Pasaulio ekonomika patiria rimtus sukrėtimus, o laisva prekyba vis labiau varžoma, ypač kai JAV diktuoja globalias prekybos taisykles. D. Trumpo transakcinė prekybos politika smarkiai nutolo nuo jo pirmtakų tarptautinės ekonominės (ir ne tik) politikos.
„Amerika pirmiausia“ ideologija gana radikaliai atmeta daugiašales institucijas ir susitarimus. Vietoje jų pasitelkiami dvišaliai, išimtinai JAV interesus tenkinantys santykiai, protekcionizmas, prekybos karai ir ekonominė prievarta. Tokia prekybos politika kuria netikrumą dėl tolimesnio tvaraus ekonomikos augimo perspektyvų.
Praėjus vos savaitei po to, kai D. Trumpas paskelbė vadinamosios „Išsilaisvinimo dienos“ muitus, Europos Sąjungos ambasadorius Pasaulio prekybos organizacijoje pareiškė, jog JAV muitai pažeidžia PPO įsipareigojimus ir pagrindines taisykles bei principus. Protekcionistinių tendencijų kontekste pasaulinė prekybos sistema tampa vis labiau chaotiška ir fragmentuota.
Tai sukelia virtinę problemų - nuo tiekimo grandinių sutrikimų iki geopolitinių įtampų, o taip pat kuria dar didesnį - tiek ekonominį, tiek geopolitinį - neapibrėžtumą. Kitaip tariant, karštligiškai aktyvi D. Trumpo muitų politika skatina JAV prekybos partneres ieškoti alternatyvių prekybos partnerių.
Ekonominiai Iššūkiai ir Alternatyvūs Prekybos Keliai
Be tokių problemų, kaip rinkų nestabilumas, tiekimo grandinių sutrikimai ar sisteminė ekonominė prievarta, agresyvi D. Trumpo muitų politika skatina JAV prekybos partneres ieškoti alternatyvių prekybos partnerių, juolab, kad prekybos susitarimai su Amerika dažnai būna neišsamūs, o kartais - netgi praktiškai neįgyvendinami.
Taip pat skaitykite: Globos išmokos dydis
Pavyzdžiui, už 15 proc. bazinį muitų tarifą daugeliui prekių ES įsipareigojo iš JAV įsigyti energijos išteklių už 750 mlrd. JAV dolerių per likusią D. Trumpo kadenciją, - tai sudaro po 250 mlrd. dolerių kasmet. Energetikos ekspertų teigimu, ši suma - nereali, todėl susitarimas dėl jos - praktiškai neįgyvendinamas, kadangi, siekdamos laikytis suderėtų įsipareigojimų, JAV visą savo energijos išteklių eksportą turėtų nukreipti į ES, o greta to - tiekimą padidinti dar 50 proc. Tuo tarpu ES energijos išteklių importas iš JAV pernai viso labo sudarė maždaug 80,5 mlrd. JAV dolerių.
Anot ekspertų grupės „Chatam House“, kitos didžiosios pasaulio ekonomikos gali atsisakyti taikstytis su naująja JAV prekybos politika, dėl ko įtampa gali tęstis toliau. „Chatam House“ teigimu, pasaulio ekonomikos klestėjimas priklauso nuo stabilios, taisyklėmis grįstos tarptautinės aplinkos, kurią užtikrina teisinės muitų nustatymo ar keitimo normos bei su muitais nesusijusių prekybos apribojimų valdymo taisyklės, taigi, tikėtina, kad ilgainiui susiformuos nauja taisyklėmis grindžiama tarptautinė prekybos sistema - su ar be JAV.
