Kitaip nei „Sodros“ senatvės pensijos, valstybinės pensijos mokamos nepriklausomai nuo žmogaus mokėtų įmokų ar sukaupto stažo. Jos mokamos už žmogaus statusą ar profesiją. Lietuvoje mokamos tokios valstybinės pensijos: I ir II laipsnio, I ir II laipsnio našlių ir našlaičių, nukentėjusių asmenų, pareigūnų ir karių, mokslininkų valstybinės pensijos.
Kas gali gauti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją
Teisę gauti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją turi šie Lietuvos piliečiai: Vidaus reikalų ministerijos, policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos ir kitų vidaus reikalų įstaigų pareigūnai, vidaus tarnybos dalinių karininkai, liktinės tarnybos puskarininkiai ir kareiviai; Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnai; profesinės karo tarnybos kariai; Valstybės saugumo departamento sistemos ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos pareigūnai; prokuratūros pareigūnai; Kalėjimų departamento, jam pavaldžių įstaigų bei valstybės įmonių pareigūnai; muitinės mobiliųjų grupių pareigūnai, muitinės postų pareigūnai ir muitinės pareigūnai, atliekantys kriminalinę žvalgybą ir (arba) ikiteisminį tyrimą; vidaus tarnybos sistemos pareigūnai; Vadovybės apsaugos tarnybos pareigūnai.
Tarnybos stažo reikalavimai
Pareigūnų ir karių pensijai gauti užtenka 20-25 metų tarnybos stažo. Atleistiems dėl sveikatos arba pripažintiems nedarbingais ar iš dalies darbingais dėl priežasčių, nesusijusių su tarnyba, užtenka 5 metų stažo.
Apskaičiavimo principai
Pareigūnų ir karių valstybinė pensija skiriama pagal pareigūno ar kario nurodytų paeiliui ištarnautų 5 tarnybos metų palankiausių nuosekliai einančių 12 mėnesių jam nustatyto darbo užmokesčio vidurkį. Pareigūnų ir karių valstybinė pensija apskaičiuojama atsižvelgiant į tarnybos laiką pensijai skirti ir nustatyto darbo užmokesčio vidurkį.
Pareigūnams ir kariams, nurodytiems šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punkte ir ištarnavusiems vidaus reikalų, vidaus tarnybos, valstybės saugumo, krašto apsaugos, prokuratūros sistemose, Specialiųjų tyrimų tarnyboje, Kalėjimų departamente ar jam pavaldžiose įstaigose ir valstybės įmonėse, muitinės sistemoje, Vadovybės apsaugos tarnyboje mažiau negu 12 mėnesių, pareigūnų ir karių valstybinės netekto darbingumo pensijos skiriamos pagal pareigūno ar kario ištarnautų mėnesių jam nustatyto darbo užmokesčio vidurkį.
Taip pat skaitykite: Kompensacijos už nusavintas pensijas
Pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dydis apskaičiuojamas atsižvelgiant į tarnybos laiką pensijai skirti ir nustatyto darbo užmokesčio vidurkį. Asmenims, nurodytiems šio įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje, skiriama po 1,5 procento šio straipsnio 1 dalyje nurodyto darbo užmokesčio už kiekvienus tarnybos metus, įskaitytus į tarnybos laiką pensijai skirti, viršijančius dvidešimt tarnybos metų, tačiau neviršijančius jiems šio įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyto tarnybos metų skaičiaus, reikalingo pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti.
Atleistiems dėl sveikatos pareigūnams ir kariams, ištarnavusiems nuo 5 iki 10 metų, už kiekvienus tarnybos metus, įskaitytus į tarnybos laiką pensijai skirti, skiriama po 2 procentus šio straipsnio 1 dalyje nurodyto darbo užmokesčio, ištarnavusiems nuo 10 iki 20 metų, - 20 procentų šio darbo užmokesčio, o ištarnavusiems daugiau kaip 20 metų, - skiriama šio straipsnio 2 ir (ar) 3 dalyse nurodyto dydžio pensija.
Darbo užmokesčio vidurkio skaičiavimo niuansai
Pareigūnų ir karių valstybinė pensija skiriama pagal pareigūno ar kario nurodytų paeiliui ištarnautų 5 tarnybos metų palankiausių nuosekliai einančių 12 mėnesių jam nustatyto darbo užmokesčio vidurkį, į šį laikotarpį neįskaitant pareigūno tarnybos laiko, kai Reglamento (ES) 2017/1939 nustatyta tvarka jis buvo paskirtas eiti Europos prokuroro pareigas Europos prokuratūroje, jam nustatyto darbo užmokesčio vidurkį.
Kai į pareigūno ar kario nurodytą laikotarpį darbo užmokesčio vidurkiui apskaičiuoti (jeigu ištarnauta mažiau negu 12 mėnesių, į šį laikotarpį) patenka ir laikotarpis, kuriuo jis institucijos, kurioje tarnavo, sprendimu dalyvavo Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių, Lietuvos arba bendrai finansuojamuose paramos teikimo ir (arba) Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo projektuose, kuriuose buvo vykdoma su atitinkamos institucijos tikslu ir uždaviniais susijusi veikla, darbo užmokesčio vidurkis skaičiuojamas pagal šiuo laikotarpiu jam, kaip pareigūnui ar kariui, nustatytą darbo užmokestį.
Kai į vidaus tarnybos sistemos pareigūno nurodytą laikotarpį darbo užmokesčio vidurkiui apskaičiuoti (jeigu ištarnauta mažiau negu 12 mėnesių, į šį laikotarpį) patenka ir laikotarpis, kuriuo jis tarnybinio būtinumo atveju buvo perkeltas į karjeros valstybės tarnautojo pareigas karo padėties, nepaprastosios padėties, ekstremaliųjų įvykių ar ekstremaliųjų situacijų atveju, darbo užmokesčio vidurkis skaičiuojamas pagal šiuo laikotarpiu jam, kaip karjeros valstybės tarnautojui, nustatytą darbo užmokestį.
Taip pat skaitykite: Pensijos už tarnybos metus
Jeigu į pareigūno ar kario nurodytą laikotarpį darbo užmokesčio vidurkiui apskaičiuoti patenka ir laikotarpis nuo 2019 m. sausio 1 d., šio laikotarpio darbo užmokestis mažinamas dalijant jį iš 1,289.
Pareigūnų pensijų indeksavimas ir pavyzdžiai
Pareigūnų ir karių bei teisėjų valstybinės pensijos nuo 2025 m. sausio indeksuojamos 1,75 proc. Didesnio dydžio jie gavėjus pasieks vasario mėnesį. Nuo 2026 m. sausio valstybinės pensijos dėl indeksavimo didės 0,9 proc., valstybinių pensijų bazė kils nuo 73,62 euro iki 74,28 euro.
Pensijų padidėjimas skiriasi, nes kiekvieno žmogaus pensija yra apskaičiuota individualiai. Dažnai nurodomas vidutinis pensijos padidėjimas, tačiau tai reiškia tik bendrą vidurkį. Praktikoje vienų žmonių pensija padidėja mažiau nei vidutiniškai, kitų - daugiau. Pavyzdžiui, jeigu 2025 metais žmogus gavo apie 474 eurų pensiją, 2026 metais jo pensija sieks apie 527 eurus, tai yra padidės maždaug 53 eurais. Jei gavo 575 eurus, 2026 metais gaus apie 639 eurus, arba 64 eurais daugiau. Jei 2025 metais pensija buvo 624 eurai, 2026 metais bus apie 694 eurai, arba apie 70 eurų didesnė. Jei šiais metais žmogus gavo 724 eurus, 2026 metais gaus apie 805 eurus, arba 81 euru daugiau. Jei gavo 944 eurus, gaus apie 1 053 eurus, tai yra 109 eurais daugiau. Tai orientaciniai pavyzdžiai, pateikti pagal skirtingus pensijų dydžius. Konkretaus žmogaus pensijos dydis gali būti kitoks, kadangi priklauso nuo individualių aplinkybių.
Pavyzdžiui, jeigu žmogus anksčiau gavo išankstinę pensiją, jo indeksuotoji pensija bus sumažinta, ir priešingai, jei žmogus anksčiau atidėjo pensijos mokėjimą, arba jis yra asmuo su negalia, netekęs 70 procentų ir daugiau dalyvumo, jo indeksuotoji pensija bus dar padidinta.
Valstybinės pensijos kitos rūšys ir dydžiai (trumpai)
Pirmojo laipsnio valstybinės pensijos dydis - 4 valstybinių pensijų bazės. 2026 m. tai yra 297,12 euro (74,28 Eur x 4). Dėl pirmojo laipsnio valstybinės pensijos skyrimo į „Sodrą“ gali kreiptis asmenys: kuriems pagal Pasipriešinimo 1940-1990 m. okupacijoms dalyvių teisinio statuso įstatymą pripažintas kario savanorio teisinis statusas; kuriems paskirta Lietuvos nacionalinė premija; ėję Seimo pirmininko, ministro pirmininko, Konstitucinio Teismo pirmininko, Aukščiausiojo Teismo pirmininko pareigas; kurie yra olimpinių žaidynių čempionai, paralimpinių žaidynių čempionai, kurčiųjų žaidynių čempionai.
Taip pat skaitykite: Palyginimas: pareigūnų pensijos Baltijos šalyse
Antrojo laipsnio valstybinės pensijos dydis - 2 valstybinių pensijų bazės. 2026 m. tai yra 148,56 euro. Dėl antrojo laipsnio valstybinės pensijos skyrimo į „Sodrą“ gali kreiptis: motina (įmotė) arba tėvas (įtėvis), išauginę 5 ar daugiau vaikų (įvaikių); garbės donoras; asmenys, kuriems pagal Pasipriešinimo 1940-1990 m. okupacijoms dalyvių statuso įstatymą pripažintas laisvės kovų dalyvio teisinis statusas; olimpinių žaidynių prizininkai, paralimpinių žaidynių prizininkai, kurčiųjų žaidynių prizininkai, olimpinių sporto šakų pasaulio čempionai, į paralimpinių ar kurčiųjų žaidynių programą įtrauktos sporto šakos rungties pasaulio čempionai.
Valstybinių našlių ir našlaičių pensijos
Jei sutuoktinis, mama, tėvas buvo I ar II laipsnio valstybinės pensijos gavėjas, jam mirus, į „Sodrą“ galima kreiptis dėl valstybinės našlių pensijos arba valstybinės našlaičių pensijos. Valstybinė našlių pensija 20 proc. mirusiam asmeniui priklausiusios valstybinės pensijos dydžio. Valstybinė našlaičių pensija yra 30 proc. mirusiam asmeniui priklausiusios valstybinės pensijos dydžio.
Jeigu našlaičių yra daugiau, kiekvienam skiriama po lygiai, bet ne daugiau kaip po 30 proc., o bendra našlaičiais likusiems vaikams skirta pensija negali viršyti 80 proc. mirusiajam mokėtos valstybinės pensijos dydžio. Jei nėra asmenų, kuriems skiriama našlio valstybinė pensija, kiekvienam našlaičiui skiriama po lygiai, bet ne daugiau kaip po 30 proc., bendra našlaičiams mokamų pensijų suma negali viršyti 100 proc. mirusiajam priklausiusios valstybinės pensijos dydžio.
Nukentėjusių asmenų valstybinės pensijos
Nukentėjusiais pripažinti asmenys, jų našlės, našliai ar našlaičiai į „Sodrą“ gali kreiptis dėl nukentėjusių asmenų valstybinės pensijos, jų našlių ar našlaičių pensijų skyrimo. Nukentėjusio asmens našlaičiai privalo pasirinkti ar norės gauti nukentėjusių asmenų valstybinę našlaičių pensiją ar socialinio draudimo našlaičių pensiją. Nukentėjusio asmens našlė ar našlys gali gauti šias pensijas - valstybinę našlių pensiją ir socialinio draudimo našlių pensiją.
Nukentėjusiųjų asmenų valstybinių pensijų dydžio matas yra valstybinių pensijų bazė (VPB). Nuo 2026 m. pradžios VPB yra 74,28 euro. Nukentėjusių asmenų valstybinės pensijos gali būti nuo 1,1637 VPB iki 8 VPB arba nuo 83,9 euro iki 594,24 euro, priklausomai nuo to, kaip žmogus yra nukentėjęs. Nukentėjusių asmenų valstybinės našlių pensijos dydis yra 20 proc. mirusiam asmeniui priklausiusios nukentėjusių asmenų valstybinės pensijos dydžio. Nukentėjusių asmenų valstybinės našlaičių pensijos dydis yra 30 proc. mirusiam priklausiusios nukentėjusių asmenų valstybinės pensijos dydžio.
Mokslininkų valstybinės pensijos
Sulaukę senatvės pensijos amžiaus, netekę 60 proc. ar daugiau dalyvumo ir neturintys draudžiamųjų pajamų, gautų dirbant mokslinį darbą valstybinėse mokslo ir studijų institucijose, gali pateikti „Sodrai“ prašymą dėl mokslininkų pensijos skyrimo. Už kiekvienus pilnus daktaro stažo metus mokama 10 proc. to mėnesio valstybinių pensijų bazės. Už kiekvienus pilnus habilituoto daktaro stažo metus papildomai mokama dar 5 proc. to mėnesio valstybinių pensijų bazės. Mokslinio darbo stažo (daktaro stažo metų ir habilituoto daktaro stažo metų suma) metų skaičius x 10 proc. x valstybinių pensijų bazė + habilituoto daktaro stažo metų skaičius x 5 proc. x valstybinių pensijų bazė. Valstybinių pensijų bazė nuo 2026 m. sausio 1 d. - 74,28 euro.
Pensijų indeksavimo poveikis ir priemokos
Senatvės pensiją sudaro dvi dalys: bendroji ir individualioji. Jei žmogus turi įgijęs minimalų, bet neturi būtinojo stažo senatvės pensijai, arba yra sukaupęs lygiai būtinąjį stažą, jo bendroji pensijos dalis prilygsta bazinės pensijos dydžiui. Individualioji pensijos dalis priklauso nuo žmogaus įgytų pensijos apskaitos vienetų skaičiaus ir vieneto vertės tais metais, kai žmogus išeina į pensiją. Apskaičiuojant individualią pensijos dalį sukauptų vienetų skaičius dauginamas iš vieneto vertės. Kasmet indeksuojant pensijas, bendroji ir individualioji dalys didinamos atskirai.
| Rodiklis | 2025 m. | 2026 m. |
|---|---|---|
| Bazinė pensija | 298,45 Eur | 327,91 Eur |
| Apskaitos vieneto vertė | 7,16 Eur | 8,11 Eur |
| Valstybinių pensijų bazė (VPB) | 73,62 Eur | 74,28 Eur |
Pavyzdys: Petras išėjo į pensiją 2025 metais, kai būtinasis stažas buvo 34 metai. 2025 metais Petro pensija yra: 298,45 + 32 × 7,16 = 527,57 Eur. 2026 metais jo pensija bus: 327,91 + 32 × 8,11 = 587,43 Eur.
Jeigu žmogus turi didesnį nei būtinąjį stažą, bendroji pensijos dalis apskaičiuojama proporcingai jo stažui. Žmogaus turimas stažas padalijamas iš tais metais galiojusio būtinojo stažo. Gautas skaičius dauginamas iš bazinės pensijos dydžio.
Pavyzdys: Danguolė išėjo į pensiją 2018 metais, kai būtinasis stažas buvo 30,5 metų. Danguolė įgijo 42 metus stažo ir turi 40 apskaitos vienetų. 2025 metais Danguolės pensija yra: Bendroji dalis: 42 / 30,5 × 298,45 = 410,98 Eur. Individualioji dalis: 40 × 7,16 = 286,40 Eur. Visa pensija: 410,98 + 286,40 = 697,38 Eur. 2026 metais Danguolės pensija bus: Bendroji dalis: 42 / 30,5 × 327,91 = 451,53 Eur. Individualioji dalis: 40 × 8,11 = 324,40 Eur. Visa pensija: 451,53 + 324,40 = 775,93 Eur.
Priemoka, jei pensija mažesnė už minimalius poreikius
Jei pensija mažesnė nei minimalių vartojimo poreikių dydis - mokama priemoka. Socialinio draudimo senatvės pensijų gavėjams ir negalios pensijų gavėjams, netekusiems 60 procentų ar daugiau dalyvumo ir gaunantiems mažas pensijas, mokamos pensijų priemokos. Jei žmogus turi būtinąjį stažą, visų jo gaunamų pensijų suma negali būti mažesnė nei minimalių vartojimo poreikių dydis. 2025 metais jis siekė 450 eurų, o 2026 metais padidės iki 468 eurų.
Jei kitais metais žmogui apskaičiuota pensija bus mažesnė nei 468 eurai ir jis turi įgijęs būtinąjį stažą, jis gaus pensijos priemoką, kad visų gaunamų pensijų suma būtų ne mažesnė nei 468 eurai. Jei būtinojo stažo žmogus nesukaupė, priemoka mažesnė - ji priklauso nuo turimo ir būtinojo stažo santykio. Po pensijų indeksavimo kai kurie gyventojai gali gauti mažesnę priemoką arba jos nebegauti, jei indeksuota pensija bus didesnė nei 468 eurai.
Kiti svarbūs dydžiai 2026 metams
2026 metais našlių pensijos bazinis dydis padidės daugiau nei keturiais eurais iki 46,46 euro. Tokio pat dydžio bus ir vienišo asmens išmoka. Našlių pensijos ir vienišo asmens išmokos mokamos už einamąjį mėnesį, todėl didesnių sumų jų gavėjai sulauks sausį. Šalpos pensijų bazė didės iki 261 euro. Padidinus šį dydį, šalpos išmokos didės nevienodai - tai priklausys nuo konkrečios išmokos rūšies ir nuo to, kuriai gavėjų kategorijai žmogus priklauso.
Mažiausias padidėjimas sieks 6,5 euro - tiek augs šalpos našlaičių pensija. Tuo metu didžiausias padidėjimas - 29,25 euro - bus taikomas tam tikroms šalpos negalios pensijų gavėjų grupėms. Tokią sumą gaus asmenys, netekę 100 procentų dalyvumo iki 24 metų amžiaus, taip pat vienas iš daugiavaikių tėvų, netekęs 100 procentų dalyvumo, ir asmenys, ne trumpiau kaip 15 metų slaugę žmones su negalia, jei jiems taip pat nustatytas visiškas dalyvimo netekimas.
Praktiniai pavyzdžiai ir teisminės situacijos
Nusprendęs savo noru palikti tarnybą Alytaus pataisos namų ilgametis darbuotojas sužinojo, jog pareigūno pensijos jis negaus. Teisinę pagalbą pareigūnui skubiai suteikė Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinė sąjunga ir jos teisininkai, geranoriškai bendradarbiavo ir reikiamus dokumentus pateikė buvęs darbdavys - Alytaus pataisos namai.
2021 m. rugsėjo mėn. į Profesinę sąjungą kreipėsi ilgametis narys, buvęs Alytaus pataisos namų pareigūnas, rugpjūčio mėn., sulaukęs 50 metų amžiaus, ir paties prašymu atleistas iš vidaus tarnybos dėl išėjimo į pensiją. Nepaisant atleidimo pagrindo, buvęs pareigūnas informavo, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius atsisakė jam skirti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją. Sprendimas motyvuotas tuo, jog buvęs pareigūnas dar 2019 m. rugpjūčio mėn. įstaigoje buvo pateikęs prašymą dėl vidaus tarnybos trukmės taikymo pagal Vidaus tarnybos statuto 73 straipsnyje nustatytą pareigūnų vidaus tarnybos trukmę, todėl teisę į pareigūnų ir karių valstybinę pensiją jis esą įgys tik sukakęs 55 metų amžiaus.
Toks sprendimas buvusiam pareigūnui pasirodė ne tik neteisėtas, bet ir labai netikėtas, nes, jo žiniomis, jis ne pirmas, išėjęs į pensiją 50 metų amžiaus ir 2019 m. teikęs prašymą dėl galiojančiame įstatyme nustatytos vidaus tarnybos trukmės taikymo. Tačiau visais ankstesniais atvejais jo kolegoms pareigūnų ir karių valstybinė pensija būdavo skiriama.
Profesinė sąjunga į tokią situaciją negalėjo nereaguoti ir ėmėsi rengti skundą dėl minėto sprendimo panaikinimo. Pagal nustatytą tvarką, kilus ginčui dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos skyriaus sprendimo, turi būti laikomasi neteisminio ginčo nagrinėjimo stadijos, ir skundas per 6 mėn. nuo susipažinimo su ginčijamu sprendimu turi būti paduodamas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai. Nebuvo laukiama nustatyto termino pabaigos, ir skundas jau š. m. spalio mėn. pradžioje buvo parengtas.
Profesinė sąjunga gali pasidžiaugti, jog šioje situacijoje didelės pagalbos, surenkant reikalingus dokumentus bei teisinius argumentus dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos paskyrimo, suteikė ir buvusio pareigūno buvusi darbovietė - Alytaus pataisos namai. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba buvusio pareigūno skundą išnagrinėjo ir š. m. lapkričio mėn. priėmė palankų sprendimą.
Pastarajame yra pažymėta, jog buvęs pareigūnas turi daugiau kaip aštuoniolika metų stažo pareigūnų pensijai skirti, t. y. vidaus tarnyboje yra ištarnavęs daugiau kaip 5 metus ir yra sulaukęs 50 metų amžiaus, todėl turi teisę gauti pareigūnų pensiją, nepaisant to, kad savo laiku buvo pateikęs prašymą dėl vidaus tarnybos trukmės taikymo pagal Vidaus tarnybos statuto 73 straipsnyje nustatytą pareigūnų vidaus tarnybos trukmę. Yra konstatuota, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius nepagrįstai priėmė sprendimą neskirti pareigūnų pensijos, taikydamas išleidimo į atsargą amžių - 55 metus.
Trikampio ploto skaičiavimo formulė S=1/2 ab sinC su įrodymu | Trikampiai | Planimetrija
Informacija šiame puslapyje atnaujinta 2026-05-21.