Paliatyvioji pagalba - tai pagalba žmonėms, sergantiems nepagydoma, progresuojančia liga. Paliatyviosios pagalbos tikslas - padėti žmogui gyventi kuo kokybiškesnį gyvenimą, net kai išgydyti ligos nebėra galimybių. Paliatyvioji pagalba - nors kaip atskira medicinos specialybė ji susiformavo palyginti neseniai - remiasi giliomis, nuo Hipokrato laikų puoselėjamomis medicinos vertybėmis. Tai - visada viltingas, žmogų palaikantis, kančią mažinantis požiūris, kuriame nėra vietos paciento gyvybės nutraukimui. Kaip ir kitos medicinos sritys, paliatyvioji pagalba yra pagrįsta įrodymais. Ji labai veiksminga - kančią dažnai galima sumažinti iki minimalaus lygio ar net visiškai pašalinti.
Teikiant paliatyviąją pagalbą siekiama mažinti skausmą ir kitus varginančius simptomus, skirti dėmesio emocinei būklei ir psichologiniam palaikymui, padėti spręsti socialinius sunkumus - tiek pacientui, tiek šeimai, palaikyti artimuosius tiek ligos metu, tiek po netekties, padėti susitaikyti su gyvenimo pabaiga, priimant mirtį kaip natūralų procesą. Paliatyvioji pagalba nėra vien vaistai. Čia svarbu ir pokalbiai, buvimas šalia, rūpestis. Kartais pakanka, kad kažkas ramiai išklausytų. Kiekvienas žmogus turi teisę į dvasinę paramą - nepriklausomai nuo tikėjimo. Tai gali būti padėjimas apmąstyti gyvenimo prasmę, susitaikyti su praeitimi, atleisti, išgirsti ar pasidalinti. Šeimos nariai dažnai kartu išgyvena visą ligos kelią - rūpinasi, slaugo, išgyvena sielvartą. Todėl pagalba šeimai prasideda dar pacientui esant gyvam ir tęsiasi po netekties.
Paliatyvioji pagalba gali būti skiriama ir suaugusiesiems, ir vaikams. Iš PSDF biudžeto kompensuojamos trijų rūšių paliatyviosios pagalbos paslaugos: stacionarinės, ambulatorinės ir dienos stacionaro. Ar paliatyvioji pagalba reikalinga ir kokios rūšies, visais atvejais sprendžia gydantis gydytojas. Esant poreikiui, gydytojas užpildo specialią formą. Tai yra siuntimas konsultacijai, tyrimams ir gydymui gauti. Stacionarinės paliatyviosios pagalbos paslaugos teikiamos suaugusiems pacientams, kurių sveikatos būklė atitinka numatytus kriterijus: pavyzdžiui, liga progresuoja ir pavojinga gyvybei, išnaudotos visos aktyviojo gydymo galimybės, išskyrus tam tikras terapijas. Siuntimą stacionarinėms paliatyviosios pagalbos paslaugoms gauti išrašo gydantis gydytojas, atsižvelgdamas į teisės aktuose numatytus paliatyviosios pagalbos kriterijus. Siuntimo nereikia, kai pacientas iš palaikomojo gydymo ir slaugos skyriaus perkeliamas į tos pačios gydymo įstaigos paliatyviosios pagalbos skyrių.
Svarbu žinoti, kad kol pacientui paliatyvioji pagalba teikiama stacionare, medicinos pagalbos priemonės jam negali būti išrašomos. PSD apdrausti žmonės gali patys pasirinkti gydymo įstaigą, kurioje norėtų gauti palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugas, jei ji turi sutartį su ligonių kasa. Šios paslaugos apmokamos ligonių kasų, todėl pacientui papildomai mokėti nereikia. Įstaigų sąrašą rasite ligonių kasų interneto svetainėje. Norėdami matyti šias paslaugas teikiančias įstaigas Jūsų mieste, nurodykite paslaugą (Paliatyvioji pagalba) ir savivaldybę. Ambulatorinė paliatyvioji pagalba nėra tas pats, kas slaugos paslaugos namuose. Paliatyvioji pagalba skirta tik nepagydoma liga sergantiems pacientams. Poliklinika ar šeimos klinika, prie kurios pacientas prisirašęs, privalo užtikrinti ambulatorinės paliatyviosios pagalbos teikimą. Ambulatorinę paliatyviąją pagalbą pagal kompetenciją teikia specialistų komanda: gydytojas, slaugytojas, slaugytojo padėjėjas, socialinis darbuotojas, medicinos psichologas, kineziterapeutas. Kreipkitės į šeimos ar gydantį gydytoją. Specialistų komanda pradės teikti paslaugas ne vėliau kaip kitą dieną nuo plano sudarymo.