Dabartinis teisinis vakuumas globalioje prekybos sistemoje ir taisyklėmis grindžiamos ekonominės tvarkos nebuvimas atveria galimybes kurti kolektyvine lyderyste grindžiamą naują sistemą, kuri būtų stabilesnė ir labiau pritaikyta šiuolaikiniams iššūkiams, tokiems, kaip galingiausiųjų šalių ekonominė prievarta ir išnaudojimu grįsta prekybos politika, juolab, kad, anot „Chatam House“, apie 80 proc. pasaulinės prekybos nėra tiesiogiai nesusijusi su JAV.
Geopolitiniai Aspektai
Vienas to pavyzdžių - smarkiai sutrikę transatlantiniai santykiai, neapsiribojantys vien ekonominiais aspektais ir susiję su JAV saugumo įsipareigojimais NATO, ypač Rusijos Ukrainoje sukelto karo kontekste. Tarptautinė sistema apskritai tampa vis labiau fragmentuota, daugeliui valstybių buriantis į pragmatiniais interesais grindžiamus ad hoc aljansus ar vadinamąsias norinčiųjų koalicijas (angl. coalition of the willing).
Švietimo Sistemos Pokyčiai
Reikšmingi pokyčiai bendrojo ugdymo programose vyksta ne tik Lietuvoje, bet visame pasaulyje. XXI a. didėjantis skaitmeninių įrankių ir dirbtinio intelekto naudojimas, nepakankama pagalba mokytojams ir jų įgalinimas, perkrauto ugdymo turinio problema būdinga visai Europai. Pabrėžta, kad ugdymo programų reformos yra tęstinis procesas.
Taip pat skaitykite: Žemaitijos regioninės etninės kultūros globos tarybos veiklos apžvalga
Arabų šalyse plačiai vystomas STEM švietimas, ieškoma balanso tarp modernizacijos ir kultūrinio identiteto. Azijos ir Ramiojo vandenyno regione taip pat stiprinama dirbtinio intelekto, edukacinių technologijų integracija, tačiau esama ir reikšmingų prieigos prie jų netolygumų. Orientacija į klimato kaitą, nelaimių suvaldymą, o taip pat vietines kalbas, kultūrinį identitetą, protų nutekėjimo problemą, bendruomenių poreikius svarbi ir mažoms besivystančioms saloms (angl. small island developing states).
Afrikoje išlieka mokyklų pasiekiamumo kaimo vietovėse ir mokytojų paruošimo problemos. Skiriamas dėmesys vietinėms žinioms, kalbų įvairovei, mokymui vietinėmis kalbomis. Lotynų Amerikoje ir Karibuose šiuo metu koncentruojamasi į lygių teisių užtikrinimą švietime, atsigavimą nuo COVID pandemijos pasekmių, kultūrinio identiteto puoselėjimą.
LR Prezidento patarėja švietimo klausimais dr. Jūratė Litvinaitė kalbėjo apie įsigalėjusį neoliberalistinį požiūrį į švietime, lemiantį jo suvokimą kaip paslaugą, o ne visuomeninį gėrį. Vienu iš reikalingų sprendimų laiko mokytojo autonomijos įteisinimą, suteikiant teisę jam priimti tam tikrus su ugdymo procesu susijusius sprendimus.
Dr. Neringa Gaubienė, kalbėdama apie dirbtinį intelektą (DI) švietime, dalyvius supažindino su Europos Sąjungos priimtu teisės aktu ir UNESCO rekomendacija, kuriais siekiama patikimo ir etiško jo naudojimo.
Ilja Laurs: Dirbtinis intelektas - iššūkiai ir galimybės
Verslo Strategijos ir Globalūs Pokyčiai
COVID-19 pandemija, išaugęs geopolitinis nestabilumas kelia didžiausias grėsmes ekonomikos augimui. Remiantis pasaulio banko ataskaitos duomenimis, užsitęsęs karinis konfliktas padidins neapibrėžtumą, įtampą pasaulinėse tiekimo grandinėse ir globalių prekybos bei investicijų tinklų fragmentaciją. Pokyčiai tiekimo grandinėse globalios pandemijos metu paskatino vadovus keisti požiūrį - nuo siekio optimizuoti pristatymą laiku, prie pasiruošimo įvykiams tik tam tikru atveju. Šios tendencijos verčia vadovus naujai apsvarstyti verslo strategiją ir rasti naujų galimybių pajamoms uždirbti.
