Senėjimas neišvengiamai atneša įvairių sveikatos iššūkių. Daugelis senjorų susiduria su sąnarių problemomis, degeneracinėmis ligomis ir kitais negalavimais, kurie reikalauja nuolatinio vaistų vartojimo. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip tinkamai rūpintis savo sveikata senatvėje, kokios yra rekomendacijos dėl vaistų vartojimo ir ką svarbu žinoti apie sąnarių endoprotezavimo operacijas.
Sąnarių problemos: kada kreiptis į gydytoją?
Jaučiate skausmą kojose, darosi vis sunkiau lipti laiptais ir net laisvai judėti, o naktimis kamuoja nemiga? Tai tik keli simptomai, išduodantys, kad jūsų sąnariai nebėra tokie, kokie buvo anksčiau. Įprasta manyti, kad tokios problemos kamuoja tik senjorus, kuriems dėl senyvo amžiaus tenka pagalvoti ir apie susidėvėjusių sąnarių keitimą.
„Dažnai žmonės klaidingai mano, kad kuo daugiau juda, tuo labiau gadina sąnarius. Judėjimas gerina kraujotaką, skatina sąnarinio skysčio gamybą, stiprina raumenis. Jei skausmas yra nuolatinis, jis trukdo miegoti ar net apsirengti, o fizioterapija, vaistai ar injekcijos nebeduoda efekto, tai yra ženklas, kad reikėtų rimtai apsvarstyti endoprotezavimo galimybę,“ - akcentuoja J. Vyšumirski.
Sąnario keitimas svarstomas tada, kai kiti gydymo būdai nepadeda, o kasdienis gyvenimas tampa varginantis.
Sąnarių endoprotezavimas: mitai ir realybė
Nors vis dar dažniausiai sąnarių keitimo operacijos siejamos su vyresniu amžiumi, ši tendencija kinta. „Jaunesniame amžiuje sąnarių problemos dažniau atsiranda dėl traumų, įgimtų deformacijų ar itin aktyvaus fizinio darbo. Jei konservatyvus gydymas tampa neefektyvus, žmogų kamuoja skausmas, ribojama judesio laisvė, sąnarį galima keisti anksčiau nei senatvėje,“ - pastebi J. Vyšumirski.
Taip pat skaitykite: Pensijų lengvatos transportui
Pastaraisiais metais, anot jo, labai pasikeitė ir požiūris į endoprotezavimą jaunesniame amžiuje - tai lėmė technologijų pažanga. Šiuolaikiniai protezai ne tik tarnauja ilgiau, bet ir yra labiau pritaikyti aktyviam gyvenimo būdui. „Kadangi endoprotezai tampa vis patikimesni, pacientams nebereikia laukti pensijos amžiaus. Sprendimą galima priimti anksčiau, kai gyvenimo kokybė jau stipriai kenčia,“ - paaiškina gydytojas J. Vyšumirski.
Gyvenimas po sąnario keitimo
Sąnario endoprotezavimo operacija - paprasčiau tariant nusidėvėjusio sąnario pakeitimas dirbtiniu, daugeliui kelia suprantamą klausimą - koks gyvenimas laukia po operacijos? Ar tai reikš, kad teks neišvengiamai sulėtinti gyvenimo tempą, galbūt atsisakyti mėgstamo sporto ar net aktyvesnių pasivaikščiojimų?
Gydytojas ortopedas-traumatologas J. Vyšumirski sako, sąnario keitimas dažnai reiškia ne tik skausmo sumažėjimą, bet ir didesnę laisvę judėti. Po reabilitacijos dauguma pacientų vėl gali vaikščioti, minti dviratį, plaukioti ir net sportuoti, žinoma, atsakingai.
Kalbant apie klubo sąnario endoprotezavimą, dažnas atsigauna per 3-6 mėnesius. Kiek ilgiau užtrunkama po kelio sąnario endoprotezavimo. Svarbu vengti itin intensyvių krūvių, tokių kaip bėgimas ar kontaktinis sportas.
