Vis daugiau šeimų dėl emigracijos laikinai arba nuolatos gyvena užsienyje, todėl kyla praktinių ir teisinų klausimų: kas rūpinsis vaikais, kaip organizuojama globa, kokios teisės ir pareigos tenka seneliams ar kitiems artimiesiems? Šiame tekste surinkta esminė informacija apie laikinosios ir nuolatinės globos pobūdį, tvarką bei reikalavimus Lietuvoje ir kai kuriais teisiniais principais, kurie aktualūs, kai vaiko tėvai išeina gyventi į kitas šalis.
Ką reiškia laikinoji ir nuolatinė globa Lietuvoje
Lietuvoje vaiko globa gali būti laikinoji arba nuolatinė. Laikinoji globa nustatoma, kai tėvai laikinai negali pasirūpinti vaiku - pavyzdžiui, dėl sveikatos, priklausomybių, socialinių problemų. Vaiko laikinoji globa (rūpyba) - laikinai be tėvų globos likusio vaiko priežiūra, auklėjimas, jo teisių ir teisėtų interesų atstovavimas bei gynimas šeimoje, šeimynoje, globos centre ar vaikų globos (rūpybos) institucijoje. Vaiko laikinosios globos (rūpybos) tikslas - grąžinti vaiką į šeimą. Nuolatinė globa skiriama, kai aišku, kad biologinė šeima negali užtikrinti vaiko gerovės ilgalaikėje perspektyvoje. Vaiko nuolatinė globa (rūpyba) - nustatoma be tėvų globos likusiems vaikams, kurie esamomis sąlygomis negali grįžti į savo biologinę šeimą, ir jų priežiūra, auklėjimas, atstovavimas teisėms bei teisėtiems interesams ir jų gynimas pavedamas kitai šeimai, šeimynai ar vaikų globos institucijai.
Senelių ir artimųjų prioritetas bei realūs reikalavimai
Pirmiausia svarbu žinoti, kad pirmenybė teikiama vaiko artimiesiems giminaičiams - seneliams, pilnamečiams broliams, seserims, dėdėms, tetoms. Vis dėlto tai nereiškia, kad bet kuris šeimos narys automatiškai tampa globėju. Net ir artimam žmogui būtina įveikti visus privalomus globos skyrimo žingsnius: kreiptis į savivaldybę, išklausyti mokymus, gauti išvadą apie tinkamumą globoti, ir tik tada teismas gali paskirti jį vaiko globėju. Žmonės, kurie nori tapti vaiko globėjais, turi žinoti, kad jų atsakomybė - ne tik emocinė, bet ir teisinė. Globėjas įsipareigoja ne tik rūpintis vaiku kasdienėje buityje, bet ir užtikrinti jo ugdymą, sveikatos priežiūrą, psichologinį stabilumą.
Globa nėra įvaikinimas
Reikia nepamiršti ir to, kad vaiko globa nėra alternatyva įvaikinimui. Globėjas nėra laikomas tėvu ar mama - tai laikinoji arba nuolatinė pagalba vaikui, kurios tikslas - pasirūpinti juo iki tol, kol jis galės grįžti į savo šeimą arba bus įvaikintas. Įvaikinimas - galimybė suteikti naują šeimą vaikui, kuris negali augti biologinėje šeimoje. Tai teisinis procesas, kurio metu visos biologinių tėvų teisės ir pareigos yra perduodamos įtėvių šeimai. Įvaikinti vaikai praranda bet kokius teisinius ryšius su biologiniais tėvais ir tampa visateisiais naujos šeimos nariais. Įvaikinimas negali būti atšauktas ar panaikintas - tai yra pagrindinis įvaikinimo ir globos skirtumas.
