Paliatyvioji pagalba - tai pagalba žmonėms, sergantiems nepagydoma, progresuojančia liga. Paliatyvioji pagalba - tai ligonio, sergančio pavojinga gyvybei, nepagydoma, progresuojančia liga, ir jo artimųjų gyvenimo kokybės gerinimo priemonės, užkertančios kelią kančioms ar jas lengvinančios, padedančios spręsti fizines, psichosocialines ir dvasines problemas. Paliatyvioji pagalba - nors kaip atskira medicinos specialybė ji susiformavo palyginti neseniai - remiasi giliomis, nuo Hipokrato laikų puoselėjamomis medicinos vertybėmis.
Ką apima paliatyvioji pagalba
Paliatyvioji pagalba - tai ne tik medicininė slauga, bet ir kompleksinė pagalba gydymo įstaigose arba pacientų namuose, kurią apmoka ligonių kasa Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis. Tai - visada viltingas, žmogų palaikantis, kančią mažinantis požiūris, kuriame nėra vietos paciento gyvybės nutraukimui. Ji labai veiksminga - kančią dažnai galima sumažinti iki minimalaus lygio ar net visiškai pašalinti. Paliatyvioji pagalba pacientams gali būti teikiama stacionare arba ambulatoriškai.
Teikiant paliatyviąją pagalbą siekiama mažinti skausmą ir kitus varginančius simptomus, skirti dėmesio emocinei būklei ir psichologiniam palaikymui, padėti spręsti socialinius sunkumus - tiek pacientui, tiek šeimai, palaikyti artimuosius tiek ligos metu, tiek po netekties, padėti susitaikyti su gyvenimo pabaiga, priimant mirtį kaip natūralų procesą. Paliatyvioji pagalba nėra vien vaistai. Čia svarbu ir pokalbiai, buvimas šalia, rūpestis. Kartais pakanka, kad kažkas ramiai išklausytų.
Kodėl reikalinga paliatyvioji pagalba
Senstant visuomenei jos poreikis auga: užpernai iš fondo apmokama paliatyvioji pagalba suteikta 5 400 žmonių, pernai - per 6 400. Šiemet iki rugsėjo jos prireikė daugiau kaip 5 660 gyventojų. Paliatyvioji priežiūra pirmiausia skirta gyvenimo kokybei gerinti. Ji padeda anksti atpažinti ir suvaldyti simptomus - skausmą, dusulį, pykinimą, nemigą, silpnumą, nerimą.
Maždaug pusei pacientų paliatyviosios pagalbos prireikia sergant onkologine liga. Taip pat ši pagalba gali būti reikalinga ir progresuojant demencijai, neurologinėms, širdies ar kitoms ligoms. Vis dėlto skiriant tokias paslaugas svarbi yra ne diagnozė, o žmogaus sveikatos būklė ir šios pagalbos reikalingumas.
Taip pat skaitykite: Paliatyvioji pagalba: kas tai?
Kam ir kada skiriama paliatyvioji pagalba
Esant poreikiui, gydytojas užpildo specialią formą. Ar paliatyvioji pagalba reikalinga ir kokios rūšies, visais atvejais sprendžia gydantis gydytojas. Suaugusiems pacientams paliatyviąją pagalbą gydytojas skiria, kai išnaudotos visos gydymo galimybės, išskyrus chemoterapiją, spindulinę, biologinę ar hormonų terapiją, paliatyviąją chemoterapiją ar dializes. Taip pat paciento sveikatos būklė atitinka tam tikrus rodiklius pagal Rytų kooperatinės onkologijos grupės skalę - ECOG, Bartelio ir Karnovskio indeksus, ir reikia simptomų terapijos.
Vaikams šios paslaugos skiriamos, kai jie serga progresuojančia, pavojinga gyvybei liga ir reikia valdyti ligos simptomus. Stacionarinės paliatyviosios pagalbos paslaugos teikiamos suaugusiems pacientams, kurių sveikatos būklė atitinka numatytus kriterijus. Pavyzdžiui, ligai gydyti išnaudotos visos aktyviojo gydymo galimybės (išskyrus chemoterapiją, paliatyviąją chemoterapiją, spindulinę, biologinę, hormonų terapijas ir dializes), liga progresuojanti ir pavojinga gyvybei.
