Įtėviams ir globėjams tenka ypatingas vaidmuo auginant vaikus, patyrusius įvairių sunkumų. Siekiant užtikrinti kokybišką globą ir įvaikinimą, svarbu laiku atpažinti, įvertinti ir bandyti įveikti vaiko ir jo šeimos gyvenimą trikdančias elgesio ir emocines problemas. Vienas iš būdų tai padaryti - dalyvauti paramos grupėse.
Kas yra paramos grupė įtėviams?
Emocinės paramos grupė globėjams ir įtėviams yra skirta aptarti situacijas, susijusias su netinkamu vaikų elgesiu, saugioje aplinkoje, diskutuojant ir randant geriausius sprendimus konkrečiam atvejui. Daugiausiai dėmesio skiriama netinkamam vaiko elgesiui, kaip vienai dažniausiai pasitaikančių problemų, taip pat nerimo ir baimių, liūdnos nuotaikos priežasčių analizei.
Tai grupinė diskusija, skirta susipažinti su metodais ir pagalbos formomis vaikui, dalintis asmenine patirtimi ir jausmais apie esamas ar gyvenime buvusias sunkias situacijas, padėti vieni kitiems suprasti savo galimybes, spręsti iškilusias problemas.
Grupėje didžiausias dėmesys skiriamas dalyvių pasisakymams - kiekvienas turi galimybę dalintis patiriamais išgyvenimais, iššūkiais bei problemomis ir sulaukti paramos ar palaikymo iš kitų tėvų, auginančių ypatingus vaikus, taip pat - profesionalios pagalbos iš specialisto.
Savipagalbos grupės
Savipagalba - pagalba, paremta sukauptos patirties dalijimusi ir tarpusavio pagalba su panašius sunkumus išgyvenančiais. Susidūrę su įvairiais sunkumais globėjai ir įtėviai gali išgyventi nesaugumo, vienišumo jausmus, frustraciją. Tokioje situacijoje norisi atrasti žmones, kurie buvo arba šiuo metu yra panašioje situacijoje.
Taip pat skaitykite: Visa informacija apie Kaišiadorių socialinę paramą
Savipagalba - tai gebėjimas rasti savyje vidinių išteklių bei juos panaudoti laipsniškai keičiant savo gyvenimą. Užsiimdami savipagalba stengiamės pasinaudoti tuo, ką išgyvename, išdrįstame akis į akį susidurti su savo pačių skausmu ir naujai suvokiame atsakomybę už savo jausmus.
Savipagalbos grupės yra vienas iš galimų problemų sprendimo būdų, pagrįstas asmeninės patirties bei rūpesčių dalijimusi tarpusavyje. Savipagalbos grupės yra atviros, visiems prieinamos ir skirtos globėjams (rūpintojams) ir įtėviams, globojantiems ar įsivaikinus vaikus. Šiose grupėse dažniausiai keičiamasi gyvenimo patirtimi, gyvenimo istorijomis ir, svarbiausia, siekiama įsijausti į vienas kito sunkumus globojant ar įsivaikinus vaikus. Grupių dalyviai tiesiog kalba apie save, klausosi vienas kito, patarinėja. Visa tai atliekama su atjautos nuostata, siekiant kartu nugalėti iškylančias problemas ar sunkumus, laikantis kartu nelengvoje kasdienybėje.
Grupės veikla grindžiama bendrumu, savitarpio supratimu, pasitikėjimu ir pagarba:
- Bendrumas. Savipagalbos grupę vienija visiems jos dalyviams panaši problema. Grupėje kiekvienam sudaromos sąlygos pasidalyti patirtimi, o tai vargu ar įmanoma už grupės ribų. Pasidalijus panašia patirtimi tavo problema tampa nesvetima ir kitiems.
- Abipusė sąveika. Matydami kitus ir matomas kitų, žmogus geriau suvokia savo problemas ir pasirinkimo galimybę, be to abipusė sąveika savipagalbos grupėje užtikrina lygiavertiškumo atmosferą. Grupėje niekas nevadovauja, tačiau kiekvienas stengiasi prisidėti prie bendro tikslo. Kiekvienas grupės narys atsakingas už tai, kas joje vyksta.
