Tiek matydami, tiek girdėdami, kaip smurtaujama prieš moterį, dažniausiai pagalvojame, kad tai ne mūsų reikalas, kad tai… „jų“ reikalas: moterų reikalas, policijos reikalas. Toks abejingumas turi kainą - smurtas artimoje aplinkoje yra pagrindinė 16-44 metų amžiaus moterų mirties ir negalios priežastis. Jei įtariate smurtą, neignoruokite situacijos.
Pirmieji žingsniai kilus įtarimams
Fizinio smurto atveju, jei manote, kad situacija yra kritinė moters sveikatai, iš pradžių leiskite smurtautojui suprasti, kad atkreipėte dėmesį į jo veiksmus (skambutis į duris, šūktelėjimas) - dažnai to užtenka, kad jis liautųsi. Vėliau praneškite apie tai policijai skubios pagalbos numeriu 112. Jei girdite riksmus, šaukimą, smūgio garsus, mėtomus daiktus ir kitokį triukšmą, panašų į smurtą, neignoruokite. Skambutis į duris arba šūktelėjimas gali būti puiki priemonė smurtautojo dėmesio atkreipimui ir konkretaus incidento sustabdymui. Visada skambinkite policijai. Nepatartina eiti patiems / pačioms ir bandyti kištis asmeniškai. Taip rizikuojate patys /pačios patirti smurtą bei sukelti pavojų smurtą išgyvenančiam žmogui. Smurtautojas gali vėliau atkeršyti savo aukai.
Kaip teisiškai apsaugoti auką ir ką daryti įtarus smurtą
Policija yra teisėsaugos institucija, kuri turi pareigą reaguoti į smurto artimoje aplinkoje situacijas, kai gresia pavojus asmens saugumui, sveikatai ar gyvybei. Svarbu suprasti, kad smurtas artimoje aplinkoje nėra tiesiog „buitinis konfliktas“, bet rimtas žmogaus teisių į fizinį ir psichologinį saugumą pažeidimas. Smurto artimoje aplinkoje aukos šių teisių nepraranda mezgant santykius su partneriais. Policija turi pareigą reaguoti į smurto artimoje aplinkoje atvejus. Todėl, jeigu esate smurto artimoje aplinkoje auka ir jūsų saugumas, sveikata ir gyvybė yra pavojuje, turite teisę skambinti bendruoju pagalbos telefonu (112) siekiant save apsaugoti. Gali būti situacijų, kai smurto artimoje aplinkoje auka negali pati paskambinti bendruoju pagalbos telefonu. Smurto artimoje aplinkoje aukų patirtis rodo, kad dažnai bandant išsikviesti pagalbą smurtautojas atima telefoną. Pranešti apie smurtą artimoje aplinkoje gali ne tik pati auka. Pranešti apie įvykį gali bet kuris įvykiu liudytojas, pvz., kaimynas, kuris girdėjo smurtą arba vaikas, kuris tapo smurto artimoje aplinkoje liudytoju ir tuo pačiu ir auka.
Specializuotos pagalbos centrai ir jų vaidmuo
Vaikas turi teisę kreiptis pagalbos, kai ji (-s) yra tiesioginė fizinio, seksualinio ar kitokio smurto auka. Policijos pareigūnai atvykę į smurto artimoje aplinkoje įvykio vietą turi teisę pradėti ikiteisminį tyrimą ir sulaikyti smurtautoją iki 48 valandų. Policijos pareigūnai, įvertinę situaciją, taip pat gali priimti sprendimą skirti apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderį, kuris galioja 15 dienų. Suprantant realybę, kad ne kiekvienas policijos pareigūnas turi pakankamai žinių apie smurto artimoje aplinkoje atvejus, egzistuoja žmogaus teisių pažeidimo rizika dėl policijos negebėjimo užtikrinti aukos saugumą. Valstybė privalo užtikrinti atitinkamą kruopštumą vykdant prevenciją ir tinkamai tiriant smurto artimoje aplinkoje atvejus bei taikant atsakomybę, laikantis nacionalinių teisės normų ir nepaisant to ar teisės pažeidimą padarė valstybės atstovai ar privatūs asmenys. Įtemptose situacijose policija turi taikyti priemones, kad apsaugotų auką ir aukos vaikus. Šias priemones valstybė privalo naudoti siekiant užtikrinti aukos žmogaus teisių įgyvendinimą.
