Lietuvos pensijų sistema laukia istorinių permainų: Seimas ketvirtadienį galutinai pritarė Pensijų kaupimo įstatymo pataisoms, kurios atvers kelią milijonams gyventojų laisviau tvarkytis su savo pensijų fondų lėšomis.
Lietuvos Seimas
Įstatymą palaikė 88 parlamentarai, 16 balsavo prieš, 5 - susilaikė. Pokyčiai - reikšmingi: nuo 2026 m. sausio 1 d.
Pagrindiniai pakeitimai
Apibendrinant - nuo 2026 metų pensijų kaupimo sistema Lietuvoje tampa lankstesnė. Gyventojai įgaus daugiau kontrolės: galės atsiimti pinigus, stabdyti įmokas ar visai atsisakyti kaupimo.
Atsisakymas automatinio įtraukimo
Svarbus pokytis - Seimas nusprendė atsisakyti automatinio įtraukimo į pensijų kaupimą. Vietoj automatinio įtraukimo kas trejus metus, „Sodra“ kasmet siųs priminimus jaunesniems nei 40 metų asmenims apie galimybę kaupti.
Taip pat skaitykite: Ministro įžvalgos apie socialinę apsaugą
Galimybė nutraukti dalyvavimą
Nuo 2026 m. pradžios visi gyventojai, pradėję kaupti iki 2024 m. pabaigos ir dar negavę išmokų, galės pateikti prašymą savo kaupimo bendrovei ir nutraukti dalyvavimą pensijų fonduose. Tai galios visiems 1,4 mln.
Kaupimą nutraukus, dalis lėšų - ta, kurią sudaro įmokos iš „Sodros“ ir valstybės biudžeto - bus grąžinta „Sodrai“. Kita dalis, priklausanti gyventojui (t. y. Pinigai bus išmokami per 90 dienų nuo prašymo pateikimo. Jei žmogus kreipsis 2026 m.
Lėšų atsiėmimas
Kartą gyvenime - galima bus atsiimti 25 proc. sukauptos sumos (ne daugiau nei įmokėta pačių), su 3 proc.
Jei iki pensijos liko mažiau nei 5 metai, o sukaupta suma nesiekia 5,4 tūkst. Be jokių mokesčių visas lėšas bus leidžiama atsiimti, jei žmogus neteks 70-100 proc.
Įmokų dydis ir valstybės parama
Be to, kauptojai galės pasirinkti įmokų dydį: standartinius 3 proc., didesnius arba, esant sunkumams - laikinai stabdyti įmokas. Kaip ir iki šiol, šalia gyventojo įmokų valstybė prisidės skatinamąja 1,5 proc.
Taip pat skaitykite: NPD skaičiavimas neįgaliesiems
Atsiminti paprasta taisyklė: tai, ką sumokėjo valstybė ir „Sodra“, grįš į „Sodrą“. Pavyzdys: jei fonde sukaupta 10 tūkst. eurų, o iš jų 4 tūkst. - valstybės lėšos, gyventojas atgaus 6 tūkst. eurų. Tai taip pat reiškia papildomą naudą: už šias įmokas bus skaičiuojami apskaitos vienetai. Vieno vieneto vertė šiemet - 7,16 euro. Ne.
Kiti svarbūs aspektai
Seimas ketvirtadienį po pateikimo pritarė Pensijų kaupimo įstatymo pakeitimams, kurie reglamentuoja „Sodros“ funkcijas ir atsakomybę, nepriklausomo Komiteto formavimą, pensijų anuitetų gavėjų turto valdyseną, privačiai sukauptos pensijos išmokėjimą.
Šiuose pakeitimuose atsirado naujovių, kurios gali būti aktualios antroje pakopoje kaupiantiems gyventojams - greta standartinio ir atidėtojo pensijų anuiteto, kaip pasirinkimo galimybė atsiras standartinis pensijų anuitetas su garantuojamu mokėjimo laikotarpiu.
Taip pat įtvirtinta, kad vienkartine išmoka sukauptą turtą bus galima išmokėti, jei asmuo antroje pakopoje bus sukaupęs ne daugiau nei 5 tūkst. eurų, kai anksčiau ši riba buvo mažesnė ir siekė 3 tūkst. Sukaupus daugiau nei 5 tūkst. eurų, bet neviršijus 10 tūkst. eurų, sukauptos lėšos bus išmokamos periodinėmis išmokomis iki kol pasibaigs pinigai, o pasiekus ar viršijus 10 tūkst.
Valdymo komitetas
Tokią valdyseną užtikrins Vyriausybės tvirtinamas 5 narių Komitetas, sudarytas iš keturių nepriklausomų nepriekaištingos reputacijos ir tinkamos kvalifikacijos narių ir „Sodros“ direktoriaus.
