Lafero kreivė iliustruoja sudėtingą ir nedaugeliui akivaizdžią priklausomybę tarp nustatyto mokesčio tarifo ir surenkamų mokestinių pajamų. Didėjant mokesčio tarifui, sumokamų mokesčių suma iš pradžių didėja, pasiekia optimumą ir pradeda mažėti.
Lafero kreivės esmė ir intuityvus paaiškinimas
Lafero kreivė (angl. Mokesčio tarifo ir sumokamos mokesčio sumos tarpusavio priklausomybę iliustruojanti kreivė) parodo įplaukų į biudžetą priklausomybę nuo mokesčių dydžio. Didėjant mokesčio tarifui, sumokamų mokesčių suma iš pradžių didėja, pasiekia optimumą ir pradeda mažėti. Kreivė pavadinta jos autoriaus, pasiūlos ekonomikos šalininko, Arthuro Laffero (1940) vardu.
Kaip rodo Lafero kreivė, mokesčių tarifo didinimas nuo nulio iki linijos, kertančios funkciją, sąlygoja pajamų ir mokesčių augimą nuo nulio iki maksimumo, tačiau tolimesnis mokesčių tarifo didinimas nebeduoda teigiamo rezultato, todėl mokesčių pajamos pradeda mažėti. Dėl šios priežasties grafike gauname apverstos „U“ raidės formos kreivę.
Matematinė ir konceptualinė prielaida
Jeigu tarifas yra 100%, valstybės pajamos bus nulinės, nes nebus paskatos ir tikslo dirbti. Mokesčio tarifas sudaro 100%, mokestinės pajamos irgi bus lygios nuliui, nes esant aukštiems mokesčiams, nebus stimulo dirbti.
Lafero kreivė parodo, kad mokesčių tarifo padidinimas ne visada garantuoja didesnes pajamas. Kaip rodo kreivė, mokesčių tarifo didinimas nuo tam tikro taško pereina į dalį, kurioje įplaukos į biudžetą mažėja.
Taip pat skaitykite: Rizikos valdymas pensijų fonduose
Praktiniai mechanizmai, kodėl pajamos gali mažėti prie aukštų tarifų
- Pajamos nuo kurių mokami mokesčiai pradedamos slėpti (sąskaitų klastojimas, PVM grobstymas, „vokeliai“).
- Kontrabanda ir nelegali ekonominė veikla (kai iš viso nemokami mokesčiai).
- Verslo perkėlimas į kitas valstybes, kur mokesčiai mažesni.
- Emigracija (dėl skurdo) - sumažėja ir darbo jėga, ir vartojimas.
- Sumažėjęs vartojimas ir investicijos, o taip pat menkesnė ekonomikos dinamika.
Optimumo taškas: mokesčių pajamų ir ekonomikos augimo neatitikimas
Lafero kreivėje matome tašką B - maksimumą, kuriame pasiekiamas didžiausias mokesčių surinkimas į biudžetą. Taip pat kreivėje matomas kitas taškas - ekonomikos maksimalaus augimo taškas, kuris nesutampa su tašku B. Siekiant, kad ekonomika augtų (tuo metu kuriamos darbo vietos), verslas renkasi mažesnius mokesčius.
Skirtumas tarp tiesioginių ir netiesioginių mokesčių
Pajamų ir turto mokesčiai priklauso tiesioginių mokesčių grupei, o prekių bei paslaugų pardavimo mokesčiai - netiesioginiams mokesčiams. Netiesioginiai mokesčiai, kaip ir tiesioginiai, yra išsiskaidę į dalis: akcizus, muitus bei fiskalinius monopolius.
Akcizai - į valstybės biudžetą mokamas vartojimo mokestis. Pastaruoju metu jis taikomas neelastingoms paklausos prekėms. Jie skirstomi į įvairias rūšis. Universalūs mokesčiai: apyvartos mokestis, pridėtinės vertės mokestis. Apyvartos mokestis - tai mokestis, skaičiuojamas nuo įmonės bendrųjų pajamų ar parduodamų prekių kainos. Pridėtinės vertės mokestis - mokestis, kuris imamas nuo papildomai sukurtos vertės, taip pat ir antkainių.
Istorinė patirtis: Lietuvos 2009 m. reforma ir mokesčių tarifų pokyčiai
2009 m. reformos metu buvo pakoreguotas PVM mokestis: standartinis PVM tarifas nuo 18 proc. padidintas iki 19 proc., o nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. padidintas dar kartą - iki 21 proc. Tuo tarpu pelno mokestis buvo padidintas nuo 15 proc. iki 20 proc. GPM buvo sumažintas nuo 24 proc. iki 15 proc., išskyrus gaunamus dividendus, kurie buvo apmokestinti 20 proc. tarifu. Sumažinus GPM tarifus buvo išskirta atskira 6 proc. dalis PSD mokesčiui.