Pasak specialisto, endoprotezavimas nėra kelias į profesionalų sportą, bet - bilietas į gyvenimą be skausmą ir galimybę grįžti prie mėgstamų veiklų. Kalbėdamas apie atsigavimą po operacijos, gydytojas pabrėžia reabilitacijos svarbą - jai svarbu skirti pakankamai dėmesio ir laikytis specialistų nurodymų, nes tai turi tiesioginės įtakos galutiniam rezultatui.
Taip pat skaitykite: Kaip užkirsti kelią smurtui prieš šunis
Šiuolaikiniai sąnarių endoprotezai
Kelio ar klubo sąnario endoprotezas - tai dirbtinis sąnarys, kuriuo pakeičiamas natūralus susidėvėjęs. Šiuolaikiniai sąnarių endoprotezai gaminami iš pažangių, su žmogaus organizmu gerai suderinamų medžiagų. Dažniausiai tai - titano arba kobalto lydiniai, keramika arba itin aukštos kokybės plastikas.
Tokie šiuolaikiniai implantai yra saugūs, atitinka visus medicininius standartus, ir gali tarnauti ilgai - apie 15-25 metus, o neretai ir dar ilgiau. Esant poreikiui jei gali būti keičiami. Tokie implantai sukurti taip, kad sumažintų trintį tarp paviršių ir užtikrintų kuo natūralesnį judėjimą. Tai padeda jaustis saugiau ir aktyviai gyventi dar daugelį metų po operacijos.
Pagrindinės medžiagos, naudojamos sąnarių endoprotezuose:
- Titano lydiniai
- Kobalto lydiniai
- Keramika
- Aukštos kokybės plastikas
Kaip išvengti degeneracinių ligų senatvėje?
Mankšta senjorams su lazda
Neurologas laidoje sakė, jog siekiant išvengti degeneracinių ligų, labai svarbi yra gera kraujotaka. „Demencijos turi ryšį, koreliuoja su kraujotaka, tad net turint paveldimumo polinkį Alzheimerio ligai, baltymų kaupimuisi, gera kraujotaka gali padėti pristabdyti ligų simptomus. Dėl kraujotakos viskas vyksta lėčiau, ne taip stipriai pasireiškia simptomai, tai leidžia nugyventi ilgą gyvenimą be visiško sukvailėjimo“, - sakė J.
Taip pat skaitykite: Kaip įveikti priklausomybę nuo psichotropinių medžiagų?
„Toksiški faktoriai, pavyzdžiui triukšmas, žalingi įpročiai gali sustiprinti ligų simptomus, kadangi jie veikia galvos smegenų kraujotaką“, - pasakojo J. Pasak gydytojo, svajojant apie sąmoningumą net žiloje senatvėje, svarbus ir nuolatinis žingeidumas: „Žymiai rečiau aukštą išsilavinimą turintys žmonės suserga demencija. Tad lavinimasis, mokymasis, domėjimasis, neužsisklendimas, net kitą kartą per prievartą, gali padėti išlaikyti sveiką protą. Protą, kaip ir bet kurį kitą raumenį, reikia nuolat treniruoti. Kaip treniruojame raumenį, bet kokį organą ar sistemą, lygiai taip pat treniruoti turime ir galvos smegenis.
Laidoje gydytojas atkreipė dėmesį, kad motyvacija gyventi yra dar vienas svarbus faktorius, padedantis išvengti ligų: „Tie žmonės, kurie keliauja, stebi jūrą ar drugelius, turi motyvacijos gyventi, gali ilgiau išvengti ligų.
Taip pat gydytojas laidoje dar kartą akcentavo, jog antra blogybė galinti paskatinti senatvinių degeneracinių ligų simptomus - žalingi įpročiai.
Patarimai, kaip rūpintis sąnariais dirbant sėdimą darbą
„Nuolatinis sėdimas darbas ne tik iškreipia stuburą ir laikyseną - vengiant aktyvios fizinės veiklos, po truputį silpsta raumenys, sąnariuose gali susiformuoti ataugos, ribojančios judėjimo laisvę ir sukeliančios skausmą, - įspėja J.Eidžiūnienė.