Kokios yra paliatyviosios pagalbos rūšys
Iš PSDF biudžeto kompensuojamos trijų rūšių paliatyviosios pagalbos paslaugos: stacionarinės, ambulatorinės ir dienos stacionaro. Stacionarinė paliatyvioji pagalba apmokama Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis, neribojant šių paslaugų teikimo trukmės ir nepriklauso nuo to, ar pacientui jau buvo suteikta stacionarinė slauga ir palaikomasis gydymas. Ambulatorinės paliatyviosios pagalbos paslaugos teikiamos pacientų namuose, išskyrus tuos atvejus, kai pacientai gauna namuose ambulatorinės slaugos paslaugas.
Dienos stacionaro paliatyvioji pagalba skirta pacientams, kuriems reikia nuolatinės priežiūros, tačiau jie gali grįžti į namus vakarais. Dienos stacionaro paslaugas teikia specialistų komanda, į kurią paprastai įeina slaugytojas, slaugytojo padėjėjas, socialinis darbuotojas, medicinos psichologas ir kineziterapeutas. Dienos stacionaro paliatyviąją pagalbą pacientas gali gauti nuo 4 iki 12 valandų per dieną.
Kaip ir kur gauti paliatyviąją pagalbą
Norint gauti ligonių kasos apmokamą paliatyviąją pagalbą yra būtinas gydančiojo gydytojo siuntimas. Šias paslaugas privalomuoju sveikatos draudimu apdraustam pacientui turi teikti gydymo įstaiga, dėl jų sudariusi sutartį su ligonių kasa. Ambulatorinę paliatyviąją pagalbą teikia 76 šalies gydymo įstaigos, stacionarinę - 73, dienos stacionaro - 17. Jų sąrašas skelbiamas ligonių kasos interneto svetainėje.
Taip pat skaitykite: Sužinokite apie paliatyviąją terapiją
PSD apdrausti žmonės gali patys pasirinkti gydymo įstaigą, kurioje norėtų gauti palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugas, jei ji turi sutartį su ligonių kasa. Gydytojas, išrašydamas siuntimą, turi nurodyti bent 3 tokias įstaigas. Įstaigų sąrašą rasite ligonių kasų interneto svetainėje.
Ambulatorinė pagalba namuose ir dienos stacionaro derinimas
Ambulatorinė paliatyvioji pagalba namuose yra teikiama kiekvieną dieną nuo 8 iki 20 val. Ambulatorinės paliatyviosios pagalbos paslaugos teikiamos pacientų namuose, išskyrus tuos atvejus, kai pacientai gauna namuose ambulatorinės slaugos paslaugas. Ambulatorinė paliatyvioji pagalba nėra tas pat, kas slaugos paslaugos namuose. Ambulatorinę paliatyviąją pagalbą pagal kompetenciją teikia specialistų komanda, kurią sudaro gydytojas, slaugytojas, slaugytojo padėjėjas, socialinis darbuotojas, medicinos psichologas, kineziterapeutas.
Ambulatorinės paliatyviosios pagalbos paslaugos teikiamos iki 3 kartų per dieną vienam žmogui - suaugusiam ar vaikui. Ligonių kasa apmoka iki trijų vienam žmogui per dieną namuose suteiktų paslaugų. Ambulatorinę paliatyviąją pagalbą galima derinti su paliatyviąja pagalba dienos stacionare, t. y. kai tas pats žmogus tą pačią dieną gauna abiejų rūšių pagalbą.
Stacionarinė pagalba ir pacientų teisės
Stacionarinė paliatyvioji pagalba fondo lėšomis apmokama neribojant jos teikimo trukmės - tiek, kiek reikia. Teikdama paliatyviąją pagalbą ligoninė turi pacientą aprūpinti reikiamomis medicinos pagalbos priemonėmis. Svarbu žinoti, kad kol pacientui paliatyvioji pagalba teikiama stacionare, medicinos pagalbos priemonės (sauskelnės, įklotai, vienkartinės paklodės, vienkartinis priemonių rinkinys vaistų lašinimo infuzinei pompai, stomos, stomos odos priežiūros priemonės ir kt.) jam negali būti išrašomos. Šiomis priemonėmis turi aprūpinti ligoninė.
