Arterinė hipertenzija (AH), arba hipertoninė liga, yra ilgalaikis arterinio kraujospūdžio (AKS) padidėjimas, nustatomas jį pakartotinai matuojant. Padidėjusiu kraujo spaudimu medikai laiko 140/90 mmHg ir didesnį spaudimą. Pirmasis skaičius atspindi širdies susitraukimo sukurtą spaudimą, o antrasis skaičius parodo spaudimą kraujagyslėse širdžiai ilsintis.
Į dažnai pasireiškiantį padidėjusį kraujospūdį, dar vadinamą hipertenzija, žmonės yra linkę nekreipti dėmesio, tad neretai neįvertina galimos grėsmės. Vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Irena Garuckienė pabrėžia, kad ši liga ne tik gerokai padidina itin rimtų sveikatos problemų atsiradimo tikimybę, bet taip pat kelia grėsmę gyvybei.
Hipertenzijos Simptomai ir Pasekmės
Arterinė hipertenzija yra klastinga liga, kadangi ilgą laiką nepasireiškia jokiais simptomais. Kaip jau buvo užsiminta, hipertenzija dažniausiai nepasižymi jokiais simptomais, todėl ir yra vadinama „nebyliąja žudike“. Retais ir sunkiais atvejais ji gali sukelti prakaitavimą, nerimą, miego problemas. Laiku nediagnozavus hipertenzijos ir nepradėjus jos gydyti, ilgainiui gali būti pažeistos kraujagyslės, širdis ir kiti organai, pavyzdžiui, inkstai. Vienas iš būdų užkirsti tam kelią - reguliariai tikrintis kraujo spaudimą.
Anot vaistininkės I. Garuckienės, kai kraujo spaudimas pakyla staiga, kad ir nežymiai, iš karto juntami negalavimai - svaigsta galva, ją skauda, kartais atsiranda nedideli skausmai širdies plote, stiprus širdies plakimas. Pakilus spaudimui taip pat gali kamuoti dusulys, kūno drebulys, tirpimas, regos sutrikimai. Tačiau kai kraujospūdis kyla palengva, keletą metų, žmogus gali nejausti jokių simptomų, nes kraujagyslės spėja adaptuotis, tačiau laikui bėgant jų pažaida didėja, o dėl to pasireiškia širdies ir kraujagyslių ligos.
Hipertenzija gali sukelti ir prieširdžių virpėjimą - dažniausiai išsivystantį širdies ritmo sutrikimą, taip pat miokardo infarktą, periferinę kraujagyslių ligą, inkstų funkcijos sutrikimus. Šios rimtos sveikatos problemos kelia mirtiną pavojų žmogaus gyvybei. Padidėjęs kraujo spaudimas taip pat neigiamai veikia smegenų funkciją ir atmintį.
Taip pat skaitykite: Kraujospūdis: vyrų ir moterų skirtumai
Kokie yra padidėjusio kraujospūdžio simptomai?
Hipertenzijos Tipai
Hipertenzija yra skirstoma į pirminę ir antrinę.
- Pirminė hipertenzija. Tai dažniausias šios ligos tipas, kuris nustatomas maždaug 90 proc. arterine hipertenzija sergančių žmonių. Jos priežastys nėra tiksliai žinomos. Paprastai pirminė hipertenzija vystosi palaipsniui. Pirmuosius 15-20 metų, gali nepasireikšti jokie klinikiniai aukšto kraujo spaudimo simptomai. Negydant pirminės hipertenzijos, kiltų didžiulis pavojus ligonio sveikatai. Nustatyta, kad tokiu atveju maždaug pusė jų numirtų dėl išeminės širdies ligos ir širdies nepakankamumo, trečdalis - dėl insulto ir apie 10-15 proc. - dėl inkstų funkcijos nepakankamumo.
- Antrinė hipertenzija. Tai kur kas retesnis hipertenzijos tipas. Tokia liga nustatoma maždaug 10 proc. AH sergančių žmonių. Antrinės hipertenzijos priežastys yra nustatomos. ilgai vartojami kai kurie vaistai (skirti peršalimo gydymui, skausmo malšinimui, kontraceptinės tabletės ir t. t.).
Rizikos Veiksniai
Hipertoninė liga gali atsirasti tiek dėl išorinių, tiek dėl vidinių, tiek dėl genetinių faktorių. Visų pirma reikėtų stengtis to išvengti, reguliariai matuojant kraujo spaudimą.
Vaistininkės I. Garuckienės teigimu, rizikos veiksniai, didinantys hipertenzijos išsivystymo tikimybę, skirstomi į dvi grupes - įgytus, kuriuos galima kontroliuoti, ir įgimtus, kurie nuo žmogaus veiksmų nepriklauso.
