Nuo 2023 m. liepos 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas, kuriame atsirado naujas teisinis instrumentas - apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis, kurį išduoda policijos pareigūnai.
Šio įstatymo paskirtis - užtikrinti kiekvieno asmens, įskaitant vaikus, apsaugą nuo smurto artimoje aplinkoje, dėl jo žalos visuomenei priskiriamo prie visuomeninę reikšmę turinčių veikų, sudaryti teisines prielaidas nedelsiant reaguoti į grėsmę, kylančią dėl smurto artimoje aplinkoje, taikyti smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje priemones, teikti specializuotą kompleksinę pagalbą smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims, nustatyti institucijų ir įstaigų kompetenciją smurto artimoje aplinkoje prevencijos, apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje ir specializuotos kompleksinės pagalbos smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims teikimo srityse.
Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis - prevencinė apsaugos priemonė, kuri skirta smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiam asmeniui apsaugoti ir kuria pilnametis smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo įpareigojamas laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, jeigu jis gyvena kartu su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu, nesilankyti šio asmens gyvenamojoje vietoje, nesiartinti prie jo ir kartu su juo gyvenančių pilnamečių asmenų ir (ar) vaikų, nebendrauti, neieškoti ryšių su jais.
Apsaugos nuo smurto orderio skyrimo tvarka
Naujos redakcijos Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatyme numatyta nauja prevencinė priemonė - apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis. Jį 15 dienų laikotarpiui skiria policijos pareigūnas, kai, gavus pranešimą apie galimą smurtą artimoje aplinkoje ir atlikus pavojaus rizikos vertinimą, nustatyta smurto artimoje aplinkoje pavojaus rizika. Smurto artimoje aplinkoje pavojaus rizikos vertinimo kriterijus nustato vidaus reikalų ministras.
Sprendimas skirti ar neskirti apsaugos nuo smurto orderį galės būti priimamas nedelsiant, ne vėliau kaip per 12 valandų nuo pranešimo apie galimą smurtą artimoje aplinkoje gavimo.
Taip pat skaitykite: Pagalba patiriantiems smurtą mokykloje
Apsaugos nuo smurto orderį 15 dienų laikotarpiui skiria policijos pareigūnas, kai jis gauna pranešimą apie galimą smurtą artimoje aplinkoje ir, atlikus pavojaus rizikos vertinimą, nustatoma smurto artimoje aplinkoje pavojaus rizika.
Kai smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančiam asmeniui taikomas įpareigojimas laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, kurioje jis gyvena kartu su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu, policijos pareigūnai nedelsdami užtikrina smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančio asmens išsikėlimą.
Policijos pareigūnai kontroliuoja, kaip laikomasi apsaugos nuo smurto orderio įpareigojimų.
Apsaugos nuo smurto orderis nustoja galioti praėjus 15 dienų nuo jo paskyrimo momento arba kai pradedamas ikiteisminis tyrimas dėl smurto artimoje aplinkoje ir skiriama bent viena kardomoji priemonė. Jeigu apsaugos nuo smurto orderio skyrimas apskųstas teismui ir teismas, įvertinęs orderio skyrimo teisėtumą, panaikina orderį anksčiau, negu sueina 15 dienų nuo orderio paskyrimo momento, apsaugos nuo smurto orderis nustoja galioti nuo teismo nutarties priėmimo momento.
Siekiant nuo smurto artimoje aplinkoje apsaugoti smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančius asmenis, jei yra pakankama rizika, kad smurtas artimoje aplinkoje gali būti panaudotas, smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantiems asmenims gali būti skiriamas apsaugos nuo smurto orderis.
Taip pat skaitykite: Smurto mažinimo programų efektyvumas
Jei asmenys, dalyvaujantys vykdant smurto artimoje aplinkoje prevenciją, užtikrinant apsaugą nuo smurto artimoje aplinkoje ir teikiant pagalbą smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims, turi duomenų, kad smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo, kuriam skirtas apsaugos nuo smurto orderis, nesilaiko nustatytų įpareigojimų, jie apie tai privalo pranešti policijai, nurodydami smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančio asmens vardą, pavardę ir duomenis, patvirtinančius, kad šis asmuo nesilaiko apsaugos nuo smurto orderio įpareigojimų.
