Krizinėse situacijose atsidūrę ir smurtą patiriantys asmenys gali kreiptis į specializuotos pagalbos centrus. Kalbant apie pagalbą vyrams, daugiausia dėmesio šiuo metu skiriama smurtinio elgesio keitimo programoms. Statistikos departamento duomenimis, 2019-tais metais 8 iš 10 nukentėjusių nuo smurto artimoje aplinkoje buvo moterys, o 9 iš 10 visų smurtavusių asmenų sudarė vyrai. Dėl pagalbos mechanizmų stokos ir smurtą patyrusių moterų kaltinimo kultūros smurto artimoje aplinkoje mastai vis dar yra be galo dideli, o nukentėjusios bijo kreiptis pagalbos.
Nors vyrai taip pat patiria smurtą namuose, apie tai plačiai nekalbamasi, ieškoti profesionalios pagalbos vis dar atrodo nepriimtina. Be to, visuomenėje dominuojančios vyriškumo normos riboja pažeidžiamumo demonstravimą. Net pradėjus ieškoti pagalbos, kartais sulaukiama atsako, kuris užgesta žmogaus drąsą. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba atliko apžvalgą, domėtasi, kokią pagalbą nuo smurto artimoje aplinkoje nukentėjusiems vyrai gali gauti krizių centruose visoje Lietuvoje.
Apžvalga atskleidė, kad informacijos apie vyrų patiriamą smurtą ir teikiamą specializuotą pagalbą Lietuvoje beveik nėra. Krizių bei specializuoti pagalbos centrai dažnai pirmenybę teikia moterims, o vyrus stengiasi nukreipti į specialiai vyrams skirtus centrus. Tokios institucijos yra tik keli didžiuosiuose miestuose, o mažesniuose miestuose sutinkamas skeptiškumas dėl smurto prieš vyrus. Dalies įstaigų darbuotojai prisipažino, kad jų veiklos istorijoje nebuvo atvejų, kai vyras kreiptųsi dėl patiriamo smurto.
Net ir norint suteikti pagalbą, lėšų stoka riboja veiklą: centeriai dažnai turi ribotą laiką (pvz., 70 valandų per mėnesį) ir sunku sutalpinti visus vyriško smurto atvejus. Primena, kad pirminė pagalba dažnai nėra pasiekiama, nes ne visi centrai patys teikia psichologų ar teisininkų konsultacijas. Kai bendradarbiaujama su kitomis organizacijomis ar savivaldybėmis, procesas pailgėja ir pagalba gali būti nepritaikyta skubiam momentui, o laikina nakvynė dažnai nėra galimybių. Alytaus apskrities vyru krizių centro steigėjas Virginijus Tamulionis akcentuoja poreikį nakvynei, bet dėl lėšų to įgyvendinti nepavyksta.
Ribotas biudžetas įstumia vyrių krizių centrus į besisukantį ratą: vengiamas centrų viešas reklaminis prisistatymas kaip pagalbos šaltinis, nes kiekvienas straipsnis apie pagalbą gali padidinti kreipimųsi. Dėl to dauguma vyrų vis dar gyvena su įsitikinimu, kad problemų reikia tvarkytis patiems, o jų išgyvenimai laikomi mažiau svarbiais. Krizių centrų darbuotojai teigė, kad policija ir kitos institucijos dėl įvairių priežasčių vis dažniau nukreipia į vyrų krizių centrus, ypač elgesio keitimo tikslams.
Taip pat skaitykite: Paslaugos senjorams namuose
Tekstas parengtas įgyvendinant projektą BRIDGE: vietos bendruomenių stiprinimas kovai su smurtu lyties pagrindu artimoje aplinkoje. Projektas iš dalies finansuojamas ES lėšomis. Emocinė pagalba yra pirmasis žingsnis - išklausome, suprantame ir palaikome, padedame įveikti krizę ir motyvuoti nutraukti smurtinius santykius.
