Remiantis naujausiais Valstybinės ligonių kasos (VLK) duomenimis, Respublikinė Klaipėdos ligoninė (RKL) pripažinta geriausia stacionarines gydymo paslaugas teikiančia įstaiga šalyje. Anot ligoninės vadovo, tokį rezultatą lemia aiškiai apibrėžta kryptis ir visos komandos pastangos.
Ligoninės vadovas D. Steponkus pabrėžia, kad svarbiausia - patekti į tinkamas gydytojų rankas. Pagal VLK duomenis, ligoninė pirmauja pagal išvengiamo mirštamumo rodiklius (mirštamumas mažo mirštamumo DRG).
Pats D. Steponkus yra gydytojas traumatologas, prieš trisdešimt metų pradėjęs dirbti būtent šioje ligoninėje. Čia nuo seno laikomasi aiškios taktikos - neuždelsti. Jei pacientui reikia operacijos, jis jos laukia ne dienomis.
Tokia praktika nėra savaime suprantama. Kolegos, atėję iš kitų gydymo įstaigų, nustemba, kad čia neskaičiuojama, pavyzdžiui, kiek kompiuterinės tomografijos tyrimų jau padaryta. Kitur pasitaiko ribojimų. Mūsų gydytojai neturi spėlioti, kas pacientui nutiko, jie gali pasikliauti diagnostika.
Svarbią reikšmę turi ir infrastruktūriniai sprendimai. Dienos chirurgija funkcionuoja atskirai nuo pagrindinių srautų, todėl infekcijų plitimo rizika gerokai mažesnė. Šiame centre operuojami pacientai, kuriems nereikia ilgalaikės stacionarinės priežiūros. Tose pačiose operacinėse neatliekame plačios apimties sudėtingų operacijų.
Taip pat skaitykite: Chirurginės komandos narys – slaugytojas
Nuoseklus Tobulėjimas ir Komandos Darbas
Ligoninė jau ketvirtus metus iš eilės yra tarp vertinimo lyderių. Tai nėra inercijos rezultatas, o nuosekliai siekiamas tikslas. Būti tarp geriausių ligoninei tapo įprasta praktika. Tai, kad ketvirtus metus pelnomas šis statusas, kai kuriems atrodo kaip savaime suprantamas dalykas.
D. Steponkus norėtų pasiųsti žinutę Sveikatos apsaugos ministerijai ir Ligonių kasoms: skatinkite ne tik tuos, kurie vejasi, bet ir tuos, kurie jau pirmauja. Šie rezultatai pasiekiami ne vien dėl išskirtinių projektų, bet dėl kasdienio darbo kultūros.
Ligoninė neturi kažkokių paslaptingų receptų. Kiekvieną rytą pradedama nuo klausimo - ką galime daryti geriau? Analizuojami net ir pačius keisčiausius atvejus, ieškoma sprendimų. Tai nėra atsitiktinumas, o kryptingas judėjimas tikslo link.
Konkurencija tarp gydymo įstaigų yra natūrali ir net būtina. Medicinos sektorius yra labai specifinis, bet vis dėlto verslas. Ligoninė konkuruoja dėl finansavimo, pacientų, darbuotojų. Ir tai daroma ne dėl reitingų, o dėl esminio tikslo - kuo kokybiškiau padėti kiekvienam pacientui.
Dažnai gydymo įstaigų vadovai sako: geri rezultatai - visos komandos nuopelnas. Bet viskas visgi prasideda nuo organizacijos viršaus.
Taip pat skaitykite: Slaugos operacinėje specifika
Be stiprios komandos, jokie rodikliai nieko nereiškia. Rezultatai neatsiranda be konkrečių ligoninėje dirbančių žmonių - gydytojų, slaugytojų, kitų sveikatos priežiūros specialistų, administracijos. Tai absoliučiai kiekvieno darbuotojo indėlis - nuo gydytojo iki pagalbinio personalo. Vadovo atsakomybė yra nubrėžti kryptį, užtikrinti sisteminį nuoseklumą, identifikuoti ir pašalinti kliūtis, kurios trukdo komandai dirbti gerai.
