Šiame straipsnyje aptarsime, kokios yra sąlygos gauti ir (ar) persikelti pensijas iš Rusijos ir Kazachstano į Lietuvą, kokius dokumentus reikės pateikti, kaip veikia tarptautiniai susitarimai ir kokios galimos problemos kyla dėl sankcijų ar finansinių institucijų apribojimų. Straipsnis remiasi konkrečiais atvejais bei teisės aktų nuorodomis ir pateikia praktinius patarimus, kur kreiptis pagalbos.
Kodėl pensijų mokėjimo klausimas aktualus Lietuvoje?
„Mano senelis yra vienas tokių pensininkų, kuriam pensiją moka Rusija. Visą savo gyvenimą jis tarnavo sovietų kariuomenėje, išminavo tūkstančius nuo Antrojo pasaulinio karo Lietuvos teritorijoje likusių sprogmenų. Jau nepriklausomos Lietuvos laikais mokė mūsų specialiąsias tarnybas išminavimo meno, dirbo valstybės labui“, - pasakojo į redakciją parašęs Valentinas (vardas ir pavardė redakcijai žinoma), tvirtinęs, kad tai palies apie 5 tūkstančius Lietuvos pensininkų.
Valentino senelis, kuriam vasario 7 d. suėjo 90 metų, paskutinį kartą savo pagrindinę pensiją gavo gruodžio pradžioje. „Jis liko beveik be pajamų“, - rašoma laiške. Šiuo metu, Valentino teigimu, jo senelis iš Lietuvos gauna tik nedidelę pensiją dėl invalidumo ir nedidelio stažo jau nepriklausomoje Lietuvoje.
„Pagrindinę pensiją pagal Lietuvos ir Rusijos susitarimą jam moka Rusija, o dėl naujų sankcijų tai tapo neįmanoma“, - aiškino Valentinas. Jo žodžiais tariant, pensijų Rusija „neperveda dėl sankcijų „Gazprom“ bankui“.
Kas įvyko su Rusijos mokėjimais ir kodėl?
Tai, kad nebemoka pensijų Lietuvoje Rusijos ambasada savo oficialiame puslapyje paskelbė šių metų vasario 11 d. Pasak įrašo, „dėl situacijos, susidariusios dėl vienašališkų Vakarų banko veiksmų, Rusijos pusė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jos valios, šiuo metu neturi galimybės mokėti pensijų.“
Taip pat skaitykite: Investicijos ir Pensijos Dydis
Rašoma, kad „nuo 2024 m. lapkričio mėnesio gautas oficialus „Swedbank“ pranešimas apie sankcijas „Gazprombank“. „Swedbank“ savo ruožtu 15min komentavo, kad laikomasi visų Lietuvos Respublikos ir tarptautinių teisės aktų, reglamentuojančių tarptautinių sankcijų ir ribojamųjų priemonių įgyvendinimą, todėl negali įskaityti lėšų, tiesiogiai ar netiesiogiai susijusių su sankcionuotais subjektais.“
Valentino keliamas klausimas, ar neturėtų Lietuva pasirūpinti šiais be pajamų likusiais piliečiais ir perimti pensijų mokėjimą. Tačiau Lietuvos institucijos teigia, kad Rusija turi ir kitų būdų sumokėti šias pensijas - pavyzdžiui, gali jas pervesti per kitus bankus, kuriems dar netaikomos sankcijos. Vis dėlto, to nedaro.
Teisinis pagrindas: susitarimas su Rusija ir kam jis taikomas
SADM ministro patarėjas I.A.Dobrovolskas 15min patvirtino, kad vis dar galioja 1993 m. su Rusija pasirašytas susitarimas dėl socialinių garantijų teikimo tvarkos nuolat Lietuvoje gyvenantiems Rusijos kariškiams pensininkams. Anot SADM, susitarimas taikomas Lietuvoje nuolat gyvenantiems buvusios TSRS (Rusijos Federacijos) ginkluotųjų pajėgų, pasienio, vidaus, geležinkelių ir kitų kariuomenės rūšių atsargos ir dimisijos admirolams, generolams, karininkams, praporščikams, mičmanams, liktinės tarnybos kariams, buvusios TSRS vidaus reikalų ministerijos organų eiliniams ir viršininkams, taip pat šių asmenų šeimoms, gaunantiems pensijas ir pašalpas iš Rusijos biudžeto.
