Artėjant pensiniam amžiui, pareigūnai susiduria su įvairiais klausimais, susijusiais su išėjimu į pensiją, ypač jei tai lemia sveikatos problemos. Šiame straipsnyje aptariamos pareigūnų išėjimo į pensiją dėl ligos sąlygos, išankstinės pensijos galimybės ir su tuo susiję niuansai Lietuvoje.
Darbo kodekso garantijos darbuotojams priešpensiniame amžiuje
Pirmiausia, svarbu žinoti, kad Darbo kodekse numatytos garantijos darbuotojams, kuriems iki pensinio amžiaus liko vos keleri metai, pastebi Darbo teisės skyriaus vedėja-vyriausioji darbo inspektorė Ieva Piličiauskaitė. Darbdavys, norėdamas šiuos darbuotojus atleisti iš darbo darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės, turi įspėjimą apie sutarties nutraukimą pateikti gerokai anksčiau.
Įspėjimo terminai dvigubinami darbuotojams, kuriems iki įstatymų nustatyto senatvės pensijos amžiaus likę mažiau kaip penkeri metai, bei trigubinami darbuotojams, kuriems iki įstatymų nustatyto senatvės pensijos amžiaus likę mažiau kaip dveji metai.
Anot Darbo teisės skyriaus vedėjos I. Piličiauskaitės, darbuotojo amžius (taip pat ir senatvės pensijos amžius) negali būti teisėta priežastis nutraukti darbo sutartį darbdavio iniciatyva ar sprendimu, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis.
Išimtys, numatytos specialiuose įstatymuose
Specialūs įstatymai gali nustatyti tam tikras išimtis, kai tam tikras pareigas gali eiti tik tam tikro amžiaus darbuotojai. Pavyzdžiui:
Taip pat skaitykite: Išsamus gidas: pensijos buvusiems pareigūnams
- Lietuvos Respublikos priešgaisrinės saugos įstatymas nustato, kad savivaldybės priešgaisrinės tarnybos ir Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos darbuotojas negali būti jaunesnis negu 18 metų ir vyresnis negu 65 metų.
- Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymas nustato galimybę nutraukti darbo sutartį su mokslo darbuotojais ar dėstytojais, sulaukusiais pensinio amžiaus.
Pažymėtina, kad tokios išimtys gali būti nustatytos tik įstatymo lygmeniu, t. y. tokių išimčių, nenumatytų specialiajame įstatyme, darbdavys vietiniuose norminiuose teisės aktuose nustatyti negali.
Darbo sutarties nutraukimas darbuotojo iniciatyva sulaukus senatvės pensijos amžiaus
Tuo atveju, kai pagal neterminuotą darbo sutartį dirbantis darbuotojas, sukakęs senatvės pensijos amžių ir įgijęs teisę į visą senatvės pensiją dirbdamas pas tą darbdavį pageidauja nutraukti darbo sutartį savo iniciatyva, raštu įspėti darbdavį turi prieš 5 darbo dienas, t. y. senatvės pensijos amžių sukakęs darbuotojas dirba pagal neterminuotą sutartį, darbuotojas įgijo teisę į visą senatvės pensijos amžių, darbuotojas teisę į visą senatvės pensiją įgijo dirbdamas būtent pas tą darbdavį.
Patarimas darbuotojui. Dėl aiškumo ir siekiant apsisaugoti nuo darbo ginčų dėl atleidimo pagrindo, darbuotojui patartina darbdaviui teikiamame atleidimo prašyme aiškiai nurodyti priežastį, dėl kurios nutraukiama darbo sutartis (t. y. kad darbuotojas sukako senatvės pensijos amžių, įgijo teisę į visą senatvės pensiją dirbdamas pas tą darbdavį ir dėl to pageidauja nutraukti darbo santykius), ir šį atleidimo pagrindą numatantį teisinį pagrindą.
Išankstinė pensija: galimybės ir pasekmės
Į išankstinę pensiją žmonės leidžiami jau nuo 2004 metų. Iki 2012 m. šia teise naudotis galėjo tie, kurie darbo biržos klientais buvo ne trumpiau nei vienus metus ir turėjo 30 m. darbo stažą. Ir tuomet, ir dabar norint išeiti į išankstinę pensiją negalima gauti jokių kitų pensijų ar išmokų, turėti kitų pajamų, susijusių su darbo santykiais.
Dauguma tų, kurie anksčiau išėjo į pensiją, sako nelabai suvokę, kad jiems paskirta išankstinė pensija tokia liks iki jų amžiaus galo. Išankstinės pensijos gavėjai remia patys save. Kuo anksčiau išeina į pensiją, tuo daugiau pensija sumažėja.