Artimieji pacientą gali lankyti bet kurią dieną ir bet kuriuo paros metu. Siuntimą stacionarinėms paliatyviosios pagalbos paslaugoms gauti išrašo gydantis gydytojas, atsižvelgdamas į teisės aktuose numatytus paliatyviosios pagalbos kriterijus. Siuntimo nereikia, kai pacientas iš palaikomojo gydymo ir slaugos skyriaus perkeliamas į tos pačios gydymo įstaigos paliatyviosios pagalbos skyrių.
Taip pat skaitykite: Paliatyvioji slauga Lietuvoje: apžvalga
Kas dirba specialistų komandoje ir kokia pagalba teikiama
Paliatyviąją pagalbą teikia specialistų komanda: gydytojas, slaugytojas, slaugytojo padėjėjas, socialinis darbuotojas, medicinos psichologas, kineziterapeutas. Pagal gydytojo sudarytą ir su pacientu bei jo artimaisiais suderintą planą ši komanda rūpinasi ligonio fizine priežiūra, psichologine, socialine, dvasine parama pacientui ir jo šeimai. Gali būti pasitelkiami ir kiti specialistai.
Įprastai yra malšinamas skausmas, pykinimas, šalinami kvėpavimo sutrikimai ir kiti varginantys simptomai, kuriuos jaučia pacientas. Teikiant psichologinę pagalbą padedama susitaikyti su liga ir jos baigtimi. Naudojamos priemonės, leidžiančios išsaugoti paciento orumą, savarankiškumą, kuo aktyvesnį likusį gyvenimą.
Emocinė, socialinė ir dvasinė parama
Psichologinė pagalba: nuotaikos svyravimai yra normalūs. Dvasinė pagalba: dažnai mažiausiai žinoma, tačiau labai svarbi. Kiekvienas žmogus turi teisę į dvasinę paramą - nepriklausomai nuo tikėjimo. Tai gali būti padėjimas apmąstyti gyvenimo prasmę, susitaikyti su praeitimi, atleisti, išgirsti ar pasidalinti.
Artimieji gali gauti psichologinę pagalbą paciento netekties ir gedėjimo laikotarpiu. Šeimos nariai dažnai kartu išgyvena visą ligos kelią - rūpinasi, slaugo, išgyvena sielvartą. Todėl pagalba šeimai prasideda dar pacientui esant gyvam ir tęsiasi po netekties. Kiekvienas žmogus iki pat paskutinės akimirkos išlaiko savo orumą, vertę ir teisę būti išgirstas.
Kaip keičiasi paslaugų prieinamumas ir finansavimas
Paliatyvioji pagalba - vis reikalingesnė, tad jai apmokėti iš fondo skiriama lėšų suma auga: užpernai skirta per 20 mln., pernai - daugiau kaip 27 mln., o šiemet - per 30 mln. eurų. Daugėja ambulatorinių paslaugų: Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, šiais metais teritorinės ligonių kasos sudarė trečdaliu daugiau sutarčių su gydymo įstaigomis dėl ambulatorinės paliatyviosios pagalbos paslaugų teikimo, nei pernai.
Per šių metų pirmąjį pusmetį ambulatorinių paliatyviosios pagalbos paslaugų suteikta už 3,1 mln. eurų, nors visiems metams numatyta suma sudaro beveik 3,6 mln. eurų. Ligonių kasos, atsižvelgdamos į augantį paslaugų poreikį, jau apmokėjo gydymo įstaigoms 1,3 mln. eurų viršutinių pirmojo pusmečio išlaidų. Iš viso stacionarinėms ir ambulatorinėms paliatyviosios pagalbos paslaugoms pagal šių metų sutartis su gydymo įstaigomis numatyta išleisti apie 13,6 mln. eurų PSDF lėšų. Per pirmąjį metų pusmetį šių paslaugų suteikta už 9,5 mln. eurų. Tai sudaro beveik 70 proc. metinės sumos.