Institucinė atsakomybė ir valstybinė kontrolė
Vaiko globa yra paslauga vaikui, kurią organizuoja ir už kurios kokybę atsako valstybė, o globėjas yra šios paslaugos vykdytojas. Tai patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika - pavyzdžiui, 2020 m. byloje teismas nagrinėjo situaciją, kai laikinoji globėja vengė bendradarbiauti su vaiko teisių apsaugos tarnyba, neleido vaikams susitikti su biologiniais artimaisiais ir buvo linkusi formuoti įsivaizduojamą „šeimą“ be jokios institucijų kontrolės. Teismas pažymėjo, kad būtina institucijų kontrolė ir atsakomybė už globos kokybę. Svarbu suprasti ir tai, kad jei globa yra netinkamai vykdoma, vaiko teisių apsaugos tarnyba gali inicijuoti globėjo nušalinimą. Tad norint globoti vaiką - artimojo ar globos namuose augantį - svarbiausia iš anksto suprasti, kad tai yra teisiškai aiškiai apibrėžtas ir kontroliuojamas procesas.
Taip pat skaitykite: Globos procesas Lietuvoje
Praktiniai dokumentai ir koordinacija - nuo ko pradėti
Kyla klausimų dėl vaiko globos Lietuvoje? Nežinote, nuo ko pradėti, ar kokių dokumentų reikės? Globos centras koordinuoja pagalbos teikimą šeimoms, kuriose yra globojamų (rūpinamų), įvaikintų vaikų. Vaiko globos (rūpybos) dalyviai yra be tėvų globos likęs vaikas, jo biologinė šeima (tėvai ir vaiko giminaičiai) ir globėjas (rūpintojas). Ši globa (rūpyba) vykdoma kartu su Vaiko teisių apsaugos skyriais ir kitomis institucijomis, susijusiomis su vaiko teisių apsauga.
Vyresni vaikai: rūpyba ir dalyvavimas sprendimuose
Jeigu vaikas yra vyresnis nei 14 metų, jam steigiama rūpyba ir skiriamas rūpintojas. Šios sąvokos siejamos su vaiko dalyvavimu, priimant su juo susijusius sprendimus ar atstovaujant jo interesams, vaikui tenka daugiau atsakomybės. Vaiko globa (rūpyba) vykdoma su dėmesiu vaiko dalyvavimui ir jo teisėms būti išklausytam.
Vaiko išvežimas į užsienį: sutikimai ir rizikos
Vykstant su nepilnamečiu vaiku atostogauti į užsienį svarbu pasirūpinti ir kitais dokumentais: vaiko Lietuvos Respublikos pasu ar asmens tapatybės kortele. Vaikų asmens dokumentai galioja trumpiau - nuo dviejų iki penkerių metų, todėl reikia atkreipti dėmesį į datas. Jei vienas iš tėvų vyksta atostogų į užsienį drauge su vaiku, kito tėvo rašytinio sutikimo nereikia. Pavyzdžiui, jei mama su dukra vyksta atostogų, tėtis neturi pasirašyti, kad sutinka, jog nepilnametė dukra viešės kitoje šalyje. Abu tėvai šiuo atveju turi susitarti tarpusavyje. Jei vaiko tėvai yra nutraukę santuoką, reikėtų atkreipti dėmesį, kokios nuostatos dėl vaiko vykimo į užsienio valstybes yra nustatytos santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje. Vaikui į užsienio valstybę vykstant ne su tėvais, o, pavyzdžiui, su seneliais ar kitais asmenimis, reikalingas bent vieno iš tėvų rašytinis notariškai patvirtintas sutikimas.
Neteisėtas išvežimas ir neteisėtas laikymas
Jei atostogos su vaiku užtrunka ir tampa panašesnės į nuolatinį gyvenimą užsienyje, tai gali tapti neteisėtu vaiko išvežimu ar laikymu. Neteisėtas išvežimas bus traktuojamas tuo atveju, kai vienas iš vaiko tėvų išsiveža vaiką iš įprastinės vaiko gyvenamosios valstybės į kitą be kito vaiko tėvo sutikimo. Neteisėtas laikymas - kai vaikas pasilieka užsienio valstybėje ilgesniam laikui negu kitas iš tėvų buvo sutikęs. Neteisėtai išvežus ir negrąžinus vaiko, yra pažeidžiamos globos teisės - vienas iš tėvų negali bendrauti su vaiku. Tokiu būdu padarinių patiria tiek neteisėtai iš gyvenamosios vietos išvežtas arba negrąžinamas į ją vaikas, tiek ir asmuo, kurio globos teisės yra apribojamos.