Taip pat skaitykite: Pensijos skyrimas pareigūnui dėl ligos
Išankstinė senatvės pensija skaičiuojama taip pat, kaip ir senatvės pensija, tačiau mažinama priklausomai nuo to, kiek laiko ji bus mokama iki sukaks senatvės pensijos amžius.
Dydis, kuriuo mažės išankstinė senatvės pensija, skaičiuojamas 0,4 proc. padauginus iš pilnų mėnesių, likusių iki senatvės pensijos amžiaus, skaičiaus. Tarkime, jei asmuo išankstinę senatvės pensiją nori gauti maksimalų laiką, 5 metus, ji bus sumažinta 24 proc. Jeigu ketverius metus - pensija sumažės 19,2 proc., trejus - 14,4, dvejus metus - 9,6 proc., vienus - 4,8 proc. Įvertinus šią aritmetiką, priešlaikinės pensijos verčiau neimti. Tačiau žmonės iš blogiausio priversti rinkti geriausią.
Tie, kurie į pensiją išeiti pasirašė ankstesniais metais, apgailestauja nesupratę, kad mažesnę pensiją gaus iki pat gyvenimo pabaigos. Manė, kad ji bus atkurta suėjus pensiniam amžiui.
| Laikas iki pensijos (metais) | Pensijos sumažėjimas (%) |
|---|---|
| 5 | 24 |
| 4 | 19.2 |
| 3 | 14.4 |
| 2 | 9.6 |
| 1 | 4.8 |
„Sodros“ duomenimis, per metus vidutiniškai paskiriama apie 5-6 tūkst. išankstinių senatvės pensijų. Daugiausia išankstinės senatvės pensijos gavėjų tose savivaldybėse, kur didžiausias nedarbas.
Alytaus m. sav. išankstinę pensiją yra paėmę 414 jos gyventojų, Kauno m. - 483, Klaipėdos m. - 413, Panevėžio - 388, Vilniaus m. - 1888, Vilniaus r. sav. - 476, Telšių r. sav. - 199, Marijampolės sav. - 187, Kretingos r. sav. - 149, Akmenės r. sav. - 109. Kitur skaičiai yra panašūs. Gana didelis bedarbių skaičius yra Visagine, bet 212 gavėjų pensijos vidurkis taip pat yra didžiausias - 706 litai. Vidutinė išankstinė pensija yra 610 litų, vidutinė senatvės pensija - 830 litų.
Taip pat skaitykite: Kas naujo dėl medikų pensijų?
Valstybės požiūris į senyvo amžiaus žmones
Pasak Pagyvenusių žmonių asociacijos vadovės Grasildos Makarevičienės, žmonės jau pradeda suvokti, kad pasirašę gauti išankstinę pensiją jie pasirašo nuosprendį. G.Makarevičienės manymu, dėl to suteikta ir ta lengvata. Norint gauti priešlaikinę pensiją, nebereikia vienus metus „budėti“ darbo biržoje.
„Skaičiuojantiems kiekvieną lašą vandens, atsisakantiems televizijos, vakarojimo, taupant elektrą net kelių dešimčių litų praradimas yra didelis smūgis. Dejuoja žmonės, bet jie neturi kito pasirinkimo. Ir pasiskųsti nėra kam. Sakys, pats pasirinkai anksčiau gauti pensiją. Labai daug žmonių ateina pas mus pasiguosti. Ir ne tik dėl to, kad liko nuskriausti prieš laiką pasiėmę pensiją. Pas mus pensijų sistema apskritai nesutvarkyta. Niekur taip nėra, kad našliai negalėtų pasirinkti didesnės pensijos, vyro ar žmonos. Žmonės ir taip nuskriausti, likę po vieną, ir dar labiau juos skriaudžia, lopydami „Sodros“ biudžetą“, - sakė pagyvenusių žmonių asociacijos atstovė G.Makarevičienė.
Mokslininkų diskriminacija
Apie išėjimą į išankstinę pensiją vis dažniau pasvarsto aukštųjų mokyklų dėstytojai. Nebesusirinkus kai kurių studijų programų studentų, sumažėja darbo dėstytojams. Ne vienas artėjantis prie pensinio amžiaus slenksčio mokslininkas skaičiuoja, ar ne geriau būtų paimti išankstinę pensiją, namuose rašyti knygą ir liautis džiovinti smegenis.
Tačiau nuo to juos sulaiko žinojimas, kad pasirinkus išankstinę pensiją prarandama teisė ir į valstybinę mokslininko pensiją, ir į kitas pajamas. (Teisę gauti mokslininkų pensiją turi asmenys, kuriems suteiktas ar nostrifikuotas mokslo laipsnis ar pedagoginis mokslo vardas ir kurie turi ne mažesnį kaip 10 metų daktaro ar habilituoto daktaro stažą - red. past.). Tad iš anksto išėjusiems į pensiją docentams ar profesoriams knygas tektų rašyti veltui.
