Bendravimo įgūdžių tobulinimas. 4 efektyvios komunikacijos žingsniai
Bendravimo svarba ir funkcijos
Bendravimo su aplinkiniais sėkmė kiekvienam iš mūsų yra kur kas svarbesnis dalykas, nei gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio. Gebėjimas bendrauti lemia ne tik laimingesnį šeimyninį bendravimą ir greitesnį kilimą karjeros laiptais. Nuo jo, galima sakyti, ppriklauso mūsų gyvenimo kokybė pačia plačiausia prasme. Vieną plačiai pagarsėjusį tyrimą atliko L. Berkman ir S. Syme Kalifornijoje. Jie 1979 m. 7000 ttiriamųjų paprašė atsakyti į klausymus, nušviečiančius jų socialinius ryšius. Po devynerių metų įvertinus tų pačių žmonių sveikatą bei gyvenimo trukmę paaiškėjo, kad tie, kurių socialiniai ryšiai platesni ir intensyvesni, vidutiniškai gyvena ilgiau. Tikėtina, kad bendravimas daro įtaką sveikatai, o ne atvirkščiai.Socialiniai poreikiai ir bendravimas
Poreikis bendrauti ttarpusavyje be abejonės yra vienas iš būdingiausių žmonijos bruožų.* Visų pirma bendraujant keičiamasi informacija.* Antra, bendravimas suteikia mums galimybę geriau suprasti ir pažinti save pačius.* Trečia, bet anaiptol ne mažiau svarbu yra tai, jog bendraudami mes galime dalytis savo mintimis ir jausmais, atskleisti kitiems savo individualybę, daryti aplinkiniams įtaką ir panašiai.(C.Bendrauti mus skatina ir vadinamieji socialiniai poreikiai.. Socialiniai poreikiai - tie, kurie gali būti patenkinti tik tiesiogiai ar netiesiogiai dalyvaujant kitiems žmonėms. Taigi galima sakyti, kad poreikis bendrauti yra įvairių žmogaus socialinių poreikių išraiška. Socialiniai poreikiai veikiausiai įgyjami gyvenant tarp kitų ir įsisavinant įvairias visuomeninio gyvenimo normas.* Bendrumo (priklausomybės) poreikis.* Laimėjimų poreikis - tai siekis pirmauti, įveikti iššūkius, atitikti aukščiausius standartus.Jis glaudžiai susijęs su pasitikėjimu savimi.Paauglių socializacija ir bendraamžių įtaka
Vienas svarbiausių jaunesniųjų paauglių uždavinių yra tapti bendraamžių grupės nariu. Išgyvenama pritapimo prie grupės arba atsiskyrimo psichosocialinė krizė. Paaugliui tenka vienu metu gyventi dviejuose pasauliuose - bendraamžių ir suaugusiųjų. Bendraamžių pasaulis turi savo subkultūrą, raidą, struktūrą, pripažįsta specifines vertybes elgesio normas, tradicijas. Saitus su šeima keičia stipresni santykiai su bendraamžiais. Psichologai J. Condry, M. Sinon, U. Brenfembrenner, 1996 nustatė, kad su bendraamžiais paauglys praleidžia dvigubai daugiau laiko nei su tėvais. Su bendraamžiais galima būti nepriklausomam ir tikrinti savo idėjas, tarp jų sutinki į save panašių, tų pačių bėdų „graužiamų“. Bendraamžių grupėje paaugliai mokosi to, ko negali išmokti iš suaugusiųjų: bendrauti su draugais ir lyderiais, reaguoti į agresiją ir prievartą, santykių lygiateisiškumo ir panašiai. Sėkmingi paauglio santykiai su bendraamžiais lemia jo psichinę sveikatą.Socialinė izoliacija ir bendravimo sunkumai susiję su įvairiomis problemomis: delikvencija, alkoholio vartojimu ir net depresija; dėl skurdžių santykių paauglystėje dažnas mokinys palieka mokyklą ir yra linkęs nusikalsti.Vienas svarbiausių