„Susitarime numatyta, kad nepriklausomai nuo pilietybės nurodytųjų kariškių pensininkų pensinį aprūpinimą Rusija vykdo pagal savo įstatymų sąlygas ir normas“, - 15min paaiškino I.A.Dobrovolskas. „Sodros“ komunikacijos skyriaus patarėja Malgožata Kozič 15min taip pat pabrėžė, kad šiame susitarime aiškiai apibrėžiama, kad pensijas šiems asmenims tiesiogiai moka socialinio aprūpinimo skyrius prie Rusijos Federacijos ambasados. Su šių pensijų mokėjimu, M.Kozič teigimu, „Sodra“ nėra susijusi.
Kaip Rusija turi mokėti ir ką daryti gavėjams?
Rusija, kaip informavo SADM, kariškių pensininkų pensijų skyrimo, perskaičiavimo, mokėjimo sąlygų nustatymo klausimus sprendžia per Rusijos ambasadą Lietuvoje. Lėšų pensijoms ir pašalpoms mokėti finansavimas, jų pervedimas į nustatytą Lietuvos banko sąskaitą vykdomas per Rusijos ambasadą, kuri ir išmoka pensijas.
Taip pat skaitykite: Kaip išnaudoti pirmąją pensiją?
„Mes neturime informacijos apie gavėjų skaičių ir kokia tvarka Rusija perveda pensijas ambasadai“, - paaiškino I.A.Dobrovolskas.
SADM ministro patarėjas taip pat siūlė: „Siekiant išvengti galimų sunkumų dėl bankinių pavedimų rubliais ir užtikrinti, kad kariškių pensijos būtų išmokamos jų gavėjams, Rusija galėtų svarstyti klausimą dėl pervedimų eurais. Susitarime bankinio pervedimo valiuta nereglamentuojama.“
Užsienio reikalų ministerijos atstovai 15min akcentavo, kad Rusijos ambasada Lietuvoje dėl tarptautinių mokėjimų vykdymo kylančias problemas „turėtų spręsti tiesiogiai su finansinių paslaugų teikėju, arba esant poreikiui, pasirinkti kitą finansinių paslaugų teikėją“.
Ką gali daryti pensininkas, kurio pensiją moka Rusija ar kitas užsienio biudžetas?
- Susisiekti su Rusijos ambasada Lietuvoje arba atitinkama institucija užsienyje, kuri skiria pensiją, ir aiškintis, ar įmanoma pervesti lėšas per kitą banką ar eurais.
- Kreiptis į Lietuvos institucijas informacija konsultacijai: SADM, URM, „Sodrą“. Tačiau svarbu žinoti, kad „Sodros“ ir Lietuvos institucijų galimybės ribotos, nes pensijų mokėjimą vykdo užsienio valstybė per savo institucijas.
- Jeigu asmuo gyvena Lietuvoje nuolat, išsiaiškinti, ar dėl jo pensijų taikomas tarptautinis susitarimas (pvz., 1993 m. susitarimas su Rusija) ir ar galimi alternatyvūs pervedimo būdai.
- Kreiptis pagalbos į nevyriausybines organizacijas arba tarptautines pagalbos institucijas, kai kyla pavojus prarasti pagrindines pajamas.
Leidimas laikinai gyventi Lietuvoje - svarbus žingsnis norint gauti tam tikras išmokas
Norint gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, būtina atitikti tam tikrus reikalavimus ir pateikti reikiamus dokumentus.
Gyvenamosios vietos deklaravimas
Jeigu teikiate prašymą išduoti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, gyvenamąją vietą galite deklaruoti keliais būdais: Per Migracijos departamentą, rezervuotu vizito laiku atvykus pateikti prie prašymo išduoti leidimą gyventi pridėtų dokumentų originalas ir biometrinius duomenis. Gyvenamosios vietos deklaravimo duomenis reikia nurodyti pildant prašymą, o gyvenamosios vietos deklaracijos atskirai pildyti nereikia. Per MIGRIS pildant prašymą išduoti leidimą gyventi, turite pridėti dokumentus, patvirtinančius jūsų teisę deklaruoti gyvenamąją vietą gyvenamojoje patalpoje.
