Smurtas artimoje aplinkoje yra esamo ar buvusio partnerio, sutuoktinio, globėjo ar kito artimo asmens sisteminė prievarta, kurios tikslas - įbauginti ir kontroliuoti kitą asmenį. Smurtas artimoje aplinkoje dažnai yra nematomas, neigiamas ar pateisinamas, o smurto žymės - ne visada akivaizdžiai pastebimos. Smurtas - tai ne tik fizinis kito žmogaus sužalojimas. Lengviausiai atpažįstama bei pripažįstama smurto forma yra fizinis smurtas.
Smurto formos ir mechanizmai
Psichologinis smurtas - tai sąmoningas, tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, siekiant priversti asmenį paklusti smurtautojo reikalavimams. Tai yra veiksminga priemonė paveikti kitą asmenį bei gauti norimą rezultatą. Dažniausiai grasinama žodžiu, mostais, ginklo ir kitų daiktų demonstravimu sukuriant neišvengiamo susidorojimo įspūdį.
Lietuvoje tik neseniai pradėta kalbėti apie ekonominį smurtą. Tai viena iš smurto šeimoje rūšių, kuri sukuria finansinę priklausomybę. Seksualinis smurtas yra kėsinimasis ne tik į asmens gyvybę, sveikatą, kūno neliečiamumą, bet ir socialinę laisvę, asmenybės garbę ir orumą. Pasyvus smurtas dar vadinamas nepriežiūra. Nepriežiūra - nuolatinis šeimos nariui būtinų fizinių, emocinių ir socialinių poreikių netenkinimas ar aplaidus tenkinimas, sukeliantis žalą ar pavojų jo gyvybei, sveikatai, raidai.
Smurto ciklas ir galios mechanikos
Dažniausiai smurtas šeimoje linkęs pasikartoti ir dažnėti. Pasikartojančių smurtinių veiksmų ciklas vadinamas smurto ratu, kurį sudaro trys etapai. Ilgainiui pirmieji etapai ilgėja, jų pasekmės rimtėja, o „medaus mėnesio“ etapas trumpėja.
- 1 etapas. Įtampos augimas.
Dažnai smurtas prasideda, rodos, nekaltai, tarsi parodant vyrišką rūpestį. Partneris pradeda pavyduliauti, kontroliuoti susitikimus su artimaisiais ar draugais, tikrina žinutes, kritikuoja moters išvaizdą ar gebėjimus, reikalauja daugiau dėmesio sau.
Taip pat skaitykite: Nauji Švietimo Įstatymo pakeitimai
Moteris stengdamasi išvengti galimų konfliktų bijo išreikšti savo jausmus ir mintis. Ji renkasi tenkinti smurtautojo reikalavimus, tikėdama, kad jei ji prisitaikys, vyro elgesys pasikeis. Prasideda pirmasis etapas - įtampos augimas. Dažnai auka bando pateisinti smurtautojo elgesį.
- 2 etapas. Smurto proveržis.
Moters pastangos prisitaikyti ir išvengti konfliktų nepasiteisina, jos savivertė menkėja, o partnerio pykčio priepuoliai dažnėja. Kai įtampa tampa nebepakeliama, įvyksta smurto proveržis.
Tai gali būti smūgiai, grasinimas, seksualinė prievarta ar kitokie veiksmai. Smurtinį įvykį partneris gali bandyti teisinti: “Aš tau nieko nedariau, per jautriai reaguoji”, “Tu pati kalta”, “O kaip kitaip su tavimi susikalbėti?”, “Aš tau tik gero noriu”.
- 3 etapas. Medaus mėnuo.
Smurtautojui nurimus prasideda trečias etapas - susitaikymas, dar vadinamas „Medaus mėnesiu“. Smurtautojas būna geras, mylintis, rodo dėmesį, stengiasi išpirkti kaltę dovanomis, žada, kad tai, kas įvyko, nepasikartos. Moteris jaučiasi laiminga, nori tikėti partnerio pažadais. Tačiau kartą pasireiškęs smurtas linkęs pasikartoti ir dažnėti.
