Lietuvoje socialinis verslas dažnai painiojamas su socialinės atsakomybės programomis, nevyriausybinėmis organizacijomis ar kitomis verslo formomis, todėl socialinių įmonių statuso specifika dažnai lieka nepakankamai suprasta. Nuo 2024 lapkričio mėn. verslai gali oficialiai įgyti socialinio verslo statusą. Šis statusas įgyjamas Inovacijų agentūros socialinio verslo platformoje, kurioje subjekto paraiška vertinama per 20 darbo dienų. Socialinio verslo statusas suteikiamas tiek naujai veiklą pradedančioms, tiek jau veikiančioms įmonėms, kurios atitinka nustatytus kriterijus ir įsipareigoja vykdyti socialinę misiją.
Socialinės įmonės savo veiklą dažniausiai orientuoja į socialiai pažeidžiamų grupių integraciją į darbo rinką. Lietuvos darbo biržos duomenimis, 2023 metų pradžioje Lietuvoje veikė 176 socialinės įmonės, užsiimančios įvairiomis veiklomis, tačiau didžioji dalis jų specializuojasi valymo paslaugų srityje. Šios įmonės, kaip „Socialinė integracija“, „BSS grupė“ ar „Vitaresta projektai“, yra vieni didžiausių darbdavių socialinio verslo sektoriuje, įdarbindamos šimtus darbuotojų iš tikslinių grupių.
Socialinės įmonės išlaikymo iššūkiai ir valstybės parama
Valstybė suteikia socialinėms įmonėms įvairias privilegijas: darbo užmokesčio kompensacijas, pelno mokesčio atleidimą, galimybę dalyvauti viešuosiuose pirkimuose su išskirtinėmis sąlygomis bei valstybės turto panaudą. Pavyzdžiui, daugelis socialinių įmonių gauna subsidijas darbo užmokesčiui ir valstybinio socialinio draudimo įmokoms, tačiau kita finansinė parama (administracinėms išlaidoms, transporto kompensavimui ar darbuotojų mokymams) naudojama gerokai vangiau.
Kasmet socialinės įmonės gauna milijonines valstybės dotacijas, tačiau jų veiklos pelningumas išlieka minimalus. „BSS grupės“ direktorius Aurelijus Budrys pažymi, kad socialinių įmonių verslo modelis yra specifinis, nes orientuojamasi į tikslines grupes, kurių darbuotojai dažnai pasižymi mažesniu našumu, todėl išlaidos būna didesnės nei tradicinėse įmonėse. Pašalinus subsidijas ar pakeitus teisinį reguliavimą, socialinėse įmonėse reikėtų kardinaliai keisti veiklos strategiją ir verslo modelį, o tai gali lemti didelį darbų netekimą socialiai pažeidžiamų darbuotojų tarpe.
Darbo sąlygos socialinėse įmonėse
Socialiniai verslai dažniausiai įdarbina žmones pagal mažesnius etatus, todėl vidutiniai atlyginimai socialinėse įmonėse yra santykinai maži - DELFI žiniomis, vidutinis atlyginimas 2023 metų sausį siekė apie 455 eurus „ant popieriaus“. Tai lemia darbo pobūdis ir specifika - socialinės įmonės dažniausiai teikia valymo paslaugas, kurios reikalauja mažiau kvalifikacijos.
Taip pat skaitykite: Ar galima rinktis bet kurį notarą NT sandoriui?
A. Budrys nurodo, kad vidutinis etatas socialinėje įmonėje yra apie 0,62, o atlyginimų dydis atitinka šią darbo krūvio proporciją. Tokia verslo logika yra būtina, nes socialinės įmonės konkuruoja su kitomis paslaugų teikėjomis rinkoje.
Teisiniai pokyčiai ir Socialinių įmonių įstatymo naikinimas
Nuo 2023 metų sausio 1 d. Lietuvos Respublikos Socialinių įmonių įstatymas neteko galios, o kartu buvo panaikinta ir socialinės įmonės organizacinė forma. Šis žingsnis siekia spręsti segreguotų darbo vietų palaikymą ir skatinti socialinių inovacijų vystymą, įtraukiant daugiau tikslinių grupių į atvirą darbo rinką. Tačiau vien statuso panaikinimo neužtenka pilnam socialinio verslo sektoriaus plėtrai - reikalingi tolesni įstatyminiai pakeitimai ir platesnis socialinės ekonomikos reguliavimas.