Taip pat skaitykite: Pensijų kaupimo stabdymas Lietuvoje
Dokumentai, patvirtinantys teisę deklaruoti gyvenamąją vietą
- Gyvenamosios patalpos savininko ar bendraturčio ar jo (jų) įgalioto atstovo sutikimas apsigyventi savininkui (bendraturčiams) priklausančioje gyvenamojoje patalpoje. Savininko (bendraturčio) sutikimas turi būti patvirtintas notaro arba seniūno.
- Jeigu pateikiamas nepatvirtintas savininko (bendraturčio) sutikimas, savininkas (bendraturtis) turi atvykti į Migracijos departamentą kartu su jumis rezervuotu vizito laiku - savininko (bendraturtis) sutikimą patvirtins jūsų prašymą priimantis Migracijos departamento darbuotojas.
- Jeigu užsieniečiui, dėl kurio įsipareigojama, Lietuvoje suteiktas asmens kodas - sutikimas gali būti sudarytas ir per www.igalojimai.lt.
- Su fiziniu ar juridiniu asmeniu sudaryta nuomos ar panaudos sutartis.
Pragyvenimo lėšos ir teistumo pažyma
Pragyvenimo lėšų dydis yra 1 minimali mėnesinė alga per mėnesį. Reikia tik kreipiantis dėl pirmo leidimo laikinai gyventi ir tik tuo atveju, jeigu esate vyresnis negu 14 metų. Reikia pateikti užsienio valstybių, kuriose iki atvykimo į Lietuvą gyvenote arba šiuo metu gyvenate pastaruosius 2 metus, kompetentingų institucijų išduotas pažymas, patvirtinančias, ar šiose valstybėse nebuvote teistas (išduotos ne anksčiau kaip prieš 6 mėnesius, išverstos į lietuvių kalbą, legalizuotos arba su Apostille).
Specifiniai atvejai
- Nepilnamečiai: jei esate nepilnametis ir Lietuvoje gyvena jūsų tėvai, turintys leidimą gyventi Lietuvoje, arba jūsų vieno iš tėvų sutuoktinis, kuris yra Lietuvos pilietis ar turi leidimą gyventi Lietuvoje, galimos specialios tvarkos.
- Tėvai, kurių vaikai yra Lietuvos piliečiai: turi pateikti prašymą per MIGRIS ir per 4 mėnesius asmeniškai kreiptis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo bei pateikti biometrinius duomenis ir dokumentų originalus.
Pensijų apskaičiavimas, stažas ir teisė į išmokas
Pensijos apskaičiavimui ir stažui svarbu suskaičiuoti darbą Lietuvoje ir kitose valstybėse. Netekto darbingumo pensijai apskaičiuoti imamos visos jūsų nuo 1994 m. sausio 1 d. dokumentus, įrodančius stažą, įgytą iki 1993 m. gruodžio 31 d. Iškart, kai jūs esate pripažintas nedarbingu ar iš dalies darbingu.
Minimalaus ir būtinojo valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo reikalavimai nustatomi pagal nedarbingo ar iš dalies darbingo asmens amžių pripažinimo nedarbingu ar iš dalies darbingu dieną. Sumokėjus mažiau socialinio draudimo įmokų, įgyjama proporcinga dalis metų stažo. 1 taškas įgyjamas, jei per metus darbdavys ar žmogus savarankiškai sumoka pensijų draudimo įmokų nuo atlyginimo ar pajamų VERTĖS, kuri yra 12 tais metais nustatytų vidutinių darbo užmokesčių (VDU).
Jeigu įgijote minimalų 15 metų stažą Lietuvoje, turite teisę gauti pensiją už šį stažą. Jei gyvenate Lietuvoje - kreipkitės į artimiausią „Sodros“ skyrių arba Užsienio išmokų tarnybą adresu Kalvarijų g. Jei susumavus Lietuvoje ir kitose valstybėse įgytą stažą trūksta minimalaus stažo, reikalingo netekto darbingumo pensijai gauti, ji nebus paskirta.
