Pastaruoju metu visose trijose Baltijos šalyse žodį „pensija“ lydėjo žodis „reforma“: Lietuvoje buvo keičiamos II pakopos kaupimo sąlygos, Latvijoje - sprendžiamas paveldimumo klausimas, o Estijoje vyriausybė užsimojo leisti gyventojams išsimokėti pensijų fondų lėšas, tiesa, pastarąją reformą kol kas sustabdė šalies prezidentė ir gali būti, kad dėl jos savo žodį turės tarti Aukščiausiasis teismas. Įdomu tai, kad, nežiūrint estų atvejo, tiek Lietuvos, tiek Latvijos pensijų reformos įgyvendino pakeitimus, kurie suvienodino tam tikras sistemos dalis visose trijose šalyse“, - teigia Aistė Paliukaitė, „Luminor“ pensijų produkto vadovė. Kita vertus, pasak A. Paliukaitės, skirtumų yra, ypač nedidelėse, tačiau labai svarbiose detalėse, tokiose kaip procentinė dalis, kaupiama nuo atlyginimo II pakopoje. „Jei iš pirmo žvilgsnio pensijų sistemos Baltijos šalyse - labai panašios, gilesnė analizė parodo, kad jų detalės pakankamai išsiskiria“, - sako A. Paliukaitė.
I pakopoje - didelis valstybės vaidmuo
Visose Baltijos šalyse I-oje pakopoje dalyvauja visi dirbantieji, mokantys socialinio draudimo mokesčius. Lietuvoje ir Estijoje kaupimas veikia iš esmės tuo pačiu principu - mokant socialinį draudimą jo suma ir metai, praleisti dirbant, verčiami į taškus. Taškai pagal nustatytus rodiklius tampa pinigais, gyventojui sulaukus pensinio amžiaus. Taip pat veikia minimali pensija, garantuojama visiems gyventojams, nepriklausomai nuo darbo stažo. Latvijoje ši sistema yra kiek kitokia. Šioje šalyje galioja sąlyginė nustatytojo dydžio įmokų sistema, o tai reiškia, kad visos socialinio draudimo įmokos sumuojamos. Sulaukus pensinio amžiaus, pensija priklausys nuo prognozuojamos vidutinės gyvenimo trukmės ir vyriausybės sprendimo, kokiu santykiu sukauptą sumą pakeisti į pensijos išmoką.
„Visose Baltijos šalyse pensijų kaupimo sistema I pakopoje yra gana panaši. Mokamas nustatytas mokesčių dydis, kuris garantuoja teisę į pensiją. Tačiau sulaukus pensinio amžiaus, tai, kokia pensija bus išmokėta, priklausys ne tik nuo sumokėtų įmokų sumos, bet ir nuo tuometinės ekonominės bei demografinės situacijos“, - sako A. Paliukaitė.
Skirtingi kaupimo dalių procentai II pakopoje įmokos tiesiogiai susijusios su pensijos dydžiu. Lietuvoje kaupimas II pakopoje, priešingai nei su tam tikromis išimtimis Latvijoje ar Estijoje, yra neprivalomas. Tačiau galioja automatinė įtraukimo sistema, o pradėjus kaupti II pakopoje, atsisakyti kaupti galima per 30 dienų nuo pirmos sutarties sudarymo. „Nors Lietuvoje daug kam automatinis įtraukimas atrodė neįprastas sprendimas, jis nėra išskirtinis: Latvijoje visi, gimę nuo 1971 m. liepos mėn. ir vėliau, privalomai įtraukiami į II pakopą, analogiška sistema veikia ir Estijoje, tik kaupimas privalomas gimusiems 1983 m. ir vėliau“, - teigia A. Paliukaitė.
Tai nėra vienintelis skirtumas: latviai ir estai II pakopoje kaupia didesne apimtimi. Lietuvoje šioje pakopoje kaupiama suma susideda iš 3 proc., nuskaitomų nuo darbuotojo atlyginimo, ir valstybės pridedamų 1,5 proc. nuo vidutinio šalies atlyginimo. Estijoje ši suma susideda iš 2 proc., nuskaitomų nuo dirbančiojo atlyginimo, ir 4 proc. atlyginimo atitinkančios sumos, kuria valstybė sumažina mokamus socialinio draudimo mokesčius. Tiesa, šioje šalyje kaupiantiesiems II pakopoje šiek tiek sumažėja I pakopos pensija. Latvijoje 6 proc. nuo atlyginimo pervedami į II pakopos kaupimą, atitinkama suma sumažėja socialinio draudimo mokesčiai, tačiau I pakopos pensijai tai įtakos neturi.