Paciento slaugos poreikių nustatymas ir įgyvendinimas (gyvybiškai veiklų vertinimas ir stebėjimas, paciento slaugos plano sudarymas, paciento asmens higiena, pragulų profilaktika ir kt.), kaip yra reglamentuota Ambulatorinių slaugos paslaugų namuose teikimo reikalavimų apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. Ambulatorinės paliatyviosios pagalbos paslaugos teikiamos pacientų namuose, išskyrus tuos atvejus, kai pacientai gauna namuose ambulatorinės slaugos paslaugas. PSD apdrausti žmonės gali patys pasirinkti gydymo įstaigą, kurioje norėtų gauti palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugas, jei ji turi sutartį su ligonių kasa. Įstaigų sąrašą rasite ligonių kasų interneto svetainėje. Norėdami matyti šias paslaugas teikiančias įstaigas Jūsų mieste, nurodykite paslaugą (Ambulatorinė paliatyvioji pagalba) ir savivaldybę. Dienos stacionaro paliatyvioji pagalba skirta pacientams, kuriems reikia nuolatinės priežiūros, tačiau jie gali grįžti į namus vakarais. Dienos stacionaro paslaugas teikia specialistų komanda: slaugytojas, slaugytojo padėjėjas, socialinis darbuotojas, medicinos psichologas ir kineziterapeutas. Komandos darbą koordinuoja slaugytojas, kuris pagal poreikį gali įtraukti ir kitus specialistus. Esant indikacijų, pacientai gali būti siunčiami į ASPĮ, teikiančias reikiamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas (pvz., stomoms formuoti esant mechaniniam žarnų nepraeinamumui). PSD apdrausti žmonės gali patys pasirinkti gydymo įstaigą, kurioje norėtų gauti palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugas, jei ji turi sutartį su ligonių kasa. Šios paslaugos apmokamos ligonių kasų, todėl pacientui papildomai mokėti nereikia. Gydytojas, išrašydamas siuntimą, turi nurodyti bent 3 tokias įstaigas. Įstaigų sąrašą rasite ligonių kasų interneto svetainėje. Norėdami matyti šias paslaugas teikiančias įstaigas Jūsų mieste, nurodykite paslaugą (Paliatyvioji pagalba (dienos stacionare suaugusiųjų)) ir savivaldybę. Jei asmeniui yra taikoma paliatyvioji pagalba, jam gali būti nustatomas dalyvumo ar neįgalumo lygis.
Taip pat skaitykite: Paliatyvioji slauga: situacija Lietuvoje
Taip pat informuojama, kad gydytojų konsiliumas gali nustatyti, jog tam tikra įranga būtina, o jos nuomos išlaidų kompensavimą 100 % užtikrina ligonių kasa. Kada baigiasi gydymas ir prasideda slauga? Dažnai kyla klausimas, kodėl nutraukiamas aktyvus gydymas ir ar tai reiškia gydymo pabaigą. Svarbu suvokti, kad aktyvaus gydymo nutraukimas nereiškia, jog žmogus paliekamas be pagalbos. Paliatyvioji priežiūra skirta ne ligai, o žmogui. Dažnai tai vadinama palaikomąja pagalba arba „best supportive care“. Artimieji dažnai į gydymo procesą įsitraukia tik tada, kai būklė pablogėja. Iki tol pacientai dažnai nesiskundžia, slepia savo savijautą, nenori „apkrauti“ šeimos. Tai labai asmeninis klausimas. Tačiau verta suprasti, kad kartais „kova“ gali reikšti daug kančios, skausmo ir išsekimo, o ne realią naudą. Kai aktyvus gydymas nutraukiamas, tai nereiškia, kad gyvenimas baigėsi. Svarbiausias yra pats pacientas. Jei jis gali išreikšti savo valią, jo sprendimas yra pagrindinis. Nes nežinojimas sukelia baimę. Paliatyvioji pagalba nėra pasidavimas. Informacija parengta pagal gyd. onkologės chemoterapeutės Editos Juodžbalienės medžiagą. Vaizdo įrašas: Paliatyvioji pagalba - kas tai? Kaip padėti sau ir artimiesiems? Šiame vaizdo įraše POLA prezidentas, paliatyviosios medicinos ekspertas Ričardas Cervin pristato, kas yra paliatyvioji pagalba, kodėl ji svarbi ir kuo ji skiriasi nuo slaugos. Jo kalba orientuota į keturių lygių modelį: medicininė, psichologinė, socialinė ir dvasinė pagalba.
Tarptautinės gairės pabrėžia ankstyvosios paliatyviosios priežiūros naudą: ji turėtų prasidėti jau tada, kai diagnozuojama metastatinė liga, ir persidengti su aktyviu onkologiniu gydymu. Ankstyvoji paliatyvioji priežiūra gali pagerinti gyvenimo kokybę, sumažinti nerimą ir depresiją, pagerinti komunikaciją su gydytojais, o kai kuriais atvejais net turėti teigiamą įtaką išgyvenamumui. Lietuvoje paliatyvioji pagalba teikiama keliais lygiais: pirminė paliatyvioji pagalba dažnai užtikrinama onkologų ar šeimos gydytojų komandos, o didesni iššūkiai išlieka ligoninėse dėl trūkumo greitų konsultacijų ir planavimo. Paliatyvioji priežiūra pirmiausia skirta gyvenimo kokybei gerinti ir simptomų valdymui, taip pat emociinei paramai.
Vaizdo įrašas: seminuose aptariama, kaip palaikymas ir dvasinis palaikymas gali būti svarbūs onkologinėmis ligomis sergantiems pacientams ir jų artimiesiems. Tuo pačiu aptariama, kaip ankstyvoji paliatyvioji priežiūra gali sumažinti krizinius simptomus bei pagerinti sprendimų priėmimą. Panašiai, drauge žmogaus orumo kelyje dalijamasi patirtimi, kaip holistinis požiūris apima fizinę, psichologinę, socialinę ir dvasinę pagalbą, bei savanorių ir medikų vaidmenį.
Taip pat skaitykite: Paliatyvios pagalbos pradininkas
Taip pat skaitykite: Nepagydomos ligos ir slauga
tags: #paliatyvios #pagalbos #paslaugos