Pensijų fondų perkėlimas iš užsienio į Lietuvą: sudėtingos galimybės
Į Lietuvą iš Jungtinės Karalystės (JK) parvykusi gyventi Lina teigia susidūrusi su keista situacija. Moters pensijai sukauptus pinigus JK pensijų fondas leidžia persikelti į Lietuvą, tačiau pinigų nepriima nė viena Lietuvoje esanti kaupimo bendrovė. Į LRT.lt kreipėsi iš Jungtinės Karalystės į Lietuvą gyventi grįžusi Lina. „Pamaniau, kad investuodama didesnę sumą ateityje galėčiau tikėtis didesnio portfelio prieaugio. Kreipiausi į JK esantį pensijų fondą AVIVA, jame ir kaupiau pinigus. Jie teigė, kad pinigus perkelti gali, tačiau reikia rasti pensijų fondą Lietuvoje, kuris sutiktų juos priimti. „Man buvo šokas. Kodėl taikomi dvejopi standartai? Vienai asmenų grupei šis įstatymas galioja, kitai - ne.
E. Banienės teigimu, daugelyje senųjų Europos Sąjungos valstybių narių (taip pat ir JK), vyrauja profesiniai pensijų fondai. „Jei toks fondas veiktų ir jei jį valdantys socialiniai partneriai būtų numatę galimybę priimti lėšas iš kitų fondų, tuomet būtų įmanoma perkelti lėšas. Lietuvoje veikiantys antrosios pakopos pensijų fondai nėra profesiniai pensijų fondai - tai paties asmens lėšų kaupimas su valstybės paskata. Galimybės atsivežti lėšų iš kitur įstatymas nenumato. Tačiau įstatymas nustato galimybę mokėti įmokas į šį fondą pačiam asmeniui“, - aiškina E.
Tiesa, draudimas perkelti užsienio pensijų fonde sukauptus pinigus į Lietuvoje veikiančią antrąją pakopą galioja ne visiems. Išimtis taikoma ES institucijų darbuotojams. Pagal ją ES valstybėje narėje įgytas pensines teises (visose pakopose) galima persikelti į specialią ES institucijų pensijų sistemą, o baigus darbą ES institucijose - į ES valstybės pensijų sistemą.
„Iš Vokietijos į Prancūziją persikėlęs gyventojas gali persikelti ir savo fondą, tačiau Lietuvoje nėra kur tų lėšų pervesti. Ir čia kalta ne Europos Sąjunga, kad nereguliuoja tokių dalykų, o Lietuva, nes nesudarė sąlygų atsirasti profesiniams pensijų fondams. Vietoj to Lietuvoje sukurta antroji pakopa, kuri nėra pripažįstama Vakarų Europos šalyse“, - aiškina R.
Diskusijos apie reformą ir galimus sprendimus
Profesinio pensijų fondo nariai turi savo atstovus, yra išmokų įsipareigojimai, kurie skiriasi nuo Lietuvos. Todėl jų sujungti negalima, nes žmogus bus apgautas. Vakarų šalyse 90 proc. privačiojo kaupimo sudaro profesiniai fondai, o ne tokie išgalvoti kaip Rytų Europoje ir Lietuvoje. Todėl daug kur jų atsisakyta ir Lietuva, aš galvoju, neišvengiamai eis tuo keliu. O profesiniai fondai yra išbandyti ir juos reikia kurti“, - siūlo profesorius R.
„Dabar matome kitokią tendenciją - vis daugiau žmonių nori grįžti į Lietuvą. Todėl šį klausimą reikėtų adresuoti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, „Sodrai“ ir paraginti paieškoti galimybių. (...) Tokius klientus mes mielai priimtume“, - sako T.
Pensijų fondų dalyvių asociacijos valdybos pirmininkas Marijus Kalesinskas taip pat sutinka, kad būtina kalbėti apie galimybę užsienyje sukauptus pinigus pervesti į Lietuvoje veikiančių kaupimo bendrovių sąskaitas. „Esame gavę Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išaiškinimą, kad antrosios pakopos pensijų fondų veikla yra griežtai reglamentuota, kad ji yra nacionalinis produktas ir sudėtinė pensijų sistemos dalis, todėl uždara perėjimams tarp skirtingo tipo fondų“, - teigia „Swedbank“ atstovas S.