Patarimai:
- Taisyklingai mankštinkitės. Svarbu ne tik aktyviai judėti, bet ir žinoti, kaip tą daryti taisyklingai. Po ilgos darbo dienos nereikėtų šokti į sportinius batelius ir bėgti maratono - pradėti mankštintis derėtų palengva, staigiai neapkraunant sąnarių. Sąnariai apkraunami darant pritūpimus ar keliant svarmenis, tad vietoj šių pratimų vertėtų rinktis tempimus ar lengvą mankštą.
- Darykite pertraukas. Maždaug kas 1-1,5 val. reikėtų daryti pertraukėles - ne tik akims, bet ir visam kūnui leisti „pailsėti“. Nebūtina daryti atsilenkimų ar kitų varginančių pratimų, tačiau pratampyti raumenis, kelias minutes pasivaikščioti derėtų kiekvienam.
- Atlikite darbo vietos auditą. Darbo vietos patogumas tiesiogiai lemia jūsų savijautą visos darbo dienos metu ir po jos. Ilgai sėdint susilenkus ar nepatogiai, sveikatos problemų ateityje išvengti greičiausiai nepavyks. Geriausia rinktis reguliuojamo aukščio stalą bei kėdę, kurios atlošas nesilanksto. Stalo ir kėdės aukščiai turėtų būti sureguliuoti taip, kad rankos per sulenkimą sudarytų statųjį kampą.
- Keiskite darbo aplinką. Visiškai atsikratyti sėdimo darbo nepavyks, jei dirbate biure, tačiau tam tikros naujovės - naudinga. Jeigu biure yra reguliuojamo aukščio stalai, bent kelias valandas per dieną patariama dirbti atsistojus, tačiau svarbu atminti, kad nereikėtų į stalą remtis ar kūprintis. Stovėti reikėtų abiem pėdomis tvirtai remiantis į pagrindą, tiesiai laikyti galvą bei stuburą.
Skirkite daugiau dėmesio sąnarių priežiūrai. Gydytojos J.Eidžiūnienės teigimu, sveiki sąnariai - didžiausias turtas senatvėje, tačiau jais rūpintis reikėtų dar tada, kai nejuntate skausmo. Sėdimas darbas vargina sąnarius, jie tampa nepaslankūs, o po kurio laiko ima skaudėti. Be jau išvardintų patarimų, pajutus nors ir trumpalaikį skausmą, gydytoja pataria sąnarius tepti geliu, kurio sudėtyje būtų nanostruktūros-mikrokapsulės, sudarytos iš natūralių, žmogaus organizme esančių, molekulių, vadinamų fosfolipidais. Šios mikrokapsulės prasiskverbia į odą ir tiesiogiai jungiasi prie sąnario kremzlės paviršiaus.
J.Eidžiūnienės teigimu, jauni, dirbantys žmonės vis dažniau skundžiasi nugaros ir sąnarių skausmu. Jų kremzlės, saugančios sąnarius nuo trinties, dažnai susidėvi vien dėl netinkamo ar per mažo fizinio krūvio, todėl norintys išvengti rimtesnių problemų ateityje, turėtų įvertinti savo gyvenimo būdą. Specialistė atkreipia dėmesį, kad, dažnėjant skausmui, vertėtų nedelsti ir kreiptis į gydytoją, kuris paskirs tinkamiausias gydymo priemones.
Psichoaktyvios medžiagos ir jų poveikis smegenims
Nuo šventinio šampano taurės iki receptinių nuskausminamųjų po operacijos - psichoaktyvios medžiagos persmelkusios šiuolaikinį gyvenimą. Vis dėlto pasikartojantis ar rizikingas vartojimas keičia smegenų chemiją, mažina pilkąją medžiagą kritiniuose regionuose ir lėtina mūsų protines galias - atmintį, dėmesį, gebėjimą