Psichologinio smurto pobūdis ir teisiniai aspektai
Smurtas artimoje aplinkoje laikomas diskriminacijos prieš moteris forma, nes dažniausiai aukomis tampa moterys. Kaip dažnai teisininkai susiduria su psichologiniu smurtu? - Pagal turimą patirtį, teikiant specializuotą kompleksinę pagalbą smurtą patyrusiems asmenims, ten, kur fizinis smurtas, visada psichologinis smurtas eina kartu. Taip, būna atvejų, kad kreipiasi pagalbos dėl patiriamo psichologinio smurto, tačiau tik laiko klausimas, kada psichologinis smurtas peraugs į fizinį. Kokie dažniausiai būna kaltinimai smurtautojui? - Kalbant apie psichologinį smurtą, tai dažniausiai skundžiamasi, kad smurtas, nekorektiškas elgesys tęsiasi metų metus, nebūna, kad jau antrą dieną ima ir atsiranda santykiuose, psichologinis smurtas būna sistemingas ir pastovus. Dažnai psichologinio smurto aukos būna žemos savivertės, nes sistemingai kartojami pažeminimai tarsi „įauga“ į aukos smegenis ir, nors auka ir kreipiasi pagalbos, tačiau pirmiausia jos kaltina save, sakydamos „padėkite, ką aš darau ne taip, kaip man pasikeisti, kad jis taip nesielgtų?“. Ar įmanoma laimėti tokią bylą už patiriamą psichologinį smurtą? - Dažniausiai tokios bylos nutraukiamos, nesurinkus pakankamai įrodymų arba pasirašomos taikos sutartys, arba bylos nutraukiamos dėl įrodymų trūkumo dar ikiteisminiame procese. Taip, mes turime pavyzdžių, kai buvo laimėtos bylos dėl patiriamo psichologinio smurto. Dėl ko tokios bylos dažniausiai būna nutraukiamos? - Ikiteisminiai tyrimai dažnu atveju yra nutraukiami dėl įrodymų trūkumo. Ką turėtų daryti auka, patirianti psichologinį smurtą, kad vėliau teisme būtų lengviau jį įrodyti? - Dažnu atveju, kai vyksta psichologinis smurtas, tai vyksta tarp dviejų žmonių be liudininkų, todėl asmuo, patiriantis tokį smurtą, turi rinkti įrodymus, kas yra ganėtinai sunku ir psichologinio smurto atveju išsitęsia laike. Tačiau reikia rinkti bet kokius galimus įrodymus: sms, el.laiškus, įrašinėti diktofonu smurto atvejus, esant galimybei įsigyti vaizdo kamerą ir filmuoti (slapta kamera), taip pat kaimynų, aplinkinių, kurie galėjo būti psichologinio smurto liudininkais parodymus, sutikimus liudyti, būtinai vesti dienoraštį slapta nuo smurtautojo, kur aprašyti kiekvieną smurto atvejį. Taip pat labai svarbus įrodymas yra policijoje parašyti pareiškimai dėl psichologinio smurto, ypač jeigu pora turi vaikų, nes tai įrodymas visiems - ir teismui, ir psichologams, ir policijos pareigūnams - kad auka nesitaiksto su psichologiniu smurtu ir ieško pagalbos. Kokie įrodymai tokiais atvejais turi didžiausio svorio? - Iškviesta policija, jei vaikas yra Vaikų teisių tarnyba informuota, liudininkai matę, dalyvavę. Taip pat sms, susirašinėjimas el. laiškais, pokalbių įrašinėjimas. Kokie liudininkų parodymai turi įtakos? - Policijoje, tarnybų užfiksuoti pranešimai, liudininkų parodymai, sms žinutės. Viskas yra svarbu.
Taip pat skaitykite: Pagalba patiriantiems smurtą mokykloje
Kokių žingsnių imtis patyrus psichologinį smurtą
- Kreiptis į policiją su pareiškimu apie patiriamą psichologinį smurtą, kreiptis pagalbos į gyvenamojo miesto/rajono specializuotą kompleksinės pagalbos centrą (SKPC).