Skundų dėl apsaugos nuo smurto orderio pateikimas
Smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantys asmenys policijos pareigūnų sprendimus skirti apsaugos nuo smurto orderį ar smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantys asmenys policijos pareigūnų sprendimus neskirti apsaugos nuo smurto orderio per 15 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali skųsti apylinkės teismui per policijos įstaigos padalinį, kuriame tarnauja skundžiamą sprendimą skirti apsaugos nuo smurto orderį arba jo neskirti priėmęs pareigūnas, pagal šio padalinio buvimo vietą.
Apylinkės teisme, nagrinėjant vadovaujantis šio straipsnio 6 ir 7 dalimis gautus skundus, gali būti rengiamas posėdis, į kurį kviečiami policijos įstaigos vadovo įgaliotas pareigūnas, asmuo, padavęs skundą, ir (ar) jo advokatas (atstovas), kiti suinteresuoti asmenys. Šių asmenų, jeigu jiems buvo laiku pranešta apie apylinkės teismo posėdžio datą, vietą ir laiką, neatvykimas nekliudo nagrinėti skundo.
Asmuo, nesutinkantis su apylinkės teismo sprendimu, arba policijos įstaigos vadovo įgaliotas pareigūnas turi teisę apskųsti apylinkės teismo sprendimą apygardos teismui. Šie skundai paduodami per skundžiamą sprendimą priėmusį apylinkės teismą per 7 dienas nuo sprendimo priėmimo dienos. Apygardos teismo sprendimas priimamas ne vėliau kaip per 10 dienų nuo bylos gavimo iš skundžiamą sprendimą priėmusio apylinkės teismo. Apygardos teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.
Skundo padavimas apygardos teismui nesustabdo apylinkės teismo sprendimo vykdymo.
Taip pat skaitykite: Lietuvos smurto tendencijos
Apylinkės ar apygardos teismui priimant sprendimą dėl paskirto apsaugos nuo smurto orderio panaikinimo, turi būti išspręstas ir klausimas dėl smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančio asmens patirtų išlaidų, susijusių su apsaugos nuo smurto orderio įpareigojimų vykdymu, atlyginimo.
Bendra apsaugos nuo smurto orderio skyrimo tuo pačiu faktiniu pagrindu trukmė negali būti ilgesnė negu 15 dienų.
Kauno apylinkės teismo pirmininko įžvalgos ir kritika
Kauno apylinkės teismo pirmininkas su „Delfi“ skaitytojais pasidalino įžvalgomis, kaip veikia naujosios įstatymo pataisos, negailėjo kritikos jį savaip interpretuojantiems policijos pareigūnams, kurie sprendimą priima neanalizuodami ir bei netirdami faktinių aplinkybių, nenurodydami motyvų ir teisinių argumentų. Dėl to kyla nemažai problemų su sprendimais nesutinkantiems ir juos teismui skundžiantiems asmenims, sunku ginčyti policijos sprendimą, kuris, vertinant teisiškai, negali būti laikomas sprendimu.
„Dabartinė įstatymo taikymo praktika labiau panaši į tą, kuri tarsi įtvirtina prezumpciją, jog kiekvienas pranešimas dėl galimo smurto pats savaime patvirtina apsaugos nuo smurto orderio išdavimo pagrįstumą, kol neįrodyta kitaip“, - portalui „Delfi“ teigia Kauno apylinkės teismo pirmininkas A. Purvainis.