Tarptautinis bendradarbiavimas, užsienio socialinės tarnybos ir vaikų grąžinimas
Likusiais be tėvų globos vaikais pasirūpina užsienio šalies socialinės tarnybos, vykdančios vaiko teisių apsaugą. Užsienio šalies socialinės tarnybos, bendradarbiaudamos su mūsų šalies Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, sprendžia vaiko grąžinimo į Lietuvą klausimus, t. y. kas galėtų vaiku pasirūpinti, kokias vaikas turės gyvenimo sąlygas, kokios paslaugos jam grįžus bus teikiamos ir pan. Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnyba tiesiogiai palaiko ryšius su užsienio šalių socialinėmis tarnybomis ir konsultuoja be tėvų globos likusių užsienyje vaikų artimuosius.
Taip pat skaitykite: Ar tėvai sėda į kalėjimą už vaiko smurtą?
Teisiniai pagrindai ir galimybė kreiptis į teismą
Vaiko globos (rūpybos) tvarka yra reglamentuota, o sprendimus dėl globos skiria ar atima teismas atsižvelgdamas į geriausius vaiko interesus. Jeigu nė vienas iš tėvų neturi galimybių globoti vaiką, teismas privalo nuspręsti, kuriems seneliams arba globėjams suteikiama teisė globoti vaiką. Pasirenkant tokį asmenį pagrindinis kriterijus yra vaiko gerovė. Į vaiko ir tėvų norus taip pat reikia atsižvelgti. Jeigu globa skiriama seneliams arba globėjams, pirmenybė paprastai teikiama porai, o ne vienam iš senelių arba globėjų, nebent tai neatitinka vaiko interesų.
Kur kreiptis ir kokios procedūros
Tėvai patarimo gali kreiptis į vaiko gerovės arba jaunimo (šeimos konsultavimo) tarnybas arba privačias organizacijas. Pirmiau paaiškinta globos tvarka, taikoma nutraukus santuoką, galioja ir tada, kai išsiskiria partneriai. Teismas skiria arba atima globą ir teisę asmeniškai bendrauti su vaiku pirmiausia tam, kad būtų išsaugotas patikimas ryšys ir užtikrintas teisinis aiškumas. Skubos atvejais teismas gali priimti laikinąjį sprendimą. Tam tikrais atvejais, kad būtų įvykdytas sprendimas dėl tėvų atsakomybės, gali prireikti kreiptis į teismą. Sprendimų vykdymas turi būti užtikrinamas per nustatytas procedūras, o užsienio teismo priimto sprendimo vykdymo užtikrinimo procedūra (exequatur procedūra) yra reikalinga vykdant sprendimus dėl globos.
Praktiniai patarimai seneliams ir artimiesiems
- Neapsiribokite „žmogišku susitarimu“ - kreipkitės į savivaldybę ar vaiko teisių apsaugos skyrių ir sužinokite, kokių veiksmų reikia imtis.
- Išsiaiškinkite, ar situacija reikalauja laikinosios ar nuolatinės globos, ir atitinkamai pasiruoškite dokumentus bei mokymus.
- Užtikrinkite vaikui reikalingą medicininę ir psichologinę pagalbą; globėjas yra atsakingas už vaiko ugdymą ir sveikatos priežiūrą.
- Jei planuojate vykti su vaiku į užsienį, pasirūpinkite kito tėvo sutikimu arba notarine sutartimi, ypač jei vaikas keliauja ne su tėvais.
- Bendradarbiaukite su institucijomis ir informuokite kitą iš tėvų apie esminius sprendimus dėl vaiko gyvenamosios vietos arba ilgesnio buvimo užsienyje.