paauglio socializacijos veiksnių yra bendraamžių grupė. Patekęs į asocialią grupę, veikiamas jos normų ir vertybių, paauglys savo poelgiais gali peržengti ne tik moralės, bet ir teisės normas. Kuo ilgiau paauglys būna ištrūkęs iš normalios aplinkos į asocialią, tuo ilgiau jjam asocialios grupės vertybės yra itin aktualios ir svarbios. Dauguma teisėtvarkos pažeidėjų yra buvę „sunkūs vaikai“, asocialios grupės nariai. Taigi paauglio socialinei raidai labai svarbi bendraamžių grupės vertybinė orientacija. Paauglys, ieškodamas tapatumo, dažnai įtraukia ir kitus žmones. Pereidamas nnuo sąjungos su šeima prie stipresnių ryšių su bendraamžiais, įgyja daugiau priklausomybės. Išsilaisvinęs nuo tėvų įtakos paauglys nori vis daugiau prisiimti bendraamžių vertybių. Bendraamžiai labai paveikia visą paauglio socialinį gyvenimą, todėl kai kurie autoriai yra linkę kalbėti apie paaugliams būdingą atskirą visuomenę, savitą kultūrą, nors ne visi su tuo sutinka. Be to, Mead ir kiti autoriai teigia, kad spartūs socialiniai pokyčiai sukelia atotrūkį tarp kartų, ir todėl didėja bendraamžių grupės įtaka paauglio socializacijai.Lyčių skirtumai paauglių draugystėje
Vaikystėje ir paauglystės metais grupės skiriasi pagal priklausomybę vienai ar kitai lyčiai. Berniukų draugiškumas dažniausiai išryškėja didesnėse grupėse. Mergaitės priešingai, buriasi į mažesnes grupeles ar poras, jų ryšiai riboti. Emocijos būdingesnės mergaičių draugystei. Jos, aapibūdindamos draugystę, dažnai pasakoja apie įtampą, pavydą, konfliktus; taip pat dažniau nei berniukai mini atstūmimą. Tai ypač aktualu paauglystės viduryje. Mergaitės labiau linkusios išgyventi pavydo jausmą ir baimę būti atstumtos, todėl, kaip pažymi Colemanas, kad jų socializacijai labai svarbus artimumo ir priklausomybės siekimas. Paauglių draugystė tampa vis pastovesnė. Iki paauglystės ta draugystė yra ggana neemocinga ir nebūna didelės įtampos tarp meilė ir neapykantos. Paauglystės pradžioje draugystė dažnai yra paviršutiniška, nors kartais trumpam ji yra labai stipri.Mergaitės labiau nei berniukai yra linkę kurti mažas, išskirtines, labai integruotas grupes. Jos, pasirinkdamos drauges, daugiau dėmesio skiria į socialinę padėtį ir daugiau laiko praleidžia su jomis. O berniukai, atsižvelgdami į sportinius gebėjimus arba ypatingus socialinius įgūdžius, gali nekreipti dėmesio į etninius ar socialinius skirtumus. Paprastai 14-16 metų mergaičių draugystė yra stipresnė ir abipusiškesnė nei berniukų. Jos stengiasi būti lojalesnės ir išlaikyti paslaptis, nori būti. viena į kitą panašios, ir jei tėvai leidžia, dažnai keičiasi drabužiais. Jeigu tėvai draudžia tai daryti, neretai persirengia mokykloje. Mergaičių santykiai yra tobulesni negu berniukų, draugystė brandesnė, jos sugeba geriau, lengviau apie tai viena su kita kalbėtis. Berniukų draugystė trunka ilgiau ir pastovesnė nei mergaičių. J. Kagon nuomone, ji stabilesnė todėl, kad ne tokia stipri, ir tai sukelia mažiau konfliktų.Abiejų lyčių paaugliai draugais paprastai pasirenka panašaus socialinio sluoksnio kaimynystėje gyvenančius paauglius. Be to, dažniausiai bendraamžiai padeda paaugliams užmegzti ryšius su priešingos lyties asmenimis. D. Dunphy ir kitų autorių nuomone, galima skirti platesnę grupę, kurią sudaro paauglio geri pažįstami (į ją įeina nuo 15 iki 30 žmonių), ir artimų draugų grupę (į jją įeina nuo 2 iki 9 žmonių). Būtent ta platesnė grupė padeda bendrauti su priešingos lyties paaugliais.Paauglių grupių struktūra ir hierarchija