- Pasitikėjimas. Darbas grupėje grindžiamas abipusius pasitikėjimu ir tuo, kad kiekvienas gali būti tikras, jog grupės nariai bus taip pat atviri bei išsaugos kito paslaptį, kad galės atsiremti į esantįjį šalia, kai bus sunku ir nepakeliama. Pasitikima ir tuo, kad kiekvienas galės išklausyti kitus ir būti jų išklausytas.
- Pagarba. Pagarba vienas kito patirčiai.
Vien buvimas ir kalbėjimasis drauge su tokiais pat tėvais, kaip ir aš, mane sustiprina, palaiko. Mes kalbamės be baimės, nerimo, nepasitikėjimo. Čia juokiamės ir verkiame, džiaugiamės ir liūdime drauge.
Ši grupė padeda suprasti, kad turime ne tik pareigų kitiems, bet ir pareigą skirti laiko sau, savęs pažinimui, džiaugsmo koeficianto padidinimui ir streso bei nerimo mažinimui. Šie užsiėmimai orientuoti į praktinių įgūdžių įgijimą, todėl teorinėms žinioms skiriama gana nedaug laiko, tačiau suteikiama visa informacija, kaip veikia stresas bei kaip tinkamai atlikti dėmesio lavinimo pratimus. Visų pratimų esmė - intensyvios dėmesingumo pratybos.
Taip pat skaitykite: Socialinė parama
Užsiėmimų trukmė: ilgalaikė programa, atsižvelgiant į grupės narių poreikius.
Terapinės grupės metu dalyviai turi galimybę giliau patyrinėti save, savo bendravimą su aplinkiniais, analizuoti kaip ir kokie kyla sunkumai globoje (rūpyboje) ir ką būtų galima joje keisti. Grupėje didžiausias dėmesys skiriamas dalyvių pasisakymams - kiekvienas turi galimybę dalintis patiriamais išgyvenimais, iššūkiais bei problemomis, tuo pačiu sulaukiant paramos ar palaikymo iš žmonių, kurie susiduria su panašiomis problemomis, taip pat - profesionalios pagalbos iš kvalifikuoto psichologo.
Pavyzdžiui, kviečiami tėvai, globėjai, auginantys vaikus, turinčius autizmo bruožų, jungtis į savipagalbos grupę.
LGBT+ artimųjų paramos grupės
Sužinojus ar numanant, kad artimas žmogus ne heteroseksualus ar translytis, dažnai kyla įvairiausių klausimų ir jausmų. Gali būti nepaprasta priimti savo artimąjį, dukrą ar sūnų, brolį ar seserį, nelengva suprasti kylančius jausmus. Kviečiame į LGBT+ vaikų turinčių tėvų ir kitų LGBT+ artimųjų informacijos ir paramos grupę.
LGBT+ artimųjų grupės, kurią nuo 2015 metų vystė „išgirsti“, 2023 metais koordinavimą perdavėme iš jos išaugusiai organizacijai „Mamos už LGBTQ+ vaikus“. Kviečiame registruotis, jei norite dalyvauti grupėje ar tiesiog gauti daugiau informacijos kylančiais klausimais, el. p.
Taip pat skaitykite: Alumnų ir studentų įsitraukimas į KTU paramos akciją
Tęstiniai mokymai
Tęstiniai mokymai skirti budintiems globotojams, globėjams (rūpintojams), įtėviams ir asmenims, dirbantiems su vaikais bendruomeniniuose vaikų globos namuose. Šios programos pagrindinė idėja - asmenų skatinimas nuolat tobulėti, mokytis ir dalytis bendra patirtimi, siekiant kuo kokybiškiau tenkinti prižiūrimų, globojamų (rūpinamų) ar įvaikintų vaikų poreikius.
Tęstinių mokymų programą sudaro devynios dalys. Asmenys neprivalo išklausyti visų tęstinių mokymų dalių.
Įvaikinimas
Įvaikinimas - procesas, kurio metu be tėvų globos likusiam vaikui panaikinamos tarpusavio asmeninės ir turtinės teisės ir pareigos su tėvais ir giminaičiais pagal kilmę ir sukuriamos tarpusavio asmeninės ir turtinės teisės ir pareigos su įtėviais bei jų giminaičiais kaip giminaičiams pagal kilmę.