Praktiniai patarimai pensininkams ir jų artimiesiems
- Jei pensiją moka užsienio valstybė (pvz., Rusija), pirmiausia kreipkitės į tą valstybę arba jos atstovybę (ambasadą) Lietuvoje, kad sužinotumėte, ar ir kaip galima pakeisti mokėjimo kanalus.
- Jei mokėjimai nutraukti dėl sankcijų, teiraukitės, ar yra alternatyvūs bankai arba galimybė pervesti eurais, nes susitarime bankinio pervedimo valiuta nereglamentuojama.
- Jeigu planuojate persikelti gyvenamai į Lietuvą ir turite sukauptų užsienio pensijų fondų lėšų, pasidomėkite, ar konkrečiu atveju taikoma išimtis (pvz., ES institucijų darbuotojai), arba ar galima rasti Lietuvoje priimančią instituciją.
- Kreipkitės į International House Vilnius arba International House Klaipėda, jei reikia pagalbos integracijoje ir dokumentų tvarkyme.
- Jeigu jums reikalinga skubi pagalba dėl išmokų ar leidimo gyventi, žinokite, kad dokumentai dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo ar pakeitimo nagrinėjami bendra tvarka per 4 mėn. arba skubos tvarka per 45 kalendorines dienas.
Lentelė: pagrindiniai kontaktai ir institucijos
| Institucija | Ką gali padėti | Pastabos |
|---|---|---|
| Rusijos ambasada Lietuvoje | Pensijų skyrimas ir mokėjimai per ambasadą | Kontaktai reikalingi tiesioginėms konsultacijoms |
| Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) | Informacija apie tarptautinius susitarimus ir socialines garantijas | Negali pervesti užsienio pensijų |
| Užsienio reikalų ministerija (URM) | Diplomatiniai klausimai ir tarpininkavimas | Pataria ambasadai spręsti problemas su finansinių paslaugų teikėju |
| Sodra | Informacija apie nacionalines pensijų teises ir stažą | Neatsako už užsienio valstybės mokamas pensijas |
| Migracijos departamentas / MIGRIS | Leidimas gyventi, gyvenamosios vietos deklaravimas | Dokumentų pateikimas asmeniškai |
Dažniausiai pasitaikantys klausimai
Ar Lietuva gali perimti užsienio valstybės mokamas pensijas ir mokėti jas vietoje?
Lietuvos institucijos teigia, kad Rusija turi ir kitų būdų sumokėti šias pensijas, pavyzdžiui, per kitus bankus ar eurais. Tačiau sprendimas ir atsakomybė už pensijų mokėjimus priklauso pensiją skiriančiai valstybei ir jos administracinei tvarkai. Lietuvos institucijos, įskaitant ir URM, neturi įgaliojimų privatiems subjektams teikti nurodymus dėl finansinių paslaugų teikimo konkretiems klientams.
Ar galima pervesti užsienyje sukauptas pensijų fondų lėšas į Lietuvą?
Šiuo metu galimybės ribotos: daugelyje šalių vyrauja profesiniai pensijų fondai, o Lietuvos antroji pakopa nėra pripažįstama tokiems pervedimams. Yra išimčių (pvz., ES institucijų darbuotojai). Diskussion apie antrosios pakopos reformą ir profesinių fondų kūrimą tęsiasi.
Ką daryti, jei pensijų mokėjimai nutrūko dėl bankinių sankcijų?
Kreipkitės į pensiją skiriančią instituciją (ambasadą), teiraukitės apie alternatyvius pervedimo būdus, dokumentuokite savo susisiekimus ir, prireikus, ieškokite teisinės pagalbos ar paramos iš nevyriausybinių organizacijų.
Šiame straipsnyje pateikta informacija padės suprasti, kokie yra pagrindiniai teisiniai ir praktiniai aspektai, susiję su pensijų perkėlimu iš Rusijos ir kitų valstybių bei gyvenimu Lietuvoje pensijų gavėjo statusu. Kiekvienas atvejis reikalauja individualios analizės, todėl rekomenduojama kreiptis į atitinkamas institucijas pagal situaciją.