Vaiko priežiūros atostogos ir socialinė parama Lietuvoje
Nuo metų pradžios įsigaliojo nauja vaiko priežiūros atostogų skyrimo tvarka - visi tėvai, kurių vaikai gimė po 2023 m. sausio 1 d., turi galimybę pasinaudoti neperleidžiamomis vaiko priežiūros atostogomis. Du mėnesiai skirti mamai ir du mėnesiai skirti tėvui. Taip pat galima pasirinkti vaiko priežiūros išmoką gauti iki vaikui sueis 18 arba 24 mėnesiai. Tėvams sudaryta galimybė pasirinkti, ar jie nori vaiko priežiūros išmoką gauti iki vaikui sueis 18 mėnesių, ar iki vaikui sueis 24 mėnesius. Jeigu, pavyzdžiui, vienas iš tėvų nepasinaudoja neperleidžiamais mėnesiais vaikui prižiūrėti, tuomet bendra vaiko priežiūros išmokos gavimo trukmė sutrumpėtų iki 16 arba 22 mėnesių priklausomai nuo to, kokios trukmės vaiko priežiūros išmokos mokėjimo laikotarpis buvo pasirinktas.
Išmokos dydis priklauso nuo pasirinkto laikotarpio: pasirinkus vaiko priežiūros išmoką gauti iki vaikui sueis 18 mėnesių, vaiko priežiūros išmokos dydis yra 60 proc. Pasirinkus vaiko priežiūros išmoką gauti iki vaikui sueis 24 mėnesius, vaiko priežiūros išmokos dydis iki vaikui sueis 12 mėnesių bus 45 proc. kompensuojamojo uždarbio dydžio, o nuo 12 mėnesių iki vaikui sueis 24 mėnesiai - 30 proc. Neperleidžiamais vaiko priežiūros atostogų mėnesiais mokama 78 proc. kompensuojamojo uždarbio dydžio vaiko priežiūros išmoka.
Galimybė dirbti ir išmokos derinimas
Yra galimybė dirbti tais mėnesiais, kurie skiriami mamai ir tėčiui bei kurių negalima niekam perleisti. Tačiau tokiu atveju papildomai gaunamos pajamos sumažins vaiko priežiūros išmoką. Tačiau visais kitais mėnesiais papildomos pajamos nemažina gaunamos išmokos, jeigu išmokos ir papildomų pajamų suma neviršija 100 proc. buvusio vidutinio atlyginimo.
Taip pat skaitykite: Pagalba auginant neįgalų vaiką
Kam kreiptis ir praktinės nuorodos
Jeigu kyla abejonių ar situacija yra sudėtinga (pavyzdžiui, vienas iš tėvų nusprendžia išsivežti vaiką gyventi į kitą valstybę), verta kreiptis į vaiko gerovės, jaunimo tarnybas, savivaldybės vaiko teisių skyrių arba teisinę pagalbą teikiančias institucijas. Teisinė pagalba civilinėse bylose teikiama to paprašius, jeigu šalis negali padengti bylinėjimosi išlaidų nesumažindama būtino pragyvenimo lygio. Pirmosios instancijos teismo sprendimus dėl tėvų atsakomybės galima skųsti per nustatytą terminą.
Santrauka
Senelių globa ir kitų artimųjų įsitraukimas į vaikų auginimą, kai tėvai gyvena užsienyje, yra dažnas ir svarbus socialinis reiškinys. Svarbu atsiminti: pirmenybė teikiama giminaičiams, tačiau būtina laikytis teisinių procedūrų; globa yra valstybės organizuojama ir kontroliuojama paslauga; globa skirtinga nuo įvaikinimo; ilgesnis buvimas užsienyje be kito iš tėvų sutikimo gali turėti teisinių pasekmių; egzistuoja valstybės parama ir galimybė naudotis vaiko priežiūros atostogomis. Kiekvienu konkrečiu atveju rekomenduojama kreiptis į atitinkamas institucijas arba teisininkus ir vadovautis vaiko gerovės principais.