Įvaikinimas - galimybė suteikti naują šeimą vaikui, kuris negali augti biologinėje šeimoje. Tai teisinis procesas, kurio metu visos biologinių tėvų teisės ir pareigos yra perduodamos įtėvių šeimai. Įvaikinti vaikai praranda bet kokius teisinius ryšius su biologiniais tėvais ir tampa visateisiais naujos šeimos nariai.
Įvaikinimo dalyviai - vaikas ir įtėvių šeima. Biologiniai vaiko tėvai neturi jokių teisių į jų įvaikintą vaiką, įvaikinimo procesas yra konfidencialus. Bet kokia informacija, susijusi su įvaikintu vaiku, gali būti viešinama tik įtėviams leidus arba gavus teismo leidimą.
Įvaikintojai laikomi vaiko tėvais pagal įstatymą. Įvaikintam vaikui gali būti suteikta įtėvių pavardė, keičiamas vardas. Įvaikinimas negali būti atšauktas ar panaikintas - tai yra pagrindinis įvaikinimo ir globos skirtumas. Globa, pasikeitus aplinkybėms, dėl kurių ji buvo nustatyta, gali būti panaikinta.
Kas gali įvaikinti?
Įvaikintojais gali būti pilnamečiai abiejų lyčių darbingo amžiaus asmenys, tinkamai pasirengę įvaikinti. Teisę įvaikinti turi sutuoktiniai. Santuoka yra įstatymų nustatyta tvarka įformintas savanoriškas vyro ir moters susitarimas sukurti šeimos teisinius santykius. Nesusituokę asmenys to paties vaiko įvaikinti negali.
Išimtiniais atvejais leidžiama įvaikinti nesusituokusiam (vienišam) asmeniui ar vienam iš sutuoktinių. Išimtis gali būti taikoma teismo, kai konkretaus vaiko nesiekia įvaikinti sutuoktiniai arba kai siekiantieji įvaikinti sutuoktiniai negali įvaikinti dėl to, kad įvaikinimas prieštarautų vaiko interesams.
Amžius - pilnamečiai darbingo amžiaus asmenys (pilnamečiai ir įgiję visišką veiksnumą, suprantantys savo veiksmų pasekmes ir galintys prisiimti atsakomybę už savo veiksmus). Išimtiniais atvejais teismas gali leisti įvaikinti ir vyresniems asmenims.
Išimtį teismas daro, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir vertindamas konkrečias bylos aplinkybes, pavyzdžiui:
- kai įvaikina sutuoktiniai, iš kurių vienas atitinka įstatymo reikalaujamą amžių, o kitas jį viršija, tačiau pastarasis yra pakankamai geros fizinės ir psichinės būklės, kad pajėgtų išauginti įvaikį;
- kai vyresni įvaikintojai pageidauja įvaikinti vyresnį vaiką (pavyzdžiui, aštuonerių ir daugiau metų);
- kai vyresni įvaikintojai pageidauja įvaikinti ilgą laiką jų šeimoje augusį vaiką;
- kai įvaikintoją su vaiku sieja giminystės ryšiai;
- kai įvaikinamas sutuoktinio vaikas.
Amžiaus skirtumas tarp įvaikintojo ir įvaikinamojo turi būti ne mažesnis nei 18 metų. Įvaikinant sutuoktinio vaiką, amžiaus skirtumas gali būti sumažintas iki 15 metų.
Sveikata - nesate pripažintas neveiksniu ar ribotai veiksniu ir nesergate ligomis, kurių sąrašas patvirtintas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2001 m. liepos 24 d. įsakymu Nr. 404/96.
Teistumas - apie Jūsų teistumą ir administracinius teisės pažeidimus gyvenamosios vietos Tarnybos teritorinis skyrius užklausia Informatikos ir ryšių departamentą prie Vidaus reikalų ministerijos bei teritorinę policijos įstaigą.