- Skambinti 112 iš karto situacijoje, kai pavojus gyvybei ar sveikatai realus.
- Kreiptis į Specializuotos kompleksinės pagalbos centrus dėl teisiniu, psichologiniu, socialiniu palaikymo - šie centrai teikia trumpalaikę ar ilgalaikę pagalbą, tarpininkauja įvairiose institucijose.
- Rinkti įrodymus (sms, el. laiškai, įrašai, slapta kamera, liudijimai iš kaimynų ar vaikų teisių tarnybos), kuriais remiasi teismai ir institucijos.
- Vesti dienoraštį apie kiekvieną smurto atvejį ir nepamiršti palaikymo iš artimųjų ir specialistų.
Specifinės priemonės ir statistika
Nuo šių metų liepos 1 dienos įsigaliojo apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis. Apsaugos nuo smurto orderio pažeidimai baudžiami, numatomos administracinės atsakomybės sankcijos. Statistika rodo, kad 2023 m. sausio-rugsėjo mėnesiais užregistruota beveik 41 tūkst. pranešimų dėl smurto artimoje aplinkoje; SPC centrai 2022 m. suteikė pagalbą beveik 10 tūkst. asmenų. Psichologinio smurto prevencija pabrėžia: neatsakinėkite į smurtautojų trumpąsias žinutes ar skambučius, nustatykite ribas ir nedelsdami ieškokite pagalbos. Dažnai smurtas būna ilgas ir pasikartojantis, todėl labai svarbu rinkti įrodymus ir kreiptis į specialistus.
Kaip psichologinis smurtas pasireiškia ir ką daryti, kad sidabro linija būtų sukurta saugumui
Psichologinis smurtas yra nuolatinė manipuliacija, žeminimas, ribų ignoravimas ir kaltinimai, kurie sukelia žemą savivertę, baimės jausmą ir psichinę įtampą. Dažnai tai įvyksta be liudininkų, todėl svarbu surinkti bet kokius įrodymus ir užtikrinti saugumą. Patyrus smurtą, svarbu kreiptis į policiją, o vėliau - į specialistus ir teisininkus, kad būtų užtikrintas teises aktas, o aukos balsas nenugrimztų į tylų pasakojimą.
Produktyvūs patarimai aukoms ir pagalbos ieškantiems
- Teikti pirmenybę savo poreikiams ir saugumui, nepaisant partnerio kaltinimų ar spaudimo.
- Nustatyti asmenines ribas ir aiškiai jas išreikšti smurtautojui.
- Jei reikia, trumpai ar ilgam laikui nutraukti kontaktą su smurtautoju ir pasitraukti iš toliau esančių aplinkybių.
- Kreiptis į teisinę pagalbą ir pagalbą teisinėje padėtyje - SKPC, teisininkai, socialiniai darbuotojai.
Specializuotos kompleksinės pagalbos centrai teikia pagalbą visoje šalyje. Centrų darbuotojai padeda suprasti, kokią pagalbą galima gauti įvairiose institucijose, tarpininkauja ją gaunant, ir teikia teisinę bei psichologinę konsultacijas. Į SPC galima kreiptis savarankiškai, nelaukiant, kol situacija taps pavojinga gyvybei. Pagalba teikiama telefonu, el. paštu, SMS žinutėmis ir kitomis klientui prieinamomis priemonėmis. Visus kontaktus rasite ČIA. Visą parą teikiama emocinė pagalba.
The Mental Effects Behind Violence
Apibendrinimas teisiniu požiūriu
Smurtas artimoje aplinkoje laikomas žmogaus teisių pažeidimu - valstybė turi pareigą užtikrinti aukos saugumą, teisinę pagalbą ir galimybę kreiptis į policiją be baimės dėl keršto. Auka turi teisę į saugumą ir teisinę pagalbą, o policija turi pareigą užtikrinti išskirtinai laiką ir priemones, kad smurtas sustotų.
Taip pat skaitykite: Smurto mažinimo programų efektyvumas
Taip pat skaitykite: Lietuvos smurto tendencijos
tags: #pareiskymas #del #psicholoimio #smurto