Taip pat skaitykite: NPD reforma Lietuvoje
Nepriklausomi Komiteto nariai galės būti skiriami ne daugiau nei dviem penkerių metų trukmės kadencijoms iš eilės, išskyrus „Sodros“ direktorių.
Kiekvienas komiteto narys kuruos jam pavestą pensijų anuitetų mokėjimo veiklos sritį: investicijų valdymo, rizikų valdymo, aktuarinę, finansų ir produktų valdymo.
Nepriklausomų Komiteto narių atlygis negalės viršyti vidutinio šalies darbo užmokesčio, taikomo apdraustųjų asmenų atitinkamų metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti. Pavyzdžiui, 2020 m.
Pensijų anuiteto rūšys
Pensijų anuitetas gali būti kelių rūšių - atidėtasis ir standartinis, o pastarasis dar gali būti standartinis su garantuojamu mokėjimo laikotarpiu.
Atidėtasis pensijų anuitetas reiškia, kad sulaukęs pensijos amžiaus kaupęs asmuo su anuiteto mokėtoju sudaro sutartį, pagal kurią 10-15 proc. sukauptų lėšų atidedama anuiteto išmokų mokėjimui nuo 85 metų iki pat pabaigos, o didžioji sumos dalis lieka pensijų kaupimo bendrovėje ir iki asmuo sulauks garbingo 85-ojo gimtadienio, jam mokamos periodinės išmokos.
Renkantis šį variantą svarbu žinoti, kad iki 85 metų mokama suma nebus stabili - periodinės išmokos dydis nustatomas ne absoliučia suma eurais, o tam tikru pensijų fondo vienetų skaičiumi, mokėtinu žmogui kas mėnesį.
Standartinis anuitetas su garantuojamu laikotarpiu sudaro sąlygas kaupusiam asmeniui ne tik gauti išmokas iki pat mirties, bet kartu pasirinkti garantuojamą mokėjimo laikotarpį. Jeigu žmogus mirė jam dar nesibaigus, likusi suma paveldima.
Pereinamasis laikotarpis
Pensijų kaupimo įstatymo pataisose numatytas ir pereinamasis laikotarpis, kai anuitetų mokėjimas jau bus perduotas „Sodrai“, bet dar nebus sudarytas Komitetas.
Besikreipiančiam dėl anuitetų mokėjimo žmogui niekas iš esmės nesikeis, bet kiek skirsis procedūros pačioje „Sodroje“.
Kai komitetas dar nesudarytas, už reikalingų tvarkų ir metodikų patvirtinimą bei teisingą anuitetų mokėjimą būtų atsakingas „Sodros“ direktorius.
Kai Komitetas pradės veikti, visų pirma jis vertins pereinamuoju laikotarpiu nustatytus pensijų anuitetų dydžius. Jei jie bus mažesni, nei komiteto nustatytieji, pensininkams bus išmokėtas skirtumas, susidaręs tarp to, ką gavo, ir to, kas nustatyta Komiteto.
Finansavimas ir biudžetas
Šįkart prezidentas kreipiasi į Seimą netylant diskusijoms dėl mokestinių pakeitimų paketo, neslūgstant įtampoms dėl nekilnojamojo turto (NT) mokesčio pokyčių. Taip pat šalies vadovas skaito pranešimą jau savaitę tęsiantis skandalui dėl premjero Gintauto Palucko galimai supainiotų viešųjų ir privačių interesų, kai jo įmonei „Garnis“ nacionalinis plėtros bankas ILTE suteikė lengvatinę 200 tūkst. eurų paskolą, šiam jau einant ministro pirmininko pareigas.
Seimas ketvirtadienį pritarė Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pakeitimo projektui, kuriuo nustatyta galimybė 2024 m. SADM teigimu, 2024 m. valstybės biudžete priemokoms, apskaičiuotoms pagal 2023 m. MVPD, siekusį 354 eurus, išmokėti numatyta 29 mln. eurų, bet taikant šių metų MVPD kuris siekė 446 eurus, papildomai reikia 56 mln.
Todėl „Sodros“ pajamų perviršis, kurio neprireiks fondo išlaidoms padengti, bus panaudotas socialinio draudimo senatvės, netekto darbingumo bei invalidumo pensijų priemokoms finansuoti.
Ministerija pabrėžia, kad šis projektas skirtas spręsti specifinę, 2024 m. iškilusią problemą, o ateityje toks „Sodros“ lėšų panaudojimas kitiems tikslams nebūtų galimas.
Visgi SADM laikosi pozicijos, kad norint panaudoti „Sodros“ lėšas kitiems tikslams, reikia gauti fondo tarybos ir Seimo pritarimą.