Pagalbos teikimas ir veikimo principai
Diskutuojama apie įvairias pagalbos formas: diskutuojama ir apie teisinę pagalbą, psichologinę pagalbą bei tarpininkavimą. Viešąsias funkcijas atliekanti institucija teikia nemokamą, konfidencialią, specializuotą kompleksinę pagalbą smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims visoje Lietuvoje. Teisininkas konsultuos vaiko išlaikymo klausimais, santuokos nutraukimo bylose, žalos atlyginimo ir kt., padės parengti teisinius dokumentus. Psichologas padės pamatyti situaciją, nustatyti sprendimus ir atsakomybes, bei padės keisti gyvenimo eigą. SPKC konsultantai išklausys, suteiks emocinę paramą ir kartu su klientu ieškos veiksmingų sprendimų.
Emocinė pagalba: Išklausome, suprantame ir palaikome. Pirmojo susitikimo metu konsultantas išklauso situaciją ir pasiūlo galimus problemų sprendimo būdus. Kituose pokalbiuose teikiama visa informacija, reikalinga sprendžiant smurto artimoje aplinkoje problemas, įvertinami rizikos faktoriai ir sudaromas individualus pagalbos planas. Jei reikia kitų institucijų pagalbos, pvz., kreipimasis į teisininkus ar socialinius darbuotojus, procesas gali būti išplėstas.
Pagalba sau ir kitam patiriant psichologinį smurtą
Paprastai skiriama dėmesio dviem kryptims: sau ir kitam. Pagalba sau prasideda nuo smurto atpažinimo, dokumentavimo, pagalbos ieškojimo, ribų nustatymo ir savęs puoselėjimo. Pagalba kitam - būti palaikančiam, nekaltinti aukos ir padėti ją įtraukti į profesionalias pagalbos sistemas. Svarbu būti kantriems: išėjimas iš smurto rato gali užtrukti, o nuolatinė parama bei atsidavimas yra būtini.
Smurto formos ir teisės klausimai
Smurtas artimoje aplinkoje apima fizinį, psichologinį, seksualinį ir ekonominį poveikį. Lietuvos teisėje smurtas apibrėžiamas kaip veikimas ar neveikimas, dėl kurio asmuo patiria žala. Teisiniai straipsniai BK 129, 135, 138, 140, 149, 150, 153 ir kt. reglamentuoja baudžiamąją atsakomybę. Psichologinis smurtas - tai elgesys, kuris žemina savivertę, trikdo mintis ir emocinę būklę, dažnai lydimas izoliacijos, manipuliavimo ir viešo menkavimo.
Taip pat skaitykite: Pagalba psichikos sveikatos problemų turintiems
Pagalba patiriantiems smurtą Lietuvoje teikiama Specializuotais pagalbos centrais (SPC) visoje šalyje, o jų kontaktai pateikiami regionais ir miestais. Svarbu nedelsti ir kreiptis į specialistus bei advokatus, norint išvengti ilgalaikių padarinių. Bendrasis pagalbos centro numeris - 112.
Kūrybinės nuorodos ir papildomi pagalbos būdai
Smurtui artimoje aplinkoje įveikti taip pat galima išklausyti emocinę paramą telefonu ar internetu, rašyti laiškus, ypač tarptautinėje erdvėje gyvenantiems tautiečiams. Tarptautinė kovos su smurtu prieš moteris diena bei 16 aktyvumo dienų prieš smurtą prieš moteris skatina visuomenės dėmesį ir informuotumą. PSO duomenimis, viena iš trijų moterų pasaulyje patiria smurtą artimoje aplinkoje. FRA duomenimis, nemaža dalis moterų žino apie teisės aktus apsaugoti nuo smurto šeimoje, o kai kurios nežino jų egzistavimo.
Pogimdyminė depresija - dažna, bet iki galo nepripažinta problema. Apie ją kalbama vis dažniau, tačiau tikslus nukentėjusiųjų skaičius nėra aiškus. Apie pagalbą galima kalbėti ir per internetinius pokalbius ar laiškų pagalbą, o užsienyje gyvenantys tautiečiai taip pat gali kreiptis.
Smurtas nėra skirtas vien vienai lyčiai - jis gali būti ir prieš vyrus. Svarbu, kad nukentėjusieji žinotų, jog pagalba yra prieinama ir jų balsas turi būti girdimas.
Taip pat skaitykite: Socialinis darbas Lietuvoje
tags: #pagalba #psichologinis #smurtas