Geri ketinimai savaime puikių rezultatų nesukuria, būtinas tikslingas darbo organizavimas. Ligoninė skiria daug dėmesio įvairių procesų valdymui, komandiniam mokymuisi, situacijų simuliacijoms. Įstaigos kultūroje visada buvo gyva nuostata, kad dėl paciento reikia padaryti daugiau nei būtina.
Darbuotojai nuoširdžiai džiaugiasi įstaigos pasiekimais. Ministerijai paskelbus gydymo įstaigų vertinimą, sulaukiama daug gražių atsiliepimų ir iš pacientų. Jie patvirtina, kad gavo kokybišką paslaugą, o pelnytas „geriausios ligoninės“ vardas yra ne šiaip deklaracija. Tai suteikia pasididžiavimo jausmo visai komandai. Juolab, kad skelbiame ne subjektyvius savo sugalvotus duomenis.
D. Steponkus yra ir Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos tarybos pirmininkas, kur organizuoja posėdžius, dalijasi patirtimi dalykiniuose pokalbiuose. Vieni vadovai į tai žiūri atsakingai ir noriai dalyvauja, kiti mažiau.
Gydymo įstaigų vadovams tenka būti ne tik strategais, bet ir racionaliais finansininkais. Turi surasti būdą, kaip suteikti visapusišką pagalbą pacientui ir pasiekti, kad ligoninė dirbtų pelningai.
Taip pat skaitykite: Pareiginiai nuostatai vyresniam slaugytojui
Dienos Chirurgijos Centras - Sėkmės Ašis
Nors Respublikinės Klaipėdos ligoninės vadovas D.Steponkus pabrėžia, kad „antraeilių sričių ligoninėje nėra“, vis dėlto kai kurie padaliniai ypač ryškiai prisideda prie įstaigos sėkmės nacionaliniu mastu. Dienos chirurgijos centras - neatsitiktinai išskiriamas kaip viena sėkmės ašių. Tai autonomiškai veikiantis padalinys, turintis atskiras patalpas, valdymą, procesus ir net infrastruktūrą.
Dienos centro duris atveria vadovė gydytoja Svaja Kundrotienė, vadovaujanti padaliniui jau dešimtmetį - nuo jo įkūrimo. Vos įžengus į pastatą, į akis krinta šviesios, estetiškai įrengtos senovinės menės, kruopščiai restauruotos detalės, skoningai įrengtos gydytojų darbo ir pasitarimų erdvės mansardoje.
„Pacientai dažnai sako, kad negali patikėti, jog pateko į valstybinę gydymo įstaigą“, - šypsosi registratorės.
Kaip pasakoja centro vadovė, prieš dešimt metų veiklą pradėjusi komanda turėjo vos penkis gydytojus. Kasmet centre atliekama apie 5 000 operacijų, suteikiama daugiau kaip 38 000 konsultacijų. Tai rodo, kad šios paslaugos yra reikalingos.
Pasak Dienos centro vadovės gydytojos Svajos Kundrotienės, svarbu ne tik veiklos apimtys, bet ir nuolatinis atsinaujinimas: „Stengiamės kasmet pasiūlyti ką nors naujo.
Respublikinės Klaipėdos ligoninės Dienos chirurgijos centras ne tik veikia autonomiškai, bet ir yra vienas technologiškai pažangiausių Lietuvoje.
„Grįžtamasis ryšys iš pacientų yra itin svarbus - siekiame jį gauti iš kiekvieno paciento. Įstaiga siunčia SMS žinutę su prašymu įvertinti gautas paslaugas. Dienos chirurgijos skyriuje šį procesą dar papildome skambučiu: kitą dieną po operacijos pacientui paskambina slaugytoja.
