Kiekvienas asmuo pasižymi individualiais bruožais, gebėjimais ir iššūkiais, kurie iškyla mokantis bei tobulėjant.
Tai pasireiškia individualiais intelekto, kūrybiškumo, mąstymo stiliaus, motyvacijos ir gebėjimo apdoroti informaciją, bendrauti ir bendradarbiauti su kitais skirtumais.
Specialieji ugdymosi poreikiai nustatomi tuomet, kai reikia parinkti vaikui ugdymo turinį, metodus, būdus ar darbo tempą bei aplinką, pritaikyti reikiamas priemones, ugdymo procese teikti tikslingą pedagoginę, psichologinę ar socialinę pagalbą.
Šiame straipsnyje aptarsime, kas yra specialieji ugdymosi poreikiai, kaip jie nustatomi, kokios yra pagrindinės vaikų, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, grupės ir kokia pagalba jiems reikalinga.
Kas yra Specialieji Ugdymosi Poreikiai?
Specialusis poreikis atsiranda tada, kai vaikui prireikia specialiosios pagalbos.
Taip pat skaitykite: Paslaugos senjorams namuose
Taip gali nutikti dėl įgimtų ar įgytų ilgalaikių vaiko sveikatos sutrikimų ir nepalankių aplinkos veiksnių.
Specialieji poreikiai - tai žodžių junginys, galintis nuskambėti itin grėsmingai kiekvienai šeimai, atsidūrusiai situacijoje, kai tai paliečia jų vaiką.
Laikydami specialiuosius poreikius kažkokia negalia, mes iškreipiame šių abiejų sąvokų prasmę ir vertę.
Šių žodžių negalima naudoti kaip sinonimų.
Daugelis vaikų, neturinčių negalių, mokyklose yra ugdomi pagal specialiuosius poreikius, daugelis specialiųjų poreikių turinčių žmonių neturi negalios.
Taip pat skaitykite: Pagalba psichikos sveikatos problemų turintiems
Daugelis vaikų, kuriems nustatyti specialieji ugdymosi poreikiai, turi visiškai ne specialiųjų poreikių.
Jiems reikia bendrauti, valgyti, eiti į mokyklą, turėti draugų, susirasti darbus, turėti laisvalaikį.
Ar šie poreikiai kuo nors skiriasi nuo jūsų ar mano poreikių?
Nemanau.
Bet patys poreikiai nėra specialieji.
Taip pat skaitykite: Socialinis darbas Lietuvoje
Specialieji poreikiai taip pat nėra pats tiksliausias terminas, nes kas gi žemėje neturi specialiųjų poreikių?
MES VISI TURIME.
Šis žodis yra klaidinantis, jo pagrindu yra teigiama: „Šiuos vaikus reikia mokyti kitaip nei visus kitus“, bet juk KIEKVIENĄ reikia mokyti kitaip nei VISUS!
Mūsų daug ir mes visi skirtingi.
Ir visiems yra vieta šiame nuostabiame pasaulyje, po šia nuostabia saule.
Kaip Nustatomi Specialieji Ugdymosi Poreikiai?
Specialiųjų poreikių nustatymas nepriklauso nuo žmogaus amžiaus.
Su tuo gali susidurti tiek ką tik gimęs kūdikis ar paaugęs vaikas, tiek suaugęs ar garbaus amžiaus sulaukęs žmogus.
Tačiau labai dažnai negalia pasireiškia ir yra pastebima pirmaisiais penktaisiais vaiko gyvenimo metais.
Todėl šiuo laikotarpiu būtina tiek tėvams / globėjams, tiek vaiką prižiūrintiems gydytojams stebėti mažylio raidą (fizinį, psichologinį, emocinį vystymąsi).
Tėvams arba pedagogams pastebėjus, jog vaikui yra sunku mokytis, kyla elgesio, emocijų ar dėmesio sutelkimo sunkumų, reikia kreiptis į ugdymo įstaigos specialistus.
Pirminį vaiko specialiųjų poreikių įvertinimą atlieka ugdymo įstaigos vaiko gerovės komisija.
Svarbu, jog specialistai, prieš atliekant pirminį vaiko įvertinimą, turi gauti tėvų sutikimą.
Tėvams arba mokytojams pastebėjus, kad vaikui sunkiai sekasi suprasti mokomąją medžiagą, kyla kalbėjimo ar kalbos, elgesio, emocijų, dėmesio sukaupimo sunkumų, kreipiamasi į mokyklos vaiko gerovės komisiją, kuri atlieka pirminį vaiko ugdymosi poreikių vertinimą.
Ugdymo įstaigos specialistai ir vaiką ugdantys mokytojai atlieka pirminį ugdymosi poreikių vertinimą: aprašo vaiko galias ir sunkumus, kokie jo pasiekimai, elgesys, emocijos, bendravimo ir socialiniai įgūdžiai.