Nors įstatymas (8 ir 9 straipsniai) nedviprasmiškai kalba apie policijos pareigūnų pareigą priimti tiek sprendimą dėl apsaugos nuo smurto orderio skyrimo ar jo neskyrimo nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 12 valandų nuo pranešimo gavimo, taip pat apie galimybę priimti tam tikrus sprendimus pagal policijos padalinyje gautus skundus dėl skundžiamų sprendimų skirti ar neskirti apsaugos nuo smurto orderį, praktikoje tokie sprendimai raštu nepriimami aiškinant (interpretuojant) įstatymą taip, kad jis neva iš policijos nereikalauja priimti jokio rašytinio sprendimo, o reikalauja tik raštu pranešti apie sprendimus.
Nors tokį įstatymo aiškinimą galima būtų pabandyti suprasti dėl to, kad įstatymas suponuoja, kad prevencinė priemonė - apsaugos nuo smurto orderis turi būti išduodamas (kai tam yra pagrindas) kuo greičiau, reaguojant į situaciją, kurioje yra reali grėsmė pavojų nuo smurto artimoje aplinkoje patiriančiam asmeniui, tačiau tuo pačiu mes turime labai aiškiai suprasti, kad įstatymu turi būti nuo pat pradžių, tai yra nuo to momento, kai policijoje gaunamas pranešimas, užtikrinamas tinkamas ir teisingas teisinis procesas, taip garantuojant asmens (tiek smurto pavojų keliančio, tiek ir tokio smurto pavojų patiriančio) teisių apsaugą ne tik teisme, bet ir sprendimus priimant policijos pareigūnams.
Apsaugos nuo smurto orderis yra pakankamai griežta prevencinė priemonė, savo turiniu iš esmės prilygstanti baudžiamajame procese taikomai kardomajai priemonei - įpareigojimui gyventi skyriui nuo nukentėjusiojo, todėl jokių nuolaidų šiame procese žmogaus teisių ir laisvių apsaugos ir realių garantijų sąskaita negali būti.
Štai dėl ko aiškinant ir taikant Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo nuostatas, taip pat ir dėl apsaugos nuo smurto orderio skyrimo/neskyrimo, pirmiausiai turime vadovautis konstituciniu teisinės valstybės principu ir jo turinį užpildančiomis oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatomis, pagal kurias teisė į tinkamą ir svarbiausia teisingą procesą bus užtikrinta tik tuomet, jeigu:
- sprendimas dėl apsaugos nuo smurto orderio skyrimo/neskyrimo ar dėl gauto skundo bus priimtas tik nustačius visas tokiam sprendimui reikšmės turinčias faktines aplinkybes, į jas deramai ir visapusiškai įsigilinus, įvertinus visus įrodymus bei visų dalyvaujančių šiame procese (tiek smurto pavojų keliančio, tiek ir jį galimai patiriančio asmens, šiame procese veikiančių kitų institucijų) dalyvių argumentus, nurodžius visus įstatymus ir (ar) kitus teisės aktus, kuriais policijos pareigūnas vadovavosi ir kuriuos taikė spręsdamas dėl apsaugos nuo smurto orderio skyrimo/neskyrimo ar skundo dėl tokio sprendimo nagrinėjimo konkrečiame procese;
- sprendimas bus teisiškai argumentuotas (motyvuotas). Argumentavimas turi būti racionalus - sprendime turi būti tiek argumentų, kad jų pakaktų šiam sprendimui pagrįsti, bet svarbiausia, kad sprendime negali būti nutylėtų argumentų, nenurodytų aplinkybių, turinčių reikšmės teisingo sprendimo priėmimui;
- sprendimas bus nedviprasmiškas ir aiškus tiek pavojų dėl galimo smurto patiriančiam, tiek tokį pavojų keliančiam asmenims, taip pat kitiems asmenims, taip pat, jei sprendimas ir jo motyvai bus aiškūs ir suprantami jau tada, kai jis yra priimamas (surašomas), o ne tada, kai apie jį raštu tik pranešama, ir jis nebus toks, kuris verstų visus spėlioti, kodėl, dėl kokių tikrųjų motyvų buvo priimtas būtent toks, o ne kitoks policijos pareigūno sprendimas;
- priimant policijos pareigūnui sprendimą bus išvengta atsitiktinumų ir savivalės, o tai reiškia, kad pats procesas nebus formalus, o policijos pareigūno priimtas sprendimas nebus vien tik formalus aktas.