Svarbu pacientų informuotumas, todėl, remiantis apklausų rezultatais, rengiami informacinius lankstinukus. Juose pateikiami atsakymai į dažniausiai pacientams kylančius klausimus apie pooperacinį periodą, galimas komplikacijas ir gijimo eigą.
Centre veikia išmanus medicinos priemonių sandėlis, kurio pagrindinis privalumas - visiškai centralizuota tiekimo sistema. Slaugytojoms nebereikia rūpintis priemonių užsakymais - visa tai atliekama automatiškai. Sandėlio patalpa įrengta taip, kad kiekvienai operacijai reikalingos priemonės yra iš anksto paruoštos ir supakuotos į vieną paketą. Prieš operaciją slaugytojai tiesiog paima reikiamą rinkinį, o sistema automatiškai nuskenuoja ir užfiksuoja paimtas priemones - tai įvyksta išeinant iš sandėlio, be jokio papildomo žymėjimo ranka.
„Tai ne tik patogu, bet ir saugiau, efektyviau.
Dienos chirurgijos centre atliekamų endoskopinių procedūrų išskirtinumas - kolonoskopas su dirbtiniu intelektu, leidžiantis gydytojams dar tiksliau atpažinti gleivinės pakitimus, potencialiai pavojingus darinius bei padidinti ankstyvos diagnostikos tikslumą. Procedūros atliekamos su nejautra, todėl pacientai nejaučia skausmo ar diskomforto.
Pacientų saugumą ir aukščiausius infekcijų kontrolės standartus užtikrina ir kita išmani įranga - moderni kolonoskopų laikymo spinta. „Jei kolonoskopas per ilgai nenaudojamas ir gali kilti bakterijų atsiradimo rizika, spintoje užsidega raudonas įspėjimas.
Centre dirbantis gydytojas chirurgas Žilvinas Pavilionis sako, kad Dienos chirurgijos centrą pasirinko ne tik dėl modernios įrangos, bet ir komandos bei darbinės aplinkos: „Mūsų kolektyvas jaunas, pažangus, motyvuotas. Daug kolegų atvyksta iš kitų miestų, nes čia gali dirbti su modernia įranga, tobulėti, būti girdimi.
Ž.Pavilionio teigimu, lazeriu atliekamos operacijos įprastai siejamos su privačiu sektoriumi, todėl daugumai neįprasta, kad jos atliekamos valstybinėje ligoninėje.
Radiologijos Inovacijos Gydyme
Nors radiologiją dažniausiai suprantame kaip diagnostikos metodą, tačiau dabar ji vis dažniau naudojama ir gydyme. Kaip pasakoja Santarų klinikų Radiologijos ir branduolinės medicinos centro vadovas doc.dr. Artūras Samuilis, gydymas radiologinių tyrimų pagalba vis populiarėja, nes leidžia operacijas atlikti labiau preciziškai, saugant pacientų organus ir audinius, taip išvengiant nepageidaujamų reakcijų.
„Tokių procedūrų vis daugėja, o atsirandant technologinėms galimybėms, galime jas vis dažniau įgyvendinti. Dalis tokių procedūrų yra naujos, keičiasi ir pačios tendencijos, nes atsiranda naujų priemonių“, - konferencijoje „Longevity“ sakė doc. Dr. LSMU Kauno klinikų Minimaliai radiologinių invazinių procedūrų sektoriaus vadovas, dr.
„Turime naujas inovatyvias procedūras, kurios saugo audinius, turi mažą komplikacijų riziką, ir kurios gali būti tinkamos pacientams, kuriems negalime pasiūlyti jokio kito gydymo“, - kalbėjo A.
„Kai onkologinė liga jau būna išplitusi, tikslas yra ją suvaldyti. Mes gydydami tikimės prailginti paciento gyvenimą ir prie to paties, kad jo gyvenimo kokybė būtų gera, jis galėtų gyventi normalų gyvenimą“, - sakė dr.