PPT specialistai (logopedai, specialieji pedagogai, psichologai, socialiniai pedagogai, surdopedagogai, tiflopedagogai, neurologai ir kt.) įvertina specialiuosius vaiko ugdymosi poreikius bei nustato jų lygį.
Aptarę tyrimų rezultatus su tėvais / globėjais, vaikui skiria specialųjį ugdymą ir / ar švietimo pagalbą.
Kokiu Tikslu Vertinami Specialieji Vaiko Poreikiai?
- sudaryti optimalias ugdymo bei ugdymosi sąlygas.
- Šalies mokyklose daugėja iššūkių - vienas iš jų yra įtraukiojo ugdymo, t. y. ugdymo kiekvienam mokiniui pagal individualius poreikius, įgyvendinimas.
- Tai apima ir specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių integraciją, ir itin gabių vaikų mokymąsi.
- Šiandieninėje mokykloje vis labiau įsitvirtina suvokimas, kad kiekvienas vaikas yra unikalus, su savitais gebėjimais ir poreikiais.
Pagrindinės Vaikų, Turinčių Specialiųjų Ugdymosi Poreikių, Grupės
Išskiriamos šios mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, grupės: mokiniai, turintys negalių; mokiniai, turintys sutrikimų; mokiniai turintys mokymosi sunkumų.
Prie turinčiųjų specialiųjų ugdymosi poreikių priskiriami ir itin gabūs vaikai.
Vienoje klasėje gali mokytis įvairių ugdymosi poreikių turintys vaikai: įprastos raidos, ypač gabūs, patiriantys mokymosi sunkumų.
Negalios
Negalioms priskiriami raidos, sensorinių, fizinių funkcijų ir kiti įgimti ar įgyti sveikatos sutrikimai, kurie trukdo pažinti, tyrinėti aplinką, siekti akademinių žinių, trikdo socialinę, emocinę ir asmenybės raidą.
Negalioms priskiriami:
- intelekto sutrikimai
- regos sutrikimai
- klausos sutrikimai
- judesio ir padėties bei neurologiniai sutrikimai
- įvairiapusiai raidos sutrikimai
- kurčneregystė
- kompleksinė negalia (kai yra kelios negalios).
Intelekto sutrikimas Pasireiškia pažintinių, elgesio, kalbinių, motorinių gebėjimų pažeidimais.
Vaikams sudėtinga susivokti aplinkoje, bendrauti, tvarkytis buityje, įgytas žinias pritaikyti gyvenime, sutrikę jų socialiniai, savisaugos įgūdžiai.
Intelekto sutrikimas gali būti: nežymus, vidutinis, žymus, labai žymus ir nepatikslintas.
Specialiuosius ugdymosi poreikius dėl šio sutrikimo nustato savivaldybės Pedagoginė psichologinė tarnyba (PPT).
Ugdymas. Intelekto sutrikimą turintys mokiniai ugdomi pagal individualizuotas bendrojo ugdymo programas, pagalbą jiems teikia specialusis pedagogas ir, esant poreikiui, kiti specialistai.
Svarbu paprastinti, konkretinti, siaurinti ugdymo programos turinį, daugiau laiko skirti pakartojimui, įtvirtinimui, mokinio socialinių, orientacinių gebėjimų ir savarankiško gyvenimo įgūdžių lavinimui, praktinių žinių pritaikymui gyvenime.
Vis dėlto programos turinys turi sietis ir derėti su bendru ugdymo turiniu, kad mokinys galėtų dalyvauti bendroje klasės veikloje.
Regos sutrikimas Regėjimo sutrikimas, trukdantis mokytis, orientuotis erdvėje, savarankiškai gyventi, kurio negalima koreguoti akiniais ar kontaktiniais lęšiais iki normalaus regėjimo.
Gali būti: vidutinė silpnaregystė, žymi silpnaregystė, aklumas su regėjimo likučiu, praktiškas aklumas, visiškas aklumas, kiti regėjimo sutrikimai.
Specialiuosius ugdymosi poreikius dėl regos sutrikimų nustato savivaldybės PPT kartu su Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centro (LASUC) specialistais.
Ugdymas. Turintieji regos sutrikimą ugdomi bendrojo ugdymo mokykloje arba, tėvų ar globėjų pasirinkimu, mokykloje, skirtoje mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių dėl regos sutrikimų.
Šiems mokiniams svarbu užtikrinti jiems reikalingą tiflopedagogo pagalbą, esant poreikiui pagalbą teikia ir kiti švietimo pagalbos specialistai.
Reikalingas mokymo(si) aplinkos ir mokymo priemonių pritaikymas.
Jiems leidžiami vadovėliai Brailio raštu.
Klausos sutrikimas Klausos sutrikimas, dėl kurio vaikas negirdi garsų, nesupranta informaciją, išmokti sakytinės kalbos ir ja bendrauti.
tags: #pagalba #specialiuju #poreikiu #vaikams