siekė 68,1%, per ketvirtį jis sumažėjo 1,1 proc. punkto, per metus padidėjo 0,7 proc.
Darbo jėgai priskiriamų asmenų buvo 1,56 mln., dirbo ar turėjo darbą 1,43 mln. Antrąjį ketvirtį šalyje buvo 113,4 tūkst. 15-74 metų bedarbių, iš jų 15-24 metų - 17,3 tūkst. Ilgalaikių bedarbių buvo 43,1 tūkst., arba 38 proc. visų bedarbių, jų skaičius padidėjo atitinkamai 4,7 tūkst. Tuo metu gyventojų užimtumas antrąjį ketvirtį buvo 74 proc. - per ketvirtį jis padidėjo 0,6 punkto, per metus - sumažėjo 0,2 punkto.
Taip pat skaitykite: Kaip nustatomas neįgalumas sergant išsėtine skleroze ir epilepsija?
Moterų užimtumas buvo 1 proc. žemesnis nei vyrų - atitinkamai 73,5 ir 74,5 proc., jaunimo - 27,9 proc. (sumažėjo atitinkamai 0,3 ir 3,3 punkto), 55-64 metų gyventojų - 71,7 proc. Darbo jėgai priskiriamų asmenų buvo 1,57 mln. - 19,1 tūkst. daugiau nei pirmąjį ketvirtį: dirbo ar turėjo darbą 1,46 mln. gyventojų (atitinkamai padidėjo 12,3 tūkst.).
Trečiąjį ketvirtį šalyje buvo 105 tūkst. bedarbių, iš jų 15-24 metų - 15 tūkst. Per ketvirtį jų sumažėjo 8,4 tūkst. Ilgalaikių bedarbių buvo 40,9 tūkst., arba 39 proc. Gyventojų užimtumo lygis trečiąjį ketvirtį buvo 75,1 proc. - per ketvirtį jis padidėjo 1,1 proc., o per metus - 0,9 punkto. Jaunimo užimtumo lygis siekė 37,1 proc. - jis padidėjo atitinkamai 9,2 ir 4,1 punkto, 55-64 metų gyventojų - 69 proc.
Trečiąjį ketvirtį buvo 903,4 tūkst. ekonomiškai neaktyvių 15 metų ir vyresnių gyventojų, iš jų 62,3 proc. - senatvės pensininkai ar išankstinės senatvės pensijos gavėjai, 14,6 proc. Antrąjį ketvirtį šalyje buvo 912,6 tūkst. ekonomiškai neaktyvių 15 metų ir vyresnių gyventojų, iš jų daugiau nei pusė (60,3 proc.) - senatvės pensininkai ar išankstinės senatvės pensijos gavėjai, 17,3 proc.
Rodiklių santrauka (1-3 ketvirčiai)
| Rodiklis | 1 ketvirtis | 2 ketvirtis | 3 ketvirtis |
|---|---|---|---|
| Bedarbiai (15-74 m.) | 127,2 tūkst. | 113,4 tūkst. | 105 tūkst. |
| Jaunimo bedarbiai (15-24 m.) | 13,7 tūkst. | 17,3 tūkst. | 15 tūkst. |
| Ilgalaikiai bedarbiai | 37,3 tūkst. (29,3%) | 43,1 tūkst. (38%) | 40,9 tūkst. (39%) |
| Užimtumo lygis (15-64 m.) | 72,2% | 74,0% | 75,1% |
| Jaunimo užimtumas | 29,2% | 27,9% | 37,1% |
| Darbo jėga | 1,56 mln. | 1,57 mln. | 1,59 mln. |
Bedarbystė auga: rekordas, kuris nedžiugina
Bedarbystė auga: rekordas, kuris nedžiugina. Oficialiosios statistikos portalo duomenimis, nedarbo lygis Lietuvoje didėja. Pernai metų ketvirtąjį ketvirtį viso turėjome 116,7 tūkst. bedarbių, o tai yra net 20,2 tūkst. nedirbančių žmonių daugiau nei tuo pačiu metu užpernai. Ilgalaikio nedarbo lygis mieste, lyginant su kaimu, pernai metų ketvirtąjį ketvirtį buvo 0,8 proc. didesnis.