Gydytojas pabrėžė, kad labai svarbu ne tik prailginti žmogaus metus, tačiau ir siekti kokybiško paciento gyvenimo.
„Šios naujos inovacijos sumažina vadinamosios „didžiosios chirurgijos“ efektą, kai žmogus po didelės operacijos keliauja į reanimaciją, tada dar ilgai guli ligoninėje. Tokiu atveju kyla didelė komplikacijų rizika, ypač infekcijoms, kurios sunkiai pasiduoda antibiotikams“, - kalbėjo doc. Dr.
Tad, pasak gydytojo, pati gyvenimo kokybė pagerėja, nes procedūra nėra tokia invazyvi, kaip tradicinė chirurgija.
Geriausia žinia ta, kad jei operacija praeina gerai, pacientas jau tą pačią ar kitą dieną gali keliauti namo. „Žiūrint iš kitos pusės, ilgas buvimas ligoninėje gali ir smarkiai slėgti, o psichologiniai momentai yra svarbūs. Gijimas namuose yra visai kitoks nei gijimas ligoninėje“, - sakė doc. Dr.
Tradicinė chirurgija, kaip pasakojo doc. dr. A. „Žinoma, turime suprasti, kad visiškai atsisakyti tradicinės chirurgijos nepavyks, nes kai kur jos tiesiog tokios reikia. Gulėjimas ligoninėje taip pat yra visiems aktualus, kaip greitai atsigauni, kaip greitai pagyji, kiek laiko būsi nedarbingas ir panašiai“, - kalbėjo doc. dr.
Viena iš radiologijos procedūrų yra endovaskulinės operacijos, kurių metu gydomi piktybiniai navikai. „Tada gali būti keli pasirinkimai. Vienas iš jų, kai suleidžiamos specialiosios dalelės, prie kurių prijungtas chemopreparatas, jis veikia kaip lokali chemoterapija. Vaistas paveikia naviką. Kita metodika, kai prie nešančiosios dalelės yra prijungiama spindulinė dalelė, ir navikas apšvitinamas iš vidaus. Tai dažniausiai daroma pereinamuoju laikotarpiu, kai planuojamas kitas gydymas. Bet kokiu atveju, šios terapijos padeda valdyti ligą“, - sakė dr.
Atliekant radiologines operacijas padeda ir dirbtinis intelektas. Pasak doc. dr. A. Dar viena procedūrų rūšis yra abliacijos. Kaip aiškina dr. Radiodažnuminės ir mikrobangų abliacijos metu navikas paveikiamas karščiu - į naviką įduriamos specialios antenos ir taikoma didelė šiluma, kol navikas sunyksta.
Sterilizacijos Svarba ir Procesas
Ar kada susimąstėte, kas nutinka su medicinos priemonėmis po operacijos, procedūros ar tyrimo? Pavyzdžiui, kaip paruošiami instrumentai kitam pacientui? „Vienas svarbiausių žingsnių - medicinos priemonių sterilizacija. Jos metu sunaikinami visi mikroorganizmai: bakterijos, virusai, grybeliai ir jų sporos. Tik taip galima užtikrinti, kad medicinos priemonės, liečiančios žmogaus kūną, būtų visiškai saugios.
Tai labai svarbu, nes jei medicinos priemonės nebūtų tinkamai išvalytos ir sterilizuotos, iškiltų realus pavojus užsikrėsti įvairiomis infekcijomis ar net pavojingomis ligomis - hepatitu B, C ar ŽIV. Sterilizacija - tai ne tik priemonių sudėjimas į sterilizatorių. Visi sterilizacijos proceso etapai yra svarbūs, užtikrinantys kontrolę ir įgalinantys sumažinti nepastebėtų sterilizacijos proceso pažeidimų riziką.