Tarnybos atestuoti asmenys, vykdantys Globėjų ir įtėvių mokymo ir konsultavimo programą (toliau - GIMK darbuotojai), įvertins surinktus duomenis ir sutuoktinių (nesusituokusio asmens) galimybes užtikrinti geriausius vaiko interesus. Vaikai, augantys Jūsų šeimoje, yra labai svarbūs įvaikinimo proceso dalyviai, kurių nuomonę reikia išklausyti.
GIMK darbuotojai vertins, kokios sąlygos būtų sudarytos įvaikintam vaikui augti Jūsų šeimoje kartu su Jūsų vaikais, atsižvelgiant į visų vaikų poreikius pagal jų amžių.
Gyvenimo sąlygos - GIMK darbuotojai vertins, ar Jūs turite tinkamas gyvenimo sąlygas, kurios užtikrintų įvaikintam vaikui saugumą. Kad vaikas jaustųsi saugus, visų pirma reikia sukurti saugius namus, kuriuose vaikas turės tinkamas gyvenimo sąlygas. Gyvenamasis būstas gali būti ir nuomojamas (neprivaloma turėti nuosavybės teise priklausantį būstą).
Gaunamos pajamos - įstatymuose nėra nustatyta, kiek pajamų šeima privalo turėti. Pajamos turėtų būti tokios, kad šeima galėtų užtikrinti savo ir vaiko visavertį gyvenimą.
Neleidžiama įvaikinti biologinių vaikų, brolių ir seserų. Taip pat neleidžiama įvaikinti asmenims, kurie buvo pripažinti neveiksniais arba ribotai veiksniais, kuriems yra ar buvo apribota tėvų valdžia, buvusiems vaiko globėjams (rūpintojams), jei globa (rūpyba) panaikinta dėl jų kaltės.
Vaiko kilmė - viena iš GIMK programos mokymų temų - atviras kalbėjimas su įvaikintu vaiku. Svarbu suprasti, kad vaikas turi praeitį, kilmę, kurių negalima paneigti. Kiekvienas vaikas turi teisę į identitetą, savo šaknų žinojimą. Žinios apie save - stiprybė, lydinti visą gyvenimą ir suteikianti pasitikėjimo savimi. Todėl GIMK darbuotojai pataria pasakoti vaikui pagal jo amžių ir brandą kilmės ir atsiradimo įtėvių šeimoje istoriją. Labai svarbu, kad vaikas minėtą informaciją sužinotų iš Jūsų, o ne iš svetimų žmonių. Pastarieji, kalbėdami apie vaiko kilmę ir praeitį, galėtų ir įskaudinti jį bei sukelti nepasitikėjimą Jumis.
Gyvenamoji vieta - jei Jūsų nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, turite kreiptis į gyvenamosios vietos Tarnybos teritorinį skyrių. Jei Jūsų nuolatinė gyvenamoji vieta yra užsienio valstybėje, turite kreiptis į gyvenamosios vietos kompetentingą instituciją.
Nuo 2012 metų balandžio 1 d. užsieniečiai, nuolat gyvenantys užsienyje, gali kreiptis į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą tik dėl vaikų su specialiaisiais poreikiais įvaikinimo, t. y. vaikų, turinčių rimtų sveikatos sutrikimų, vyresnio amžiaus vaikų (nuo 8 metų), trijų ir daugiau brolių, seserų grupių.
Be to, įvaikinti mūsų šalyje turės teisę tik susituokusios užsienio piliečių poros.
Įvaikinimo procedūros trukmė
Įvaikinimo procedūros trukmė priklauso nuo pageidaujamo įvaikinti vaiko amžiaus, lyties, sveikatos būklės bei nuo pageidaujamų įvaikinti vaikų skaičiaus. Jeigu dėl įvaikinimo kreipiasi Lietuvoje gyvenančios Lietuvos Respublikos piliečių šeimos, pageidaujančios įvaikinti sveiką vaiką iki vienerių metų, įvaikinimo procedūra vidutiniškai trunka iki 1 metų. Jei šeima pageidauja įvaikinti vaiką iki trejų metų, vyresnius vaikus ar iš karto kelis vaikus, įvaikinimo procedūros trukmė - iki 6 mėnesių.