Kontroliuojami rizikos veiksniai:
- Rūkymas
- Padidėjęs lipidų (riebalų) kiekis kraujyje
- Cukrinis diabetas
- Sutrikusi gliukozės apykaita
- Riebalais ir cholesteroliu gausi mityba
- Nutukimas, nustatytas pagal kūno masės indeksą (KMI) ir centrinį nutukimą, nustatytą pagal juosmens apimtį
- Mažas fizinis aktyvumas
- Patiriamas stresas, depresija ir socialinė izoliacija
Nekontroliuojami rizikos veiksniai:
- Amžius (vyrai - sulaukę 45 metų ir moterys, sulaukusios 55 metų) ir vyriška lytis
- Ankstyvos staigios mirtys (taikoma vyrams iki 55 metų ir moterims iki 60 metų) ar anksti pasireiškusios širdies ir kraujagyslių ligos pirmos eilės giminaičiams
- Aterosklerozinės kilmės (širdies, galvos smegenų, inkstų, kojų) kraujagyslių ligos
- Padidėjęs kraujo krešumas, klampumas
- Psichikos sveikatos sutrikimai
Pasak I. Garuckienės, įgimti rizikos veiksniai, kurių negalima pakeisti ar modifikuoti yra amžius (vyrai - sulaukę 45 metų ir moterys, sulaukusios 55 metų) ir vyriška lytis. Jeigu pirmos eilės giminaičius - tėvus, brolius, seseris - ištiko staigios mirtys (taikoma vyrams iki 55 metų ir moterims iki 60 metų) ar anksti pasireiškė tokios širdies ir kraujagyslių ligos, kaip infarktas ar insultas - hipertenzijos rizika taip pat padidėja dėl genetinio polinkio. Padidėjusį kraujo spaudimą gali lemti ir jau pacientui diagnozuotos aterosklerozinės kilmės (širdies, galvos smegenų, inkstų, kojų) kraujagyslių ligos, padidėjęs kraujo krešumas, klampumas, psichikos sveikatos sutrikimai.
„Antrajai grupei priskiriamų rizikos veiksnių paveikti negalima. Tokiu atveju būtina įvertinti bendrąją pacientui gresiančią riziką susirgti hipertenzija, nes visi veiksniai gali būti tarpusavyje susiję ir stiprinti vienas kito poveikį. Tokį įvertinimą gali atlikti tik gydytojas“, - pataria vaistininkė.
Taip pat skaitykite: Skuodo PSPC slaugos specialistai
Kaip Kontroliuoti Aukštą Kraujo Spaudimą
Yra keletas būdų, kaip sumažinti spaudimą:
- Sveika mityba. Jeigu Jums diagnozuotas aukštas spaudimas, nerekomenduojama piktnaudžiauti kava. Vienas jos puodelis per dieną dažniausiai labai nepadidina kraujospūdžio. Tačiau verta pastebėti, kad kavos poveikis kiekvienam gali būti skirtingas. Tam, kad įvertintumėte, kaip šis gėrimas veikia Jus, pasimatuokite spaudimą prieš gerdami kavą ir maždaug pusvalandį po to.
- Reguliarus fizinis aktyvumas. Rekomenduojama rinktis vidutinio intensyvumo dinaminius pratimus ir jiems skirti maždaug 50-60 min.
- Rūkymo atsisakymas. Rūkymas yra vienas iš pagrindinių jaunesnių nei 65 m. amžiaus žmonių širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių, galintis pasunkinti hipertenziją.
- Alkoholio ribojimas. Alkoholis kaip ir rūkymas gali pabloginti hipertenzija sergančių pacientų būklę.
- Vaistai. Aukšto kraujospūdžio gydymas gali būti atliekamas ir vaistais. Kaip jau tikriausiai supratote, kada gerti vaistus nuo spaudimo, nurodo gydytojas. Būtent jis, atlikęs reikiamus tyrimus, gali nuspręsti, kokių medikamentų ir kokiomis dozėmis reikia.
Diagnostika ir Gydymas
Siekiant diagnozuoti arterinę hipertenziją, atliekami daugkartiniai kraujo spaudimo matavimai. Kraujospūdis matuojamas tam skirtu prietaisu kuris gautus duomenis pateikia gyvsidabrio stulpelio milimetrais (mmHg). Kai diagnozuojama arterinė hipertenzija laipsniai nusako jos stiprumą.
Hipertenzinė širdies liga nėra pagydoma, o tik sukontroliuojama. Netinkamai arba iš viso negydomas aukštas spaudimas gali sukelti rimtų komplikacijų. Esant tokiai būklei, didžiausias krūvis tenka širdžiai. Nesiimant jokių priemonių, išauga kairiojo jos skilvelio padidėjimo rizika. Būtent ši širdies dalis išstumia kraują per aortą į visą kūną. Dėl padidėjusio pasipriešinimo ji labiau apkraunama, todėl laikui bėgant didėja, o širdis plečiasi į kairę. Todėl pastebėjus net ir menkiausius tokios būklės simptomus, patariama kreiptis į gydytojus.