„Nė vienas sterilizacijos metodas nebūtų veiksmingas, jei sterilizuojami daiktai būtų nešvarūs, užteršti nors ir nedideliais kraujo arba kitų kūno skysčių likučiais, kitais teršalais. Iš esmės sterilizacijos efektyvumą lemia ne tik pats sterilizacijos procesas, bet ir daug faktorių, pradedant nuo medicininių priemonių paruošimo sterilizacijai ir baigiant jų panaudojimu. Dėl technologijų pažangos medicinos priemonės ir įranga tampa vis sudėtingesnė, o daugelis jų turi ertmių ir kanalų, skirtų įvairiems priedams panaudoti, kai kurie kanalai gali būti labai siauri. Labai svarbu, kad medicinos priemonių valymo ir dezinfekavimo technologijos taip pat neatsiliktų“, - atkreipia dėmesį RKL Infekcijų kontrolės skyriaus vadovė D.
Visa Centralizuotos sterilizacijos skyriaus įranga yra moderni ir atitinka aukščiausius standartus. „Sterilizacijos skyriuje dirbantys žmonės - tikri savo srities profesionalai nuo kurių darbo priklauso kiekvieno paciento saugumas.
„Centralizuotos sterilizacijos skyriaus darbuotojai užima svarbią ir ypatingą vietą įstaigos bendruomenėje, yra labai vertinami už savo srities kompetenciją bei didelį atsakingumą. Ši darni, draugiška komanda savo darbą supranta kaip atsakomybę, įsipareigojimą pacientų sveikatai ir saugumui“ - skyriaus kolektyvo darbu didžiuojasi Infekcijų kontrolės skyriaus vadovė D.
Kai lankotės ligoninėje, dažniausiai matote gydytojus, slaugytojus, tačiau nepastebima lieka kita, labai svarbi grandis - sterilizacijos skyrius.
Slaugytojų Vaidmuo ir Perspektyvos
Per šimtmečių kaitą slaugytojų rankos tvarstė sužeistuosius karo lauke, maro ar epidemijų metu globojo ligonius. Dabar slaugytojai pacientą sutinka pirmieji, neretai jį ir išlydi namo ar anapilin... Tačiau ši profesija nebėra taip garbinama, kaip prieš šimtmečius. VŠĮ Kauno klinikinėje ligoninėje dirba apie 2000 sveikatos priežiūros specialistų, iš jų maždaug 1300 slaugos personalo darbuotojų.
Slaugytojai su pacientu bendrauja visą gydymosi stacionare laiką. Jie pirmieji pasitinka pacientą Priėmimo skyriuje, palydi į skyrių, palatą ar transportuoja, jei pacientas neįgalus. Slaugytojai vykdo gydytojo paskyrimus, atlieka injekcijas, slaugos veiksmus, tvarko slaugos dokumentaciją, paruošia pacientą diagnostiniams tyrimams.
Lietuvoje vykstant socialiniams, ekonominiams pokyčiams, kintant slaugos mokslui kartu keičiasi ir sveikatos priežiūros darbuotojų vaidmuo ir funkcijos. Šiuolaikiniams slaugytojams tenka nuolat gilintis į savo profesiją, semtis naujų žinių ne tik konferencijose, seminaruose, bet ir patiems skaityti naujausią medicinos literatūrą, kad gebėtų atsakyti į išprususių ir daug žinančių apie savo ligą pacientų klausimus.
Slaugytojo padėjėjais gali dirbti asmenys, išklausę Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintą programą, kurios trukmė ne mažiau kaip 360 valandų.
Slaugytojo licenzija pratęsiama kas 5 metus. Praktikuojanti slaugytoja turėtų būti išklausiusi ne mažiau nei 60 valandų paskaitų kursą kvalifikacijai kelti. Mūsų darbo geriausias vertintojas yra pacientas. Slaugytojas daugiau nei bet kuris kitas medicinos personalo atstovas bendrauja su pacientu.
tags: #operacines #slaugytojai #rkl