Kaip rašoma projekte, dabartinis pensijų priemokoms numatytas finansavimas bus pilnai panaudotas dengiant 2024 m. „Sodros“ patirtos išlaidos bus kompensuojamos iš valstybės biudžeto po dviejų metų.
Kaip rašoma įstatymo projekte, neužtikrinus reikiamo finansavimo bus sutrikdytas pensijų priemokų mokėjimas apie 150 tūkst. gavėjų.
Pagal Vyriausybės spalio viduryje patvirtintą 2025-ųjų valstybės biudžeto projektą, VSD finansavimas kitąmet turėtų didėti 2,5 mln. eurų, iki 53 mln. 21 tūkst. Vis tik kitų dvejų metų projekcija rodo, kad VSD biudžetas gerokai sumažės. Prognozuojama, kad 2026-aisiais VSD bus skirta 47,6 mln. eurų, 2027-aisiais - 47,8 mln.
Numatoma, kad jo pajamos, palyginti su šiais metais, augs 15,3 proc. iki 10,252 mlrd. eurų, o išlaidos - 10,9 proc. iki 8,788 mlrd. eurų.
Numatomos fondo pajamos viršys išlaidas 1,463 mlrd. eurų, tačiau be rezervinio fondo palūkanų (94,3 mln. eurų) ir iš antros pakopos pensijų kaupimo fondų grįžtančių sumų (apie 550 mln. eurų) jo perviršis sieks 819 mln. eurų.
Kitais metais senatvės pensijoms numatoma skirti 6,931 mlrd. eurų (78,9 proc. visų fondo išlaidų) - 12,6 proc. daugiau nei laukiama šiemet.
Prognozuojama, kad vidutinė metinė senatvės pensija bus 750 eurų - 80 eurų (12 proc.) didesnė nei šiemet, o turint būtinąjį stažą - 810 eurų, arba 90 eurų (12,5 proc.) daugiau.
Pensijų indeksavimo koeficientas sieks 1,0987 (9,87 proc.) - tiek bus indeksuojama tiek bendroji, tiek individualioji dalys, tam skiriant 615 mln. eurų. Be to, numatoma dar 90 mln. eurų papildomam individualios dalies indeksavimui.
Vidutinės senatvės pensijos ir šalies darbo užmokesčio santykis bus 47,4 proc. - 2 procentiniais punktais didesnis nei šiais metais.
Vidutinis senatvės pensininkų skaičius 2026 metais sieks apie 640 tūkst. - 1,1 proc. (7 tūkst.) daugiau nei šiemet.
Skaičiuojama, kad ligos socialinio draudimo išlaidos kitąmet sieks 64,7 mln. eurų - 7,5 proc. (45 mln. eurų) daugiau nei 2025 metais, motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokos - 488 mln. eurų - 7,1 proc. daugiau (32,2 mln. eurų), nedarbo draudimo - 521,4 mln. eurų - 0,2 proc. (1,3 mln. eurų) daugiau, o vidutinė nedarbo išmoka padidės 4,4 proc. iki 545 eurų.
Vyriausybė ketvirtadienį pritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlymui pareiginės algos bazinį dydį nuo kitų metų didinti 12,6 euro (0,7 proc.) iki 1798 eurų.
Tam per metus reikėtų 48,9 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų. Šio dydžio augimas turės įtakos virš 200 tūkst. biudžetinių įstaigų darbuotojų, valstybės tarnautojų, pareigūnų, politikų, teisėjų, karių.
Vyriausybė ketvirtadienį pritarė siūlymui kitais metais minimalų mėnesio atlyginimą (MMA) padidinti 115 eurų, arba 11,1 proc. - iki 1153 eurų (iki mokesčių). Mažiausiai uždirbantys darbuotojai „į rankas“ nuo 2026 metų gaus maždaug 59 eurais daugiau - apie 836 eurus.
MMA ir vidutinio darbo užmokesčio (VDU) santykis 2026 metais sieks 47,7 proc.
Minimalus valandinis atlygis (MVA) augs 70 centų (11,1 proc.) iki 7,05 euro.
Numatyta, kad ši išmoka pasieks 1036 eurus, šiemet ji siekia 770 eurus.
Vaiko išlaikymo išmoka turėtų augti nuo 126 eurų iki 185 eurų per mėnesį. Ji skiriama vaikui, kai jis ilgiau kaip mėnesį negauna teismo sprendimu arba jo patvirtinta vaiko išlaikymo sutartimi nustatyto viso arba dalies išlaikymo iš vieno arba abiejų tėvų.
Teikiami įstatymų projektai taip pat leis sparčiau indeksuoti įvairias socialines išmokas, pavyzdžiui, vaiko pinigus ir kitas. Vidutiniškai šios išmokos augs 5,4 procento.
Pensijų sistemos schema
tags: #lietuvojeseimas #pritare #nausedai #pensijos #augs #dar