Reformų rezultatai rodo, kad mokesčių pakeitimai, priimti ekonominio nuosmukio laikotarpiu, gali turėti prieštaringą poveikį: būtina atsižvelgti į verslo skatinimą ir suteikti lengvatas smulkiam bei vidutiniam verslui vietoje paprasto mokesčių didinimo. PVM reikėtų mažinti tam tikrose srityse, kurios yra imlios procedūroms, paslaugoms ir produktams, kur per sudėtinga apmokestinimo tvarka lemia plėtros stabdymą.
Taip pat skaitykite: Smurtas šeimoje: pagalba ir įspėjamieji ženklai
Mokestinės politikos formavimo principai ir taisyklės
Mokestiniai įsipareigojimai turi būti aiškiai apibrėžti, o mokestinės taisyklės - tikslios, aiškios, lengvai suprantamos ir vienareikšmės, kad nebūtų palikta vietos skirtingoms interpretacijoms. Mokestinis objektas turi būti apmokestinamas vienkartinio apmokestinimo principu - vengiant pajamų „piramidžių“ ir dvigubo apmokestinimo. Mokestinis tarifų parinkimas turi remtis skaidrumu ir racionaliu vertinimu, kad mokestinis tarifas nebūtų toks didelis, jog skatintų šešėlinę veiklą ir emigraciją.
Lafero krevės politika: praktiniai rekomendaciniai aspektai
- Tarifų korekcijos turi būti vykdomos atsižvelgiant į ekonominę situaciją, siekiant išvengti neigiamų efektų, tokių kaip verslo migracija ar šešėlinės ekonomikos plėtra.
- Reformuojant mokesčius, svarbu derinti biudžeto poreikį surinkti pajamas ir skatinti ekonomikos augimą; kartais lengvatos verslui yra geriau nei griežtas tarifų didinimas.
- Mokesčių sistemos lankstumas ir supaprastinimas mažina administracines sąnaudas ir didina rinkos dalyvių atitikimą taisyklėms.
Lafero kreivė plačiame kontekste: palyginimai ir susijusios kreivės
Rahn kreivė (kartais tapatinama su Armey kreive) parodo BVP augimo priklausomybę nuo valdžios kaštų dydžio ir turi panašų optimalumo tašką: nedidelė valdžia gali skatinti BVP augimą, o per didelės valstybės išlaidos gali sulėtinti augimą dėl biurokratijos ir korupcijos. Taigi ir Lafero kreivė, ir Rahn kreivė iliustruoja optimalumo idėją - yra tarpas, kuriame valstybės politika generuoja geriausią rezultatą.
Knyginėjimai. Trumpai | Ugnė Juodytė | Alma littera
Mokesčių klasifikacija ir jos ryšys su Lafero kreive
Mokesčiai skirstomi į tiesioginius ir netiesioginius. Tiesioginiai mokesčiai, pvz., pajamų ir turto mokesčiai, tiesiogiai veikia su darbo skatinimu, asmenų uždarbiais ir sprendimais. Netiesioginiai mokesčiai - tokiu atveju PVM, akcizai - daro įtaką kainoms ir vartojimui. Lafero kreivė paprastai konceptualiai labiau susijusi su tiesioginių mokesčių tarifu poveikiu darbo pasiūlai ir pajamų deklaravimui, tačiau netiesioginių mokesčių augimas taip pat gali perkelti ekonominį spaudimą ir pakeisti surenkamas pajamas bei vartojimą.
Politikos formuotojams svarbios išvados ir rizikos
- Padidinus mokesčių tarifus be įvertinimo, ar tai neperžengs Lafero kreivės optimumo, gali sumažėti bendros pajamos dėl šešėlinės ekonomikos ir emigracijos.
- Mokesčių reforma turi būti koordinuota su kitomis fiskalinėmis priemonėmis, siekiant racionalaus biudžeto paskirstymo, ekonomikos plėtros ir visuomenės gerovės.
- Skuboti pakeitimai be kokybiškų teisės aktų ir administracinių sprendimų gali turėti neigiamų pasekmių; reforma turi būti parengta ir įgyvendinta etapais.
Santraukos pobūdžio pastebėjimai
Lafero kreivė primena, kad mokesčių tarifų parinkimas yra balansavimo užduotis: siekiant maksimaliai padidinti surenkamas pajamas, būtina atsižvelgti į elgsenos pokyčius, šešėlinės ekonomikos mastą ir verslo sprendimus. Mokesčių politika, nukrypusi nuo optimalios srities, gali lemti ir pajamų mažėjimą, ir ekonomikos lėtėjimą.
| Veiksnys | Poveikis aukštėjant tarifui |
|---|---|
| Darbo pasiūla | Gali mažėti - mažėja paskata dirbti |
| Šešėlinė ekonomika | Didėja - didesnė mokesčių vengimo motyvacija |
| Verslo migracija | Didėja - įmonės persikelia į mažesnių mokesčių šalis |
| Vartojimas | Mažėja - dėl mažesvų disponuojamųjų pajamų |
| Surinkamos pajamos | Didėja iki tam tikro taško, po to mažėja |
Taip pat skaitykite: kaip keičiasi socialinė atskirtis Lietuvoje?
tags: #parodo #bendruju #mokestiniu #pajamu #priklausomybe #nuo