Pasak Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų asociacijos vadovo Edmundo Kibirkščio, tai didelė neteisybė. Pensija neskiriama, o paskirtoji nemokama tol, kol mokslininkas turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos.
Mokslininkai apgailestauja, kad sukurtos nevienodos sąlygos palyginti su Lietuvos nepriklausomybės signatarais, kuriems šiais metais padaryta išimtis, leidžianti gauti ir didžiulę rentą, ir pajamų už kūrybinę bei pedagoginę veiklą.
Kai kurie mokslo darbuotojai neteisybės įžvelgia save lygindami su pareigūnais ir kariais. Atidirbę 20 metų, pareigūnai ir kariai turi teisę gauti valstybinę pensiją (20 proc. pareiginės algos - red. past.) ir dirbti kitą darbą, ir kaupti „Sodros“ pensiją. Valstybinė pensija pareigūnams yra kaip papildoma socialinė garantija už pavojingą tarnybą.
Požiūris į pedagogus
„Ar pedagogų darbas nėra išskirtinis? Pedagogai taip pat alina save, patirdami psichologinę įtampą, neretai ir riziką, bet nepaisant to, niekas net negalvoja pedagogų anksčiau išleisti į pensiją“, - svarsto Švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininko pavaduotojas Vytautas Silvanavičius. Anot profesinės sąjungos atstovo, išėjimas į išankstinę pensiją darbo turintiems pedagogams nėra aktualus, aktualus yra kitas dalykas - išėjimas į užtarnautą poilsį anksčiau palankiomis sąlygomis. Įvertinus mokytojų darbo specifiką, aktualus esąs jų darbingo amžiaus trumpinimas.
„Priėmusi tokį sprendimą, Vyriausybė užbėgtų už akių didžiulei bėdai, kuri laukia po 10-15 metų. Dabartinių pedagogų amžiaus vidurkis yra apie 50 metų. Kas pakeis vyresniuosius, kai į mokyklas neateina nė vienas jaunas specialistas. Pagaliau jaunas mokytojas turi užaugti greta vyresnio, turi vykti vertybių perėmimas. Jaunų pedagogų nėra, atlyginimai maži ir jie nesiveržia į mokyklas. 18 pamokų gavęs jaunas mokytojas uždirba vos daugiau nei 1 tūkst. litų. Kas už tiek dirbs? Kaip ir dabar, gavę diplomą jauni mokytojai važiuos prie konvejerio į Airiją. Koks požiūris į švietimą, toks požiūris ir į Lietuvą“, - apgailestauja profsąjungų atstovas V.Silvanavičius.
Mečislovas ZASČIURINSKAS, Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto narys:
Išėjimo į išankstinę pensiją įstatymas yra sukurtas ne iš gero gyvenimo, o tam vieninteliam atvejui, kai žmogus negali gauti darbo ir neturi iš ko gyventi. Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo sistema yra kita. Reikia būti ištarnavus atitinkamą amžių. Gaudami valstybinę pensiją gali pradėti dirbti ir gauti draudžiamųjų pajamų. Ne visose šalyse taip yra, bet pas mus taip yra. Kitiems išimčių nebuvo iki šių metų, kol išimtis nebuvo padaryta signatarams. Dėl to aš ir balsavau prieš, sakiau, kad po signatarų ateis ir kiti. Tarkime, mokslininkai. Ir kiti yra tokie patys žmonės. Profesorius gauna rentą, nori parašyti knygą, bet jis to negali daryti, nes gautos pajamos bus laikomos draudžiamosiomis. Jie sako, kad tai yra diskriminacija.
Pas mus pridaryta išimčių, kad sunku susigaudyti, kas ką gauna, už ką gauna, o viskas juk semiama iš tos pačios kišenės. Mūsų pensininkų pensijos yra mažos, mažesnės negu Latvijoje ir Estijoje. Mano manymu, neturėtų būti jokios rentos, jeigu žmogus gauna draudžiamųjų pajamų. Turėtume išskirti minimalią grupę žmonių, kuriuos valstybė pagerbė ypatingai, o visi kiti turėtų gauti gerokai didesnę pensiją, negu yra dabar, ir ji turėtų būti viena. Dabar gauna 400 arba 600 litų ir paskui elgetauja.
Visas pensijas, išmokas turėtų mokėti „Sodra“, nes ji turi visą duomenų bazę. Buvome teikę pasiūlymą, kad „Sodra“ mokėtų pensijas ir signatarams, bet jie pakėlė vėją, esą yra išskirtiniai ir signatarams pensijas moka Seimo kanceliarija.
Ar verta kaupti antrą pensijų pakopą 2026? | Q&A