Metodiniai niuansai: registruotas ir apklausomis matuojamas nedarbas
Nedarbo lygis yra pagrindinis nedarbo rodiklis, apskaičiuojamas pagal formulę: Ur = (U/LF)∙100 %, kur U - bedarbių skaičius, LF - darbo jėga. Nustatant nedarbo lygį remiamasi atrankiniais gyventojų užimtumo tyrimais, darbo biržų duomenimis apie jose oficialiai registruotus bedarbius, socialinio draudimo statistika apie asmenis, gaunančius bedarbio pašalpą, taip pat gyventojų surašymų rezultatais. Nedarbo lygis, nustatytas iš neoficialių šaltinių (gyventojų užimtumo tyrimų), dažniausiai didesnis už oficialųjį, nes dalis gyventojų, neturinčių darbo, dėl įvairių priežasčių nesiregistruoja darbo biržose arba įsiregistravę negauna bedarbio statuso (pavyzdžiui, moksleiviai, studentai).
LIETUVOJE nedarbo lygis kaip darbo biržose registruotų bedarbių skaičiaus ir šalies darbo jėgos santykis pradėtas skaičiuoti 1991. Nuo 1994 Lietuvos statistikos departamentas, siekdamas tiksliau įvertinti nedarbo lygį, ypač paslėptinį nedarbą, atlieka gyventojų užimtumo tyrimą. Apklausiami 15 metų ir vyresni (iki 2000 - 14 metų ir vyresni) gyventojai, atrinkti iš Gyventojų registro atsitiktinių imčių metodu. Tyrimo metu pagal Eurostat reikalavimus apklausiama 8000 namų ūkių.
ES konteksto ir vidaus dinamikos sankirtos
Nedarbo Lygio Dinamika Lietuvoje Nedarbo lygis (apskaičiuotas pagal abi metodikas) sparčiai didėjo 1991-95 ir 1998-2001, vėliau ėmė mažėti. Palyginti tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, nedarbo lygis padidėjo 0,5 proc. Vyrų nedarbo lygis buvo 7,3 proc., moterų - 5,9 proc.
Nedarbo lygis Europos Sąjungoje Panašu, kad visa Europos Sąjunga susiduria su sudėtinga situacija darbo rinkoje. Pasak „Eurostat“, šių metų vasario mėnesį nedarbo lygis visoje euro zonoje siekė 6,5 proc. Lietuvoje toks nedarbas siekė net 16,6 proc., tuo tarpu Vokietijoje - tik 5,8 proc., Olandijoje - 8,7 proc., Austrijoje - 9,7 proc.
Kaip įsigyti domeną ir svetainės talpinimą (hostingą) | Kvintera.lt gidas
Suvestinė: kas lemia pastovų nedarbą Lietuvoje
Nedarbo lygis yra vienas svarbiausių šalies ekonomikos būklės rodiklių, kuris labai padidėja ekonominio nuosmukio ir mažėja pakilimo metu. Vyrų nedarbo lygis išlieka didesnis nei moterų, miestelių ir kaimo gyventojų - didesnis nei miestuose. Palyginti su šalies vidurkiu, didesnis yra jaunimo, tautinių mažumų atstovų (daugiausia romų) ir žemesnio išsilavinimo žmonių nedarbo lygis. Padidėjus nedarbo socialinio draudimo išmokoms mažėja neregistruotų bedarbių.
Darbo jėgai priskiriamų asmenų buvo 1,56 mln., dirbo ar turėjo darbą 1,43 mln. Darbo jėgai priskiriamų asmenų buvo 1,57 mln. - 19,1 tūkst. daugiau nei pirmąjį ketvirtį: dirbo ar turėjo darbą 1,46 mln. gyventojų (atitinkamai padidėjo 12,3 tūkst.). Darbo jėgai priskiriamų asmenų rugsėjo pabaigoje buvo 1,59 mln. - per ketvirtį jų skaičius padidėjo 17,2 tūkst., o dirbo ar turėjo darbą 1,49 mln.
tags: #pastovus #nedarbingumas #yra #sumazejes