Klausimai, nerimas ir komunikacija apie gydymo nutraukimą
„Kodėl manęs nebegydo? Ar tai reiškia, kad jau nieko nebeįmanoma padaryti?“ - pacientai dažnai klausia. Pacientai klausia: „Kodėl manęs nebegydo? Ar tai reiškia, kad jau nieko nebeįmanoma padaryti?“ Svarbu žinoti - aktyvaus gydymo nutraukimas nereiškia, kad žmogus paliekamas be pagalbos. Kodėl kartais aktyvus gydymas nutraukiamas? Būna situacijų, kai liga progresuoja, o organizmas tampa per silpnas atlaikyti agresyvų gydymą. Tai gali būti susiję su širdies, inkstų, kepenų veiklos sutrikimais ar bendra dideliu silpnumu.
Paliatyvioji priežiūra skirta ne ligai, o žmogui. Kartais tai vadinama palaikomąja pagalba arba „best supportive care“. Kai aktyvus gydymas nutraukiamas, tai nereiškia, kad gyvenimas baigėsi. Svarbiausias yra pats pacientas. Jei jis gali išreikšti savo valią, jo sprendimas yra pagrindinis.
Švietimas, mokomoji literatūra ir metodinė medžiaga
Informacija parengta pagal gyd. onkologės chemoterapeutės Editos Juodžbalienės medžiagą. Metodinė medžiaga pirminės asmens sveikatos priežiūros specialistams ir daugiausiai ligomis sergantiems pacientams Sudarytoja Ida Liseckienė. Slaugytojo padėjėjo darbo pagrindai Alina Vaškelytė, Marija Žeruolienė, Audronė Masaitienė, Vitalija Neverauskė, Povilas Šeštokas, Rūta Žigutienė. Ši mokomoji knyga skirta slaugytojo padėjėjo specialybės mokiniams.
Bendruomenės sveikata ir gerovė Sudarytojos: Aurelija Blaževičienė, Daina Krančiukaitė-Butylkinienė, Lina Spirgienė. Universitetinis vadovėlis skirtas studijuojantiems šeimos mediciną, bendruomenės slaugą, išplėstinę slaugos praktiką, taip pat šeimos gydytojams, bendruomenės ir išplėstinės slaugos praktikos slaugytojams. Slaugos ir asmens sveikatos priežiūros procedūros R. Balciunienė, R. Januškevičiutė, I. B. Markevičienė, V. Rastenienė, V.
Pacientų mokymas stebėti ir valdyti ligą Anne Lacroix, Jean-Phillipe Assal. Šioje knygoje diabeto pavyzdžiu, gydytojas ir psichologė pasidalija daugiau nei 15 metų bendradarbiavimo ir patirties vaisiais. Pagyvenusių žmonių sveikatos priežiūra Gintautas Bagdonas ir kt. Chirurginė slauga Viktorija Piščalkienė. Sergančiųjų širdies ir kraujagyslių ligomis slauga Arvydas Šeškevičius.
Praktiniai mokomieji leidiniai ir temos
- Kaip gyventi sergant Parkinsono liga? (Viktorija Piščalkienė ir kt.) - informacija apie ligos simptomus, vaistų derinimą ir gyvenimo kokybės gerinimą.
- Nugaros smegenų pažeidimus patyrusių asmenų savarankiškumo skatinimas - reabilitacijos darbuotojams ir šeimoms skirtos praktinės rekomendacijos.
- Būtinoji medicinos pagalba ir intensyvioji slauga - pirmoji ir skubioji pagalba bei intensyviosios slaugos principai.
- Pacientų mokymui skirtos priemonės - lėtinėms ligoms valdyti, pasitelkiant pacientų patirtį ir psichologinę paramą.
Ankstyvosios paliatyviosios priežiūros svarba
Tarptautinės gairės pabrėžia ankstyvosios paliatyviosios priežiūros naudą: ji turėtų prasidėti jau tada, kai diagnozuojama metastatinė liga, ir persidengti su aktyviu onkologiniu gydymu. Tyrimai rodo, kad ankstyvoji paliatyvioji priežiūra gali pagerinti gyvenimo kokybę, sumažinti nerimą ir depresiją, pagerinti komunikaciją su gydytojais, o kai kuriais atvejais net turėti teigiamą įtaką išgyvenamumui.