Smurtautojas pasitelkia įvairias galios ir kontrolės taktikas, siekdamas įbauginti partnerę ir priversti paklusti jo valiai. Šių taktikų komplektas vadinamas „Galios ir kontrolės ratu“. Galios ir kontrolės rato viduje ratu išdėstytos aštuonios sisteminio smurto taktikos.
Taip pat skaitykite: Psichologinis smurtas Lietuvoje
Teisinis reguliavimas ir SKPC tinklas
2011 m. priėmus LR Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą (toliau - Įstatymas) Lietuvoje įsteigti Specializuotos kompleksinės pagalbos centrai (toliau - SKPC), teikiantys specializuotą kompleksinę pagalbą nuo smurto artimoje aplinkoje nukentėjusiems asmenims visoje Lietuvoje. Įstatymas nurodo savivaldybei pareigą strateginiame plėtros ir (ar) strateginiame veiklos planuose numatyti smurto artimoje aplinkoje prevencijos priemones bei pagal kompetenciją rengti ir įgyvendinti priemones, kuriomis siekiama užkirsti kelią smurtui artimoje aplinkoje.
2018 m. siekiant koordinuotai vykdyti informacinę - konsultacinę, patariamąją (lobistinę) veiklą, aktyviai dalyvauti sprendimų priėmimo procesuose, užtikrinant tolydžią SKPC tinklą sudarančių organizacijų institucinių gebėjimų plėtrą, garantuojant smurtą ir prievartą šeimoje patiriantiems asmenims vienodą specializuotos kompleksinės pagalbos prieinamumą ir kokybę, buvo įkurta Lietuvos moterų teisių įtvirtinimo asociacija (toliau - Asociacija), šiuo metu vienijanti visas Lietuvoje veikiančias organizacijas, vykdančias SKPC funkcijas.
NVO vaidmuo ir finansavimas
2015 m. nevyriausybinėms organizacijoms, teikiančioms pagalbą smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems žmonėms, kaip ir 2014-aisiais numatyta skirti 920 tūkst. Lt. Per šių metų pirmąjį pusmetį visoje Lietuvoje suteikta pagalba daugiau nei 2,5 tūkst. nuo smurto artimoje aplinkoje nukentėjusių žmonių. Dažniausiai nukentėjusiems buvo teikiama psichologinė, teisinė, informavimo ir konsultavimo pagalba.
Pagalba įveikiant kritinę būklę bei informacija ir konsultacija visais smurto atveju svarbiais klausimais teikiama specializuotos kompleksinės pagalbos centruose. Siekiant tolesnės visapusiškos pagalbos smurtą patyrusiam žmogui, specializuotos pagalbos centrai bendradarbiauja su policija, socialinių paslaugų centrais, vaiko teisių apsaugos tarnybomis, kitomis įstaigomis ir organizacijomis.
Šiai veiklai 2012-2014 metais, įgyvendinant Specializuotos pagalbos centrų programą, iš valstybės biudžeto viso buvo skirta apie 2,5 mln. Siekiui mažinti smurto artimoje aplinkoje mastą bei didinti visuomenės nepakantumą smurtui artimoje aplinkoje, pasitarnaus ir Valstybinė smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir pagalbos teikimo nukentėjusiems asmenims 2014-2020 metų programa. Iš valstybės biudžeto remiama ir kita nevyriausybinių organizacijų, dirbančių smurto artimoje aplinkoje mažinimo srityje, veikla.
Taip pat skaitykite: Abortas: problemos sprendimo būdai Lietuvoje
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija spalio pradžioje paskelbė projektų, skirtų akcijai „16 dienų be smurto“ vykdyti, atrankos konkursą, kurio veikloms įgyvendinti iš valstybės biudžeto numatyta skirti apie 300 tūkst.
Statistika ir realybės veidrodžiai
Remiantis Statistikos departamento duomenimis, 2019 m. užregistruota 53 tūkst. pranešimų apie smurtą artimoje aplinkoje. Tai - po 145 pranešimus kasdien arba po 1 pranešimą pareigūnams kas 10 minučių. Oficialios statistikos portalo duomenimis, 80,2 % dėl smurto artimoje aplinkoje užregistruotų nusikaltimų aukos - moterys, kas dešimtas - vaikas, o 89,8 % iš visų smurtautojų - vyrai.