Taip pat skaitykite: Ištakos ir dabartis: Radviliškio globos namai
Darbo rinkoje ieškomi darbuotojai, turintys ne tik kietųjų, bet ir minkštųjų kompetencijų. Paklausūs išlieka inžinieriai, programuotojai ar duomenų analitikai, kurie turi žmonių išteklių valdymo įgūdžių. Vadybos katedros profesorės dr. Ilonos Skačkauskienės teigimu, pastaraisiais metais pokyčiai tapo nuolatiniais, vienu metu vyksta net keliose srityse ir darosi vis spartesni.
ES ir „Mercosur“ Susitarimas
Susitarimas tarp Europos Sąjungos ir „Mercosur“ (Lotynų Amerikos valstybių sąjungos), kuriam dar reikės Europos Parlamento pritarimo, kelia aštrias diskusijas - nuo geopolitinės naudos iki galimo poveikio Europos žemės ūkiui.
Europos Sąjunga šioms valstybėms yra antras pagal svarbą prekybos partneris, o pagal bendrąjį vidaus produktą tai yra šeštoji ekonomika pasaulyje - apie 2,7 trilijono eurų. Globalios konkurencijos sąlygomis Europa negali sau leisti ignoruoti tokių rinkų.
Lietuvos diplomatai pabrėžia, kad derybose buvo aktyviai siekta apsaugoti nacionalinius interesus, ypač žemės ūkio sektorių. Pats derybų procesas jau savaime rodo susitarimo išskirtinumą. Derybos truko 25 metus, tai iš tikrųjų labai ilgas periodas.
Nepaisant politinės opozicijos, susitarimo strateginė nauda Europai yra akivaizdi. Labai tikiuosi, kad tarp visų didelių mainų Lietuvos įmonės taip pat ras savo nišas.
Vienas jautriausių klausimų - galimas neigiamas poveikis žemės ūkiui. Tačiau tiek Briuselyje, tiek nacionaliniu lygmeniu pabrėžiama, kad numatyti saugikliai ir kompensaciniai mechanizmai. Jeigu pradeda didėti eksportuojamų produktų kiekiai arba jų kaina pradeda mažėti ir tai turi poveikį visai Europai, įsijungia tam tikri mechanizmai, kai Europos Komisija pradeda atlikti tyrimus.
Reikia labai aiškiai pasakyti - realūs importo mastai nėra dideli. Pagal nustatytas metines ribas tai reikštų ne daugiau kaip vieną papildomą mėsainį per metus vienam europiečiui. Tai nėra reikšmingi kiekiai - vienas ar keli procentai rinkos.
Susitarimu sukuriama maždaug 700 milijonų vartotojų rinka, kuri atvers galimybes Lietuvos verslui aktyviau eksportuoti į Pietų Amerikos valstybes. Labai norisi tikėti, kad Lietuva sugebės tuo pasinaudoti. Žiūrint per geopolitinę prizmę, tokie susitarimai atveria naujas galimybes bendradarbiauti, intensyvinti prekybą ir, iš esmės, mažiau priklausyti nuo didelės Kinijos rinkos.
| Šalis/Regionas | Pagrindiniai Pokyčiai |
|---|---|
| Europa | Perkrautas ugdymo turinys, psichinės sveikatos integracija |
| Arabų šalys | STEM švietimas, balansas tarp modernizacijos ir kultūros |
| Azija ir Ramusis vandenynas | DI ir edukacinių technologijų integracija |
| Afrika | Mokyklų pasiekiamumas, mokytojų paruošimas, vietinės kalbos |
| Lotynų Amerika ir Karibai | Lygių teisių užtikrinimas, kultūrinis identitetas |