Pats paskirtas apsaugos nuo smurto orderis, nors ir yra rašytinis, jis taip pat negali būti laikomas sprendimu, nes jame nėra jokių faktinių aplinkybių analizės, motyvų bei teisinių argumentų, dėl ko yra priimtas sprendimas skirti orderį.
Tačiau, prabėgus jau geram mėnesiui nuo šio įstatymo įsigaliojimo, iš Kauno apylinkės teisme gautų ir išnagrinėtų skundų per pirmąjį įstatymo galiojimo mėnesį galima įžvelgti tam tikrų trūkumų pačiame įstatyme, bet dar daugiau į akis krinta, mano nuomone, netinkamo įstatymo taikymo (interpretavimo) tendencija dar pačioje proceso pradžioje, būtent tada, kai policijos pareigūnas turi nuspręsti - išduoti ar atsisakyti išduoti apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderį.
| Rodiklis | Reikšmė |
|---|---|
| Orderio galiojimo trukmė | 15 dienų |
| Sprendimo priėmimo terminas | Ne vėliau kaip per 12 valandų nuo pranešimo gavimo |
| Skundo pateikimo terminas | 15 dienų nuo sprendimo priėmimo |
Todėl tokia šiuo metu vyraujanti praktika (toks aiškinimas įstatymo), kad policijos pareigūnui nereikia priimti jokio rašytinio sprendimo, o pakanka tik raštu apie tokio sprendimo rezultatą pranešti, manau, kad neatitinka minėto konstitucinio teisinės valstybės principo.
Galima dėl to tik spėti, kad visiškai kitoks vaizdas būtų, jei žmonės prieš teikdami skundą teismui, susipažintų su rašytiniais policijos sprendimais ir jų išsamiais motyvais, faktinėmis aplinkybėmis ir jų analize.
Na, o jeigu pasinaudojus teise skųsti sprendimus, tokie skundai būtų teikiami, neabejotinai jie būtų turiningesni, o teismui tokiems skundams pateikiama nagrinėti iš policijos surinkta dokumentinė medžiaga kokybiškesnė.
Tačiau teismui gavus skundą dėl orderio išdavimo pagrįstumo, sprendimą turintis priimti teisėjas privalo nuodugniai bei išsamiai įvertinti visas aplinkybes, iš esmės - atlikti teisminį tyrimą.
Kadangi Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas, o gal labiau jo taikymas, orientuotas tik į proceso greitį, teismas šių skundų nagrinėjimams taip pat turi pakankamai trumpą terminą - 2 dienas.
Kai asmenys skundžia policijos sprendimą dėl orderio išdavimo, jei policija nepanaikina tokio sprendimo pati, teisme gauname taip pat ne policijos rašytinį motyvuotą sprendimą dėl skundo, o tik trumpą policijos automatiškai sugeneruotą informaciją raštu, kodėl jie patys nesutiko skundo tenkinti, kitaip sakant, tik šabloninę pažymą dėl orderio išdavimo bei ekspertinį vertinimą, kuriame būna išklausyta tik viena konflikto pusė, dėl ko objektyviai tampa sudėtinga išanalizuoti visas aplinkybes, juolab, kai nėra jokio policijos sprendimo su tokia gautos informacijos analize, galbūt ir jos patikrinimo/palyginimo su iš kitų šaltinių gauta informacija.
Teismui iš esmės, kaip ir žmogui, nėra žinomi jokie esminiai policijos pareigūno motyvai dėl nustatytų faktinių aplinkybių vertinimo ir teisiniai argumentai, kuriais buvo pagrįstas, tarkime sprendimas skirti apsaugos nuo smurto orderį.