Tačiau rezultatams reikia laiko: reikšminga nauda dažniausiai matoma, kai paliatyviosios priežiūros paslaugos teikiamos ne paskutinėmis savaitėmis, o kelis mėnesius. Tyrimai rodo, kad anksti pradėta paliatyvioji priežiūra mažina depresiją ir nerimą, padeda žmonėms jaustis saugiau, išlaikyti kasdienį aktyvumą ir ryšį su artimaisiais.
Etika, pagarbos ir orumo principai
Ką iš tikrųjų reiškia paliatyvioji pagalba? Šiame vaizdo įraše kalbame apie paliatyviosios medicinos etiką - temą, kuri svarbi kiekvienam: pacientams, artimiesiems ir visai bendruomenei. Sužinosite, kodėl svarbu matyti žmogų visapusiškai - ne tik jo fizinę būklę, bet ir emocinius, socialinius bei dvasinius poreikius.
Paliatyvioji medicina skirta palengvinti žmogaus gyvenimą, kontroliuoti skausmą, kad nebūtų kančios, suvaldyti kitus šalutinius gydymo poveikius, gerinti gyvenimo kokybę, įsiklausant į žmogaus fizinius, emocinius ir dvasinius poreikius, taip išsaugant jo orumą visais gyvenimo etapais. Profesoriai pabrėžia, kad paliatyvioji pagalba - tai lygia greta su aktyviu gydymu galinti ir turinti eiti medicina, skirta sergantiems.
Praktiniai patarimai pacientams ir artimiesiems
Kreipkitės į šeimos ar gydantį gydytoją. Specialistų komanda pradės teikti paslaugas ne vėliau kaip kitą dieną nuo plano sudarymo. Paciento slaugos poreikių nustatymas ir jų įgyvendinimas (gyvybinių veiklų vertinimas ir stebėjimas, paciento slaugos plano sudarymas, paciento asmens higiena, pragulų profilaktika ir kt.) yra reglamentuotas.
POLA prezidentas, paliatyviosios medicinos ekspertas Ričardas Cervin pabrėžia, kad paliatyvioj pagalba nėra skirta tik gyvenimo pabaigai - ji naudinga jau ankstyvose progresuojančių ligų stadijose, padedant valdyti simptomus ir gerinti gyvenimo kokybę. Aptariama, kaip svarbu pacientams ir artimiesiems žinoti apie šią pagalbą, drąsiai jos prašyti ir dalintis žiniomis su kitais - net tapti savotiškais paliatyviosios pagalbos ambasadoriais.
Naudingos nuorodos ir resursai
- Ligonių kasos interneto svetainė - įstaigų sąrašas, informacija apie sutartis ir kaip pasirinkti gydymo įstaigą.
- POLA vaizdo įrašai ir seminarai - mokymai apie nuskausminimą, etikos principus, emocinę ir dvasinę paramą.
- Metodinė medžiaga ir mokomosios knygos - slaugytojo padėjėjo darbo pagrindai, slaugos procedūros, pacientų mokymo leidiniai.
| Paslaugos rūšis | Kur teikiama | Trukmė / dažnumas |
|---|---|---|
| Stacionarinė | Ligoninė | Neribojama |
| Ambulatorinė (namuose) | Paciento namai, socialinės globos įstaiga | Kasdien 8-20 val., iki 3 kartų per dieną |
| Dienos stacionaras | Dienos stacionaras | 4-12 val. per dieną |
Ši informacija padeda geriau suprasti, kas yra paliatyvioji pagalba, kaip ji teikiama, kokie specialistai dirba, kokie yra paciento ir šeimos teisės bei kaip rasti reikiamus resursus ir literatūrą. Informacija parengta pagal gyd. onkologės chemoterapeutės Editos Juodžbalienės medžiagą.
tags: #paliatyvioji #slauga #knyga