Priklausyti bendraamžių grupei paauglystės metais yra svarbiau nei bet kuriuo kitu amžiaus tarpsniu. Bendraamžių grupė paaugliui tampa referentine grupe, padedančia įvertinti savo paties veiksmus, lavinti socialinius įgūdžius. Bendraamžių grupių struktūra paauglystės laikotarpiu kinta. Trylikamečių grupės susideda iš keleto tos pačios lyties paauglių. Vėliau jos jungiasi su priešingos lyties grupelėmis. Taip susidaro didelė grupė. Artėjant vėlyvosios paauglystės laikotarpiui grupių vienybė silpnėja, jos yra. Paauglių grupėms būdinga hierarchija. Paauglystės laikotarpio pradžioje dominuojančią padėtį užima spontaniškesni, labiau lytiškai subrendę, socialinius įgūdžius geriau įvaldę individai. Vėlyvosios paauglystės metais fizinių veiksnių reikšmė mažėja.Bendraamžių grupės vaidina svarbų vaidmenį paauglio socializacijos procese, tačiau kartais jo pozityvumą menkina grupės polinkis į asocialumą. 15-16 metų paauglys tampa autonomiškesnis, daugeliu klausymų yra kitokios nuomonės nei tėvai. Tuo tarpu konformizmas bendraamžių atžvilgiu pasiekia aukščiausią tašką, asocialios grupės poveikis paauglio elgesiui padidėja. Dėsninga tai, kad pripažinimo, bendravimo poreikių negalėdami patenkinti formaliuose kolektyvuose paaugliai to siekia neformaliose grupėse. ŠŠių grupių bendravimo normos, interesai, vertybinės nuostatos dažnai nesutampa su visuomenės, mokyklos bendravimo ir elgesio normomis, interesais ir neretai išreiškiami antivisuomenišku elgesiu. Vis dėl to daugelis mokslininkų linkę manyti, kad prielaidas taip elgtis sudaro įvairūs veiksniai: socialiniai, paauglio asmenybės ypatumai, santykiai šeimoje ir pan.Paauglių bendravimo sunkumai ir socialinė atskirtis
Pasak R. Žukauskienės (1998), kalbant apie santykius su vienmečiais, vaikystėje dažniausiai apsiribojama bendravimu su kaimynų vaikais ir bendraklasiais, o paauglystėje pažinčių ratas padidėja. Draugais dažniausiai pasirenkami to paties amžiaus ir brandumo asmenys. Kuo sudėtingesnė paauglio asmenybė, tuo jam labiau sunkiau rasti draugų. M. Barauskaitė bendravimo grupių struktūros ypatumus sieja su amžiumi. Iki paauglystės vaikas bendrauja su tos pačios lyties bendraamžiais, bendraklasiais, o grup.ės yra neformalios (stichinio) pobūdžio. Priklausydami nedidelėms neformalioms (stichinėms) grupėms, paaugliai papildo, pagilina tai, ką jie įgijo šeimoje, mokymo įstaigoje. Arba atvirkščiai - visa tai naikina.Nedideles paauglių grupes galima suskirstyti į susiformavusias, besiformuojančias ir grupių užuomazgas. Susiformavusioms nedidelėms grupelėms būdingi tokie požymiai: ilgas gyvavimo laikas (24 mėnesiai), dažni narių susitikimai (bent du kartus per savaitę), nuolatinis narių skaičius, lyderis, pasirinktas