Persiunčiant žmogaus, kuriam buvo skirtas šis orderis, skundą teismas tik informuojamas lakoniškai, kad tarkime, šio žmogaus skundas policijoje nebuvo tenkintas, nes ekspertinio vertinimo išvadoje teigiama, kad yra smurto artimoje aplinkoje pavojaus rizika.
Tačiau sprendimo dėl to, kuriame būtų motyvuotai įvertinta ir išanalizuota ši ekspertinio vertinimo išvad... Ilgametė specialistų darbo patirtis, kompetencija bei empatija yra sėkmingo bendradarbiavimo pagrindas teikiant pagalbą žmonėms, kurie susiduria su nusikalstama veika, tai yra smurtu artimoje aplinkoje.
Išduoti smurto orderiai, arba informacija apie sprendimus jų neskirti - šabloniniai, iš esmės visais atvejais vienodi. Tokia įstatymo taikymo praktika pagrįstai gali kelti daug abejonių žmonėms, jog didžioji dalis sprendimų gali būti priimami vien tik vadovaujantis pareigūno vidiniu įsitikinimu, nesurinkus tam pakankamai duomenų, ir jog tokie sprendimai gali būti nepagrįsti, pertekliniai bei gali pažeisti jų teises.
Štai dėl ko nesunku suprasti, kad vien tik „varnelės“ uždėjimas informacinėje sistemoje prie tam tikro sprendimo rūšies ir informavimo automatiškai sistemos sugeneruotu pranešimu asmenis apie tai, koks sprendimo rezultatas, nepakanka tam, kad realiai būtų galima užtikrinti kiekvieno asmens teisę į tinkamą, o svarbiausia teisingą apsaugos nuo smurto orderio išdavimo procesą, jau vien tik dėl to, kad iš esmės negalima pasinaudoti teise realiai, o ne tik formaliai (kaip yra šiuo metu) apskųsti policijos pareigūnų priimtus sprendimus.
Šiuo metu, nesant rašytinės formos motyvuotų sprendimų, asmenys realiai neturi ir ką tiksliai skųsti, nes motyvai dėl orderio skyrimo/neskyrimo ar jų skundo policijoje išnagrinėjimo jiems iš esmės nėra žinomi, jiems geriausiu atveju žinomas tik sprendimo rezultatas - ar smurto orderis išduotas, ar ne. Taigi, ką žmogui, tiek tam, kuris galimai susidūrė su nesaugia aplinka ir patyrė smurtą, tačiau orderis nebuvo išduotas, tiek tam, kuriam orderis išduotas, tačiau manant, kad nepagrįstai, iš tikrųjų skųsti ir kaip motyvuoti savo skundą, kai iš esmės neturi jokio rašytinio aiškaus, išsamaus, motyvuoto ir vientiso policijos pareigūno sprendimo?
Savaime suprantama, kad žmonių skundai dėl šios priežasties yra daugiau nei formalūs, iš esmės juose yra tik reikalavimas dėl to, kokio sprendimo prašoma teismo. Galbūt tai yra priežastis ir to, kad pagal bendrai skiriamų apsaugos nuo smurto orderių skaičių, skundų teisme per pirmą įstatymo galiojimo mėnesį gauta santykinai mažai, kas tik sustiprina abejones dėl tinkamo proceso.
Aišku, iš teismo jie jau gauna išsamiai motyvuotus sprendimus, nes teismas savo rašytinėse nutartyse išnagrinėjus skundus motyvuotai įvertina, ar apsaugos nuo smurto orderis skirtas/neskirtas pagrįstai.
Statistika ir teismų praktika
Per pirmąjį įstatymo galiojimo mėnesį teismas gavo 10 skundų dėl apsaugos nuo smurto orderio skyrimo/neskyrimo. Didžioji dalis skundų netenkinami (patenkinti buvo du, dar vienas paliktas nenagrinėtas). Daugiau skundžiasi asmenys, kuriems paskirtas toks orderis, tačiau buvo gautas ir skundas dėl policijos sprendimo panaikinti orderį patenkinus asmens, kuriam jis buvo išduotas, skundą.