Aukštas ir šokinėjanti kraujo spaudimas - požymiai, kuriais gali pasižymėti hipertoninė liga. Taigi, jeigu juos pastebėjote, neignoruokite to ir užsiregistruokite tyrimams.
Kraujospūdžio Skirstymas
Gydytojos kardiologės teigimu, kraujospūdis yra skirstomas į:
Taip pat skaitykite: Moraliniai aspektai slaugoje
- Optimalų (mažesnis nei 120/80 mmHg)
- Normalų (svyruojantį tarp 120-129/80-84 mmHg)
- Aukštą normalų (svyruojantį tarp 130/85 mmHg ir 139/89 mmHg)
„Vienam žmogui įprastas kraujospūdis kitam jau gali būti per aukštas ar per žemas, todėl žmogus pradeda jausti įvairius simptomus. Pavyzdžiui, esant aukštam kraujo spaudimui pacientai dažnai skundžiasi stipriais galvos skausmais, mirgėjimu akyse, apėmusiu nerimu, padidėjusiu prakaitavimu, pulsavimo pojūčiu kakle. Nors tam tikrais atvejais aukšto kraujospūdžio žmogus gali ir nepajusti, neretai ši būklė siejama ir su paraudusiais žandais, oro trūkumu ar kraujavimu iš nosies. Priešingai, žemas kraujospūdis pasireiškia kiek kitais simptomais - bendru silpnumu, galvos svaigimu, besiliejančiu vaizdu akyse ar apalpimu“, - vardija kardiologė D.
Kraujospūdžio svyravimai yra itin dažnas susirgimas, pažymi gydytoja. „Padidėjusio, itin žemo ar smarkiai svyruojančio kraujospūdžio negalima ignoruoti, todėl labai svarbu, kad patys pacientai rūpintųsi savo sveikata ir siektų užkirsti kelią šiems susirgimams. Pavyzdžiui, kiekvienam žmogui reikėtų maitintis sveiku ir subalansuotu maistu, t. y. mažinti druskos vartojimą, valgyti daugiau vaisių ir daržovių, taip pat viso grūdo ir nesočiųjų riebalų turinčių produktų. Jeigu pacientui jau nustatyta arterinė hipertenzija, svarbu tinkamai ir reguliariai vartoti gydytojo paskirtus vaistus bei vengti būklę galimai pabloginsiančių medikamentų.
| Kraujospūdžio kategorija | Sistolinis (mmHg) | Diastolinis (mmHg) |
|---|---|---|
| Optimalus | Mažiau nei 120 | Mažiau nei 80 |
| Normalus | 120-129 | 80-84 |
| Aukštas normalus | 130-139 | 85-89 |
| Hipertenzija (1 laipsnis) | 140-159 | 90-99 |
| Hipertenzija (2 laipsnis) | 160-179 | 100-109 |
| Hipertenzija (3 laipsnis) | 180 arba daugiau | 110 arba daugiau |
Siekdami kuo tiksliau diagnozuoti pacientą kamuojantį kraujospūdžio sutrikimą, dažniausiai atliekame 24 val. kraujospūdžio monitoravimo tyrimą. Jo metu paciento kraujospūdis kas 30-60 minučių matuojamas visą parą, todėl galima nustatyti, koks kraujospūdis būdingas besiilsinčiam žmogui, tiek užsiimant kasdiene veikla. Tyrimo metu pacientui ant žasto po drabužiais uždedama kraujospūdį matuojanti manžetė, matuojanti kraujospūdį, kurios negalima nusiimti visą parą, dėl to tyrimui atvykstantiems pacientams reikėtų dėvėti kiek laisvesnius rūbus, antraip bus kiek nepatogu. Įvertinti kraujospūdžio svyravimus galima ir atliekant elektrokardiogramą, širdies echoskopiją ar veloergometrijos tyrimą, kurio metu pacientas mina dviratį apkrovai tolygiai didėjant.
„Žmonėms nuolat primename, kad padidintas kraujospūdis yra svarbus širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnys. Ilgalaikis aukštas kraujospūdis gali lemti širdies ligų, insulto ar inkstų nepakankamumo atsiradimą, todėl pacientams reikėtų reguliariai matuoti kraujospūdį, užsirašyti matavimus ir, užfiksavus aukštą kraujo spaudimą, kreiptis į gydytoją“, - teigia gydytoja kardiologė D.
tags: #padidejusio #kraujospudzio #potencialios #slaugos #problemos