grupės pavadinimas, nustatytos elgesio taisyklės, tam tikra veiklos kryptis. Paaugliai buriasi norėdami patenkinti ssavo interesus, realizuoti savo gebėjimus, ypač jei to negali padaryti namuose ar mokykloje. Nedidelių paauglių grupių užuomazgoms būdingi reti, trumpi narių susitikimai, aiškių, bendrų interesų, tikslų bei veiklos kryptingumo stoka. Izoliuoti, atstumti, menkai save vertinantys, tėvų dėmesio stokojantys paaugliai linkę burtis į asocialias bbendraamžių grupes.Izoliuotiems ir atstumtiems paaugliams asocialios bendraamžių grupės tampa svarbiausia ir dažnai vienintele aplinka, kurioje jie gali patenkinti daugelį svarbių poreikių - savęs įtvirtinimo, priklausomybės bendruomenei, pripažinimo bei pritarimo, naujų įspūdžių, globos bei paramos, saugumo. Būtent asocialioje subkultūroje jie kkompensuoja socialioje aplinkoje patiriamas nesėkmes ir užsitikrina minimalų psichologinį komfortą. Asociali grupė paaugliams įgyja referentinės grupės statusą ir kartu turi didžiausią įtaką jų asmenybės formavimuisi. Tokia grupė atstumtiems gali pakeisti net šeimą. Tačiau jai priklausantys paaugliai dažnai būna įžūlesni, lengvai peržengia ne tik moralės, bet ir teisėtvarkos normas. Tokios grupės narių draugystė retai būna tolia pat tvirta, geranoriška ir ilgalaikė kaip kitų grupių. Taigi nesėkmingai besiklostantys paauglio santykiai su bendraamžiais tampa rimta problema.Paauglių bendravimo ypatumai globos namuose
Vaikų globos namų tema Lietuvoje yra itin aktuali. Vaikams, ypač netekusiems tėvų globos, labiausiai reikia išskirtinės apsaugos, jų teisės turi būti ginamos ypač kruopščiai ir atidžiai. Kasmet kuriamos programos, strategijos, priimami įstatymai bei jų pakeitimai, numatantys vaiko globos politikos tobulėjimą bei plėtrą.Paauglių, gyvenančių globos namuose tarpasmeniniai santykiai su bendraamžiais yra prastesnės kokybės nei paauglių, gyvenančių šeimoje. Draugystė - tai bendravimas su brangiu mums artimu žmogumi kuriam ir mes esame brangūs, kuris pritaria mūsų mintims, poelgiams gyvenimo būdui. Konfliktas - tai priešingų interesų, pažiūrų, siekimų susidūrimas, kivirčas, ginčas, nesutarimas. Kiekvienoje konfliktinėje situacijoje būna prieštaringos pozicijos, priešingi tikslai. Tačiau, kad įvyktų konfliktas, būtinas incidentas - nemalonus, nesusipratimą sukėlęs įvykis, kai viena pusė pradeda varžyti kitos pusės interesus.Šeimos Lietuvoje padėtis ir jos raidos tendencijos yra šiandien nepavydėtinos. Kad vaikas galėtų ssėkmingai augti ir vystytis, jam reikia užtikrinti psichologinį saugumą, materialinę padėtį bei tinkamą pedagoginę aplinką. Vienas dažniausiai stresą vaikui sukeliančių veiksnių yra tėvų praradimas arba atskyrimas nuo jų. Ypač tai pasakytina apie vaikus, kurie ne įvaikinami, o apgyvendinami globos namuose. TTokia padėtis susiklosto tada, kai biologiniai tėvai miršta arba su vaikais blogai elgiasi ir jais nesirūpina. Asocialių šeimų vaikai neretai tampa beglobiais.Remiantis atliktais tyrimais galime teigti, kad šeimų vaikų ir globos namų vaikų bendravimas skiriasi. Globos namuose gyvenantiems paaugliams būdinga daug didenė agresija, delinkvencija, šalinimasis, nerimas, depresija, akivaizdesnės somatinio pobūdžio bei dėmesio problemos. Tai gali būti sietina tiek su vaikystėje išgyventais traumuojančiais įvykiais, tiek su dabartinėmis gyvenimo sąlygomis globos institucijose.Tyrimai apie paauglių bendravimą globos namuose