Socialinių įmonių atstovai aktyviai pasisako prieš siūlomus pakeitimus, kurie ribotų naujų socialinių įmonių steigimą ir pagalbą naujomis darbo vietomis. Mitingų metu jie išreiškė susirūpinimą dėl darbo netekimo ir socialinės atskirties didėjimo, ypač tarp neįgaliųjų ir kitų pažeidžiamų grupių.
Socialinio verslo modelio iššūkiai ir nuomonių įvairovė
Socialinės įmonės neretai kaltinamos dėl piktnaudžiavimų valstybės parama bei pelno paskirstymo neskaidrumo. Kai kurie ekspertai siūlo pereiti prie krepšelio principo, kai neįgalūs asmenys galėtų pasirinkti darbovietę atviroje rinkoje, o valstybės subsidijos būtų nukreiptos tiesiogiai į asmenis.
Pavyzdžiui, „Investors' Forum“ atstovai kritizuoja esamą sistemą dėl vadinamųjų „socialinių įmonių kraštų“ ir visų verslo planų panašumo, kas esą leidžia piktnaudžiauti valstybės finansais. Tuo tarpu socialinių įmonių asociacijos atstovai akcentuoja, kad šios organizacijos suteikia unikalią integracijos galimybę žmonėms, kuriems atviroji rinka dažnai nepasiekiama.
Taip pat skaitykite: Ar senjorams reikia medikų pažymos sudarant turto sandorius?
Socialinio verslo plėtros perspektyvos Lietuvoje
Socialinio verslo statuso įgijimo procesas ir valstybės parama suteikia galimybes keisti socialinių grupių integraciją į darbo rinką. Tačiau reikia atsižvelgti į verslo modelių pritaikymo ir tvarumo aspektus, nes socialinis verslas dažnai susiduria su mažesniu produktyvumu ir didesnėmis išlaidomis.
Seimo narys Justas Džiugelis, aktyvus socialinių įmonių reformų šalininkas, numato įdiegti krepšelio principą, kuris skatintų integraciją į atvirą darbo rinką, suteikiant socialiai pažeidžiamiems asmenims individualias subsidijas. Šis modelis turėtų būti pristatytas iki oficialios naujų socialinių įmonių steigimo sustabdymo datos ir galėtų perduoti socialinės integracijos atsakomybę daugiau rinkos mechanizmų.
Išsamus socialinių įmonių darbuotojų struktūros ir paramos naudojimo duomenų apžvalga
| Rodiklis | Skaičius / procentai | Pastabos |
|---|---|---|
| Socialinių įmonių skaičius (2023 m.) | 176 | Veikiančios įmonės Lietuvoje |
| Socialinių įmonių darbuotojų skaičius | 8904 | 79 % priklauso tikslinėms grupėms |
| Darbingumo lygis 45-55 % | 2877 (32,3 %) | Vidutinis darbingumas |
| Darbingumo lygis 30-40 % | 405 (4,5 %) | Mažas darbingumas |
| Pelno mokesčio lengvatos suma | ~70 tūkst. eurų (2015) | Pelno nemokamas atidėjimas dėl reinvestavimo |
| Valstybės skiriamos dotacijos | 23,1 mln. eurų per metus | Daugiausia darbo užmokesčio kompensacijoms |
Apibendrinant, socialinės įmonės Lietuvoje yra svarbus socialinės integracijos instrumento dalyvis, kuris savo veiklą dažniausiai grindžia veiklomis, reikalaujančiomis žemesnių kvalifikacijų, taip pat įdarbinančios pažeidžiamas grupes. Parduodant įmonę ar keičiant jos statusą, svarbu suprasti socialinio verslo statuso išlaikymo teisinius reikalavimus ir iššūkius. Nors įstatymų pokyčiai 2023 metais panaikino socialinės įmonės formą, tai skatina ieškoti naujų modelių ir reformų, kurios leistų dar efektyviau integruoti socialiai pažeidžiamus asmenis į darbo rinką bei užtikrintų verslo tvarumą.
Taip pat skaitykite: Privalumai ir trūkumai: socialinė medija
tags: #parduodant #socialine #imone #statusas #islieka