Pagrindinis visų skundų motyvas - jog apsaugos nuo smurto orderiai yra išduoti nepagrįstai. Skundžiant priešingą sprendimą atitinkamai nurodoma, kad jis nepagrįstas.
Pagrindinis dalykas, kas labiausiai krinta į akis, yra tai, jog visi teisme gauti skundai pasižymi viena savybe - jie yra labai abstraktūs ir mažai motyvuoti, arba iš viso nemotyvuoti.
Čia aiškiai galima įžvelgti ryšį su jau minėta galimo netinkamo įstatymo taikymo (interpretavimo) problema, kai manoma, kad policijos pareigūnui nereikia priimti jokio rašytinio sprendimo šiame procese, kuriame būtų nurodytos ne tik faktinės aplinkybės, teisės aktai, kuriais vadovaujamasi, bet ir nustatytų faktinių aplinkybių analizė, jų vertinimas bei aiškūs motyvai, teisiniai argumentai, kurie pagrindžia atitinkamą policijos pareigūno sprendimą ir jo rezultatą.
Kadangi Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas, o gal labiau jo taikymas, orientuotas tik į proceso greitį, teismas šių skundų nagrinėjimams taip pat turi pakankamai trumpą terminą - 2 dienas.
Kai asmenys skundžia policijos sprendimą dėl orderio išdavimo, jei policija nepanaikina tokio sprendimo pati, teisme gauname taip pat ne policijos rašytinį motyvuotą sprendimą dėl skundo, o tik trumpą policijos automatiškai sugeneruotą informaciją raštu, kodėl jie patys nesutiko skundo tenkinti, kitaip sakant, tik šabloninę pažymą dėl orderio išdavimo bei ekspertinį vertinimą, kuriame būna išklausyta tik viena konflikto pusė, dėl ko objektyviai tampa sudėtinga išanalizuoti visas aplinkybes, juolab, kai nėra jokio policijos sprendimo su tokia gautos informacijos analize, galbūt ir jos patikrinimo/palyginimo su iš kitų šaltinių gauta informacija.
Teismui iš esmės, kaip ir žmogui, nėra žinomi jokie esminiai policijos pareigūno motyvai dėl nustatytų faktinių aplinkybių vertinimo ir teisiniai argumentai, kuriais buvo pagrįstas, tarkime sprendimas skirti apsaugos nuo smurto orderį.
Persiunčiant žmogaus, kuriam buvo skirtas šis orderis, skundą teismas tik informuojamas lakoniškai, kad tarkime, šio žmogaus skundas policijoje nebuvo tenkintas, nes ekspertinio vertinimo išvadoje teigiama, kad yra smurto artimoje aplinkoje pavojaus rizika.
Tačiau sprendimo dėl to, kuriame būtų motyvuotai įvertinta ir išanalizuota ši ekspertinio vertinimo išvad... Ilgametė specialistų darbo patirtis, kompetencija bei empatija yra sėkmingo bendradarbiavimo pagrindas teikiant pagalbą žmonėms, kurie susiduria su nusikalstama veika, tai yra smurtu artimoje aplinkoje.
Galima susidaryti nuomonę, jog policijos pareigūnai Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderį išduoda remdamiesi vieno asmens, pareiškėjo, parodymais. Tokiu atveju orderis išduodamas neatlikus išsamaus aplinkybių bei įrodymų tyrimo, remiantis tik galimai vienpusiškai pateikta informacija.
Pasisakymas UŽ Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo projektą 2022.01.18
Tačiau teismui gavus skundą dėl orderio išdavimo pagrįstumo, sprendimą turintis priimti teisėjas privalo nuodugniai bei išsamiai įvertinti visas aplinkybes, iš esmės - atlikti teisminį tyrimą. Kadangi Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas, o gal labiau jo taikymas, orientuotas tik į proceso greitį, teismas šių skundų nagrinėjimams taip pat turi pakankamai trumpą terminą - 2 dienas.
tags: #pareiskimo #del #smurto #terminas