1997-1998 m. Lietuvoje vykdyto viktimologinio tyrimo rezultatai parodė, kad smurtaujama kas trečioje šeimoje - 63,3 % suaugusių moterų patyrė vyrų fizinį ar seksualinį smurtą arba joms buvo grasinta. Apie pati pavojingiausią sveikatai/gyvybei smurtinį išpuolį policijai tuo metu pranešė 10,6 % nukentėjusiųjų.
2020-2025 m. ES pagrindinių teisių agentūros tyrime („Smurtas prieš moteris“, 2014 m. kovas) konstatuojama, kad vaikystėje patirtas ar matytas smurtas didina suaugusių asmenų pažeidžiamumą smurto požiūriu. Taigi svarbu kuo anksčiau pastebėti smurtinį elgesį, užkirsti jam kelią bei ugdyti sveikus ir pagarbius tarpusavio santykius, pagrįstus nuostata - smurtas nepriimtinas jokiomis aplinkybėmis.
Aukų patirtys ir pagalbos prieinamumas
2020 m. Lietuvos ir Didžiosios Britanijos visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų kompanija „Baltijos tyrimai“ atliko reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą apie smurtą artimoje aplinkoje. Remiantis šios apklausos duomenimis, Lietuvoje 18 % gyventojų patyrė smurtą artimoje aplinkoje, t. y. kas penktas gyventojas (23 % moterų ir 12 % vyrų).
Iš esmės skiriasi smurtą patyrusių moterų ir vyrų ryšys su smurtautoju. Smurtą artimoje aplinkoje moterys dažniausiai yra patyrusios nuo esamų ar buvusių sutuoktinių ar partnerių (net 85 % nukentėjusiųjų), o vyrai - nuo tėvų (44 % nukentėjusiųjų). Vyrų smurto patirtis - daugiausia iš vaikystės, paauglystės.
53 % smurtą artimoje aplinkoje patyrusių respondentų teigė, kad jokios pagalbos negavo ir niekas jos nepasiūlė. Kitiems dažniausiai padėjo giminaičiai (15 %), draugai (10 %) ir teisėsauga (9 %). 60 % nukentėjusiųjų niekur nesikreipė. Per karantino laikotarpį smurtas padažnėjo: 7 % nukentėjusiųjų pasisakė paskutinį kartą patyrę smurtą per karantiną.
SKPC per 2020 m. devynis mėnesius iš viso užregistravo 12 655 smurtą artimoje aplinkoje patyrusius asmenis (8 647 - suaugę asmenys ir 4 008 vaikai, tapę smurto artimoje aplinkoje liudininkais), iš kurių 80,6 % nukentėjusiųjų - moterys, 88,9 % smurtautojų - vyrai, 96,2 % moterų nukentėjo nuo vyrų ir 57,6 % vyrų nukentėjo nuo vyrų.
Barjerai kreiptis pagalbos ir profesionalų praktikos iššūkiai
Aukos kaltinimas - viena iš priežasčių, dėl kurių nukentėjusieji nuo smurto artimoje aplinkoje nesikreipia pagalbos. Bet ir išdrįsus tai padaryti, tenka susitaikyti su tuo, kad ikiteisminis tyrimas pradedamas vos 15-20% atvejų nuo visų BPC gautų pranešimų dėl smurto artimoje aplinkoje.
Skiriasi specialistų, dirbančių su smurto artimoje aplinkoje nukentėjusiais asmenimis požiūris į smurto artimoje aplinkoje problemą: vieni kaltina auką, kiti - smurtautoją, treti daugiausiai dėmesio skiria vaikams, ignoruodami tėvų problemas ir t.t. Nepakankamas SKPC teikiamos pagalbos žinomumas.
Kokybinio tyrimo „Smurtas artimoje aplinkoje: prevencija, apsauga, pagalba, bendradarbiavimas“ ataskaitos išvadose per nukentėjusio asmens prizmę įvardijamos apsaugos ir pagalbos nukentėjusiam nuo smurto artimoje aplinkoje asmeniui teikimo kliūtys. Lietuvos teisinė sistema įtvirtinta valstybės finansuojamą psichologinę, socialinę ir teisinę pagalbą smurto artimoje aplinkoje aukoms.