Mokesčiai
Įvaikinimo procedūros Lietuvos Respublikoje yra nemokamos.
Šeima pati turi padengti tik šias išlaidas, susijusias su:
- dokumentų įvaikinimui paruošimu (vertimas, legalizacija) (jei įvaikina užsienyje gyvenanti šeima);
- kelione ir pragyvenimu Lietuvoje (jei įvaikina užsienyje gyvenanti šeima);
- vertėjo paslaugomis viešnagės Lietuvoje ir teismo posėdžio metu (jei įvaikina užsienyje gyvenanti šeima);
- atstovo, advokato paslaugomis;
- žyminiu mokesčiu: mokestis už pareiškimus ypatingosios teisenos bylose - 41,00 Eur (CPK 80 str. 1 d. 8 p.), o pateikiant pareiškimą Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portale (EPP) (e.teismas.lt) - 31,00 Eur, t. y. 75 proc. mokėtino žyminio mokesčio (CPK 80 str. 7 d.);
- kitomis paslaugomis, pavyzdžiui, papildomais vaiko sveikatos tyrimais ir pan.
Pirmas žingsnis. Kur kreiptis?
Jeigu norite įvaikinti vaiką, likusį be tėvų globos, Jūs turite kreiptis į gyvenamosios vietos savivaldybės administraciją arba į gyvenamosios vietos Tarnybos teritorinį skyrių.
Antras žingsnis. Kokius dokumentus pateikti?
Norintis įvaikinti asmuo savo gyvenamosios vietos savivaldybės administracijai arba Tarnybos teritoriniam skyriui pateikia šiuos dokumentus:
- Prašymą įvaikinti vaiką (-us), kuriame nurodoma: vardas, pavardė, asmens kodas, gimimo data ir vieta, gyvenamoji vieta, darbovietė, šeiminė padėtis, kartu su norinčiu įvaikinti asmeniu gyvenančių asmenų vardai ir pavardės, gimimo datos, giminystės ryšiai, pageidaujamų įvaikinti vaikų skaičius, amžius, lytis, sveikatos būklė, įvaikinimo motyvai;
- Sveikatos apsaugos ministro nustatytos formos sveikatos pažymėjimo (forma Nr. 046/a) kopiją.
Tarnybos teritorinis skyrius, gavęs norinčio įvaikinti asmens prašymą, iš registrų ir valstybės informacinių sistemų surenka:
- Dokumentus, įrodančius asmens santuoką, jeigu asmuo susituokęs, ištuoką, jeigu asmuo išsituokęs, sutuoktinio mirtį, jeigu asmuo yra našlys (našlė);
- Dokumentus, įrodančius santuokos pripažinimą negaliojančia;
- Dokumentus, įrodančius sutuoktinių gyvenimą skyrium, jeigu yra teismo sprendimas dėl sutuoktinių gyvenimo skyrium;
- Dokumentus, įrodančius, kad sutuoktinis paskelbtas nežinia kur esančiu, jeigu yra teismo sprendimas dėl asmens pripažinimo nežinia kur esančiu;
- Dokumentus, įrodančius, kad sutuoktinis pripažintas neveiksniu šeimos santykių srityje, jeigu yra teismo sprendimas dėl asmens pripažinimo neveiksniu šeimos santykių srityje;
- Duomenis iš Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos bei duomenis iš Administracinių nusižengimų registro apie Jūsų ir kitų faktiškai kartu gyvenančių asmenų teistumą ir administracinės teisės pažeidimus.
Trečias žingsnis. Pasirengimo įvaikinti patikrinimas.
Tarnybos teritorinis skyrius, gavęs aukščiau nurodytus dokumentus, patikrina:
- ar nesate teismo pripažinti neveiksniais arba ribotai veiksniais;
- ar nebuvo ar nėra apribota tėvų valdžia;
- ar Jūs nebuvote vaiko globėjais (rūpintojais), ir globa nebuvo panaikinta dėl Jūsų kaltės;
- ar Jūs nesergate ligomis, kurioms esant Jūs negalėtumėte įvaikinti vaiko;
- ar Jūs ir kiti kartu gyvenantys asmenys nėra teisti už tyčinius nusikaltimus, kurie neleistų Jums tapti įvaikintoju.