Darbe analizuojami svarbiausi globos namų auklėtinių nepageidautiną adaptaciją lemiantys veiksniai: prosocialaus elgesio deficitas ir dažniau taikomos disfunkcionalios kognityvinės ir elgesio strategijos. Tyrimu, kuris pristatomas straipsnyje, siekta nustatyti skirtingomis sąlygomis (globos namuose ir pilnose šeimose) gyvenančių paauglių elgesio ir emocinių sunkumų bei kognityvinių ir elgesio strategijų skirtumus.Tyrime dalyvavo 120 paauglių (11-18 m. amžiaus), tarp jų 57 paaugliai, gyvenantys globos namuose, ir 63 paaugliai, gyvenantys pilnose šeimose. Nustatyta, kad praradusiems tėvų globą paaugliams būdingas aukštesnis elgesio ir emocinių problemų įverčių lygis pagal nerimo, socialinio nusišalinimo, socialinių problemų ir delinkventinio elgesio skales, jiems dažniau taikomos disfunkcionalios (neadaptyvios) kognityvinės ir elgesio strategijos socialinėje srityje nei paaugliams, gyvenantiems pilnose šeimose. Remiantis tyrimo rezultatais, galima manyti, kad elgesio ir emocinės problemos, socialinių situacijų vengimas, nerimo išgyvenimas bendravimo situacijoje apsunkina paauglių, gyvenančių globos institucijose, sėkmingos adaptacijos procesą. Tai gali būti sietina su ankstyva neigiama psichosocialine patirtimi, meilės, šilumos trūkumu, nesaugumo jausmu, neigiamu aplinkinių vertinimu.Tyrimų duomenys parodė, jog institucijose gyvenantys vaikai dažnai pasižymi žemesniais kalbiniais sugebėjimais, jų intelektiniai sugebėjimai, palyginti su vaikais, augančiais šeimose, taip pat yra žemesnis.Anglijoje atliktų tyrimų (Wolkind, 1974; Yule, Raynes, 1972) metu nustatyta, jog 30 - 40 proc. berniukų ir 23 - 29 proc. mergaičių pasižymi rimtomis elgesio ir emocinėmis problemomis. Olandijoje (Scholte, 2000) atlikti tyrimai, kurių metu buvo lyginami vaikai, gyvenantys su laikinais įtėviais, ir vaikai, gyvenantys institucijose, parodė, jog vaikai, gyvenantys institucijose turi daugiau elgesio ir emocinių problemų, jų santykiai su bendraamžiais blogi (atitinkamai 46 % ir 8 % ). Be abejo, vaikų, patenkačių į vaikų globos institucijas, patirtis yra labai neigiama: jie išgyvena tėvų mirtį, arba netektį dėl kitų priežasčių (tėvų įkalinimo, alkoholizmo, nesirūpinimo vaikais ar žiauraus elgesio su jais). Šie vaikai dar prieš patekdami į vaikų globos įstaigas įgyja labai neigiamą psichosocialinę patirtį.Globos namų ugdytinių adaptyvaus elgesio formavimas turi tapti prioritetu visuomenėje ir sulaukti didesnio dėmesio tobulinant adaptyvaus elgesio ugdomąją veiklą siekiant užtikrinti sėkmingą adaptaciją bei integraciją į aktyvų visuomenės gyvenimą.Taip pat skaitykite: Disertacija apie integraciją
Taip pat skaitykite: Kaip ugdyti paauglių atsakomybę
Taip pat skaitykite: Tyrimai apie paauglių komunikaciją internete
tags: #paaugliu #is #globos #namu #bendravimas