Pasiekiama pagalba: kur kreiptis ir kokios paslaugos
Teikiant finansavimą smurto artimoje aplinkoje aukų pagalbai valstybė pripažįsta, kad aukoms reikia ir jos turi teisę į pagalbą, kuri reikalinga pasitraukti iš galios ir kontrolės santykių, kurie susiję su smurtu artimoje aplinkoje. Aukos, kurios neturi kur apsistoti, gali laikinai apsistoti socialinių paslaugų įstaigose. Laikinas apnakvindinimas teikiamas iki 7 parų.
Siekiant gauti socialinę pagalbą, smurto artimoje aplinkoje auka turėtų kreiptis į socialinius darbuotojus savo savivaldybėje arba į bet kurią NVO, kuri teikia tokias paslaugas. Smurto auka turi teisę pasirinkti socialinės pagalbos teikėją.
Specializuotą kompleksinę pagalbą Vilniaus rajono gyventojams teikia Moterų informacijos centras. Pagalba teikiama psichologine, teisine, informavimo ir konsultavimo formomis.
Kur kreiptis pagalbos patyrus seksualinį smurtą?
Prevencinės priemonės ir rekomendacijos savivaldybėms bei NVO
Įstatymas nurodo savivaldybei pareigą strateginiame plėtros ir (ar) strateginiame veiklos planuose numatyti smurto artimoje aplinkoje prevencijos priemones bei pagal kompetenciją rengti ir įgyvendinti priemones, kuriomis siekiama užkirsti kelią smurtui artimoje aplinkoje.
Tarptautiniai ir nacionaliniai dokumentai akcentuoja, kad visų formų smurtas artimoje aplinkoje ir smurtas lyties pagrindu yra žmogaus teisių ir laisvių pažeidimas. Valstybės galimybė ar negebėjimas suteikti pagalbą smurto artimoje aplinkoje aukoms turi būti nagrinėjami atsižvelgiant į tinkamo atsako į smurtą standartą.
Taigi svarbu kuo anksčiau pastebėti smurtinį elgesį, užkirsti jam kelią bei ugdyti sveikus ir pagarbius tarpusavio santykius, pagrįstus nuostata - smurtas nepriimtinas jokiomis aplinkybėmis. Siekiant tolesnės visapusiškos pagalbos smurtą patyrusiam žmogui, specializuotos pagalbos centrai turi bendradarbiauti su policija, socialinių paslaugų centrais, vaiko teisių apsaugos tarnybomis ir kitomis institucijomis.
Lentelė. Pagrindinės pagalbos formos nukentėjusiems nuo smurto artimoje aplinkoje
| Pagalbos forma | Teikėjai | Trumpas aprašymas |
|---|---|---|
| Psichologinė pagalba | SKPC, NVO, psichologai | Paramos, krizės intervencijos ir ilgalaikis psichologinis gydymas |
| Teisinė pagalba | Teisininkai, teisinės konsultacijos SKPC | Informacija apie teises, gynyba teisme, pagalba ikiteisminiuose procesuose |
| Socialinė pagalba ir laikinas apnakvindinimas | Savivaldybės, NVO | Laikinas apgyvendinimas (iki 7 parų), socialiniai ištekliai ir pagalba |
| Informacija ir konsultacijos | SKPC, NVO, linijos pagalbai | Informacija apie paslaugas, saugos planai, nukreipimai |
Valstybės finansuojama parama ir nevyriausybinių organizacijų veikla yra esminė siekiant užtikrinti pagalbą nukentėjusiems asmenims ir mažinti smurto paplitimą. Nepakankamas žinomumas apie SKPC teikiamas paslaugas, aukos kaltinimas ir skirtingi specialistų požiūriai kelia papildomus iššūkius efektyviam prevencijos ir pagalbos sistemų veikimui.
tags: #nvo #prevencijos #smurtui #artimoje #aplinkoje