Pradinis Jūsų dokumentų vertinimas truks ne ilgiau kaip 20 darbo dienų nuo Jūsų rašytinio prašymo tapti įtėviais pateikimo.
Jeigu Tarnybos teritorinis skyrius nustatytų, jog yra aukščiau numatytų aplinkybių, Jus per 3 darbo dienas raštu informuotų, kad Jūsų pasirengimo įvaikinti vaiką patikrinimas negali būti tęsiamas.
Ketvirtas žingsnis. Mokymai būsimiems įtėviams.
Jeigu nenustatoma aplinkybių, dėl kurių Jūs negalėtumėte būti įtėviais:
Tarnybos teritorinis skyrius nedelsdamas, bet ne vėliau nei per 1 darbo dieną nuo sprendimo dėl pradinio asmens įvertinimo priėmimo dienos, kreipiasi į asmens gyvenamosios vietos globos centrą dėl Mokymų organizavimo, ir per 3 darbo dienas nuo sprendimo dėl asmens, norinčio įvaikinti vaiką, pradinio įvertinimo priėmimo dienos apie tai raštu informuoja asmenį, norintį įvaikinti vaiką.
Mokymų trukmė - ne ilgiau nei 3 mėnesiai. Mokymus sudaro 7 grupiniai susitikimai ir ne mažiau kaip 2 individualūs susitikimai būsimųjų įtėvių namuose. Tarnybos atestuoti asmenys grupinių ir individualių susitikimų metu vertina pagal GIMK programos 5 gebėjimų sritis šeimos (asmens) motyvus ir padeda atskleisti šeimos galimybes ir pasirengimą įvaikinti vaiką.
Penktas žingsnis. Išvados apie asmens, norinčio įvaikinti vaiką, pasirengimą įvaikinti.
- Išvados dėl pasirengimo vaiko įvaikinimui parengimas trunka ne ilgiau nei 20 darbo dienų nuo įtėviams skirtų mokymų pasibaigimo. Su parengta išvada yra supažindinami įvaikintojai. Jie ją pasirašo.
- Teigiama išvada dėl pasirengimo įvaikinti vaiką galioja 24 mėnesius nuo jos parengimo dienos. Išvadą dėl pasirengimo įvaikinti vaiką Tarnybos atestuoti asmenys per 3 darbo dienas nuo jos pasirašymo dienos pateikia Tarnybos teritoriniam skyriui.
- Esant neigiamai išvadai dėl pasirengimo įvaikinti vaiką, Tarnybos atestuoti asmenys ją pateikia Tarnybos teritoriniam skyriui, o neigiamos išvados kopiją - pareiškėjams.
- Išnykus priežastims, dėl kurių buvo pateikta neigiama išvada dėl įvaikintojų pasirengimo įvaikinti vaiką, asmenys gali pakartotinai kreiptis į Tarnybos teritorinį skyrių dėl pasirengimo įvaikinti vaiką patikrinimo.
Šeštas žingsnis. Įrašymas į Norinčių įvaikinti Lietuvos Respublikos piliečių, nuolat gyvenančių Lietuvos Respublikoje, sąrašą.
Tarnyba, gavusi teigiamą išvadą dėl pasirengimo įvaikinti vaiką, per 3 darbo dienas nuo išvados gavimo dienos priima sprendimą įrašyti norinčius įvaikinti asmenis ar jų neįrašyti į Norinčių įvaikinti Lietuvos Respublikos piliečių, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, sąrašą.
Tarnyba priima sprendimą neįrašyti asmenų į Norinčių įvaikinti Lietuvos Respublikos piliečių, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, sąrašą, jei paaiškėja bent viena iš Civilinio kodekso 3.210 straipsnio 4 dalyje nurodytų aplinkybių. Jei asmuo nuteistas už kitą (-as) nusikalstamą (-as) veiką (-as) ir dėl teisės įvaikinti sprendžia teismas, tas asmuo įrašomas į Norinčių įvaikinti Lietuvos Respublikos piliečių, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, sąrašą.