Taip pat skaitykite: Kompensacijos už nusavintas pensijas
„Lietuva išsiskiria ir dar viena ypatybe: po 2019 m. reformos visi II pakopos pensijų fondai veikia gyvenimo ciklų principu, t. y., skirtingo amžiaus dalyviai kaupia skirtinguose fonduose, kurių investavimo strategija kinta su laiku: „jaunesni“ fondai investuoja rizikingiau, o „vyresni“ - konservatyviau. Latvijoje ir Estijoje II pakopoje veikia įprasti fondai, kurių dalyviai gali rinktis investavimo riziką, tačiau sulaukus tam tikro amžiaus jiems rekomenduojama keisti fondą į saugesnį. Lietuvoje šis principas įgyvendinamas automatiškai“, - pastebi A. Paliukaitė.
Kiti kaupimo aspektai, tokie kaip lėšų nuosavybė ir paveldimumas - visos II pakopos fonduose esančios lėšos priklauso kaupiančiajam bei yra paveldimos - visose trijose šalyse nesiskiria.
Lengvatų lubos - nevienodos III pakopoje - daugiausia lankstumo. Tai savanoriškas kaupimo būdas, tad kaupiama suma priklauso nuo paties kaupiančiojo. Taip pat, kaupimą III pakopoje galima bet kada sustabdyti. Visose trijose šalyse yra skatinamas kaupimas šioje pakopoje taikant pajamų mokesčio lengvatą, kuri leidžia susigrąžinti iki 20 proc. į pensijų fondą sumokėtų lėšų, tačiau lengvatų sąlygos skiriasi. Lietuvoje lengvata taikoma, kol įmokų suma neviršija iki 1500 eurų per metus. Jei į pensijų fondą pervedama daugiau, lengvata lieka galioti tik iki 1500 eurų sumai. Latvijoje ši riba siekia iki 4000 eurų arba 10 proc. metinių pajamų, o Estijoje - iki 6000 eurų arba 15 proc. metinių pajamų. „Galima teigti, kad III pakopa visose trijose šalyse veikia panašiausiai, nes joje yra mažiausias valstybės vaidmuo. Išskyrus lengvatos lubas, visi kiti kaupimo aspektai sutampa: visos lėšos yra investuojamos analogiškuose fonduose, jos lieka kaupiančiojo nuosavybe tiek kaupiant, tiek išėjus į pensiją, tai taip pat reiškia, kad jos yra pilnai paveldimos visą laikotarpį“, - teigia A. Paliukaitė.
Dar keli faktai apie pensijas Baltijos šalyse
Šioje dalyje apžvelgsime pagrindinius faktus apie senatvės pensijų dydžius, mokesčius ir paveldėjimą. Lietuvoje senatvės pensijos neapmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu. Vidutinės senatvės pensijos Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje yra atitinkamai 255 Eur, 295 Eur ir 381 Eur. Latvijoje pensijos apmokestinamos 23 proc. gyventojų pajamų mokesčiu (GPM) nuo dalies, viršijančios 235 Eur. Estijoje - 20 proc. GPM su maksimaliu netaikomu ribojimu iki 395 Eur. Lietuvoje senatvės pensijos neapmokestinamos, tačiau kai kurios gyventojų grupės gali gauti kelių pensijų kombinacijas. Valstybinės pensijos Lietuvoje apima daugybę rūšių - pareigūnų, teisėjų, mokslininkų, nukentėjusiųjų nuo okupacijų, ir kt. - kurios kartais gali papildyti socialinio draudimo pensiją arba būti pagrindinės.
Estijos ekspertai teigia, kad valstybinių pensijų sistema turi rinktis iš įvairių variantų: teisingumas, proporcingumas ir aiški nuostatų sistema. EK užsakymu atliktas Lietuvos valstybinių pensijų tyrimas rodo, kad vieningos ES taisyklės šiai sričiai neegzistuoja, todėl kiekviena valstybė turi teisę kurti savo sistema. Paskutiniaisiais metais Estijos ir Latvijos valstybinių pensijų modeliai dažnai vertinami kritiškai dėl skirtingų išmokų dydžių ir kriterijų.
Taip pat skaitykite: Pensijos už tarnybos metus
Tačiau yra ir Bendrųjų principų, kuriais vadovaujantis valstybės svarsto galimas reformas: perėjimą nuo privilegijų link universalių sistemas, skaidrumą, teisingumą ir protingą finansinį pagrindimą. Lietuvos specialistai pabrėžia, kad teisinė sistema pripažįsta pensijas kaip kompensaciją praradus darbo užmokestį, todėl jų apmokestinimas turi būti dėliojamas atsargiai. ES valstybės turi teisę savarankiškai tvarkyti savo penzijų sistemas, o pokyčiai gali būti įgyvendinti tik atsižvelgiant į ekonominį kontekstą ir socialinę įvairovę.
Šaltiniai teigia, kad reikia atsargiai pereiti prie galimų pokyčių, įvertinti visas pasekmes ir užtikrinti, kad pokyčiai nepaveldėtų neteisingų skaičiavimų ar neprotingų privilegijų. SADM planuoja toliau svarstyti galimybes, įvertinant pastabas iš visuomenės ir ekspertų, o galutinis sprendimas gali būti kelių skirtingų priemonių derinys.
Taip pat skaitykite: Palyginimas: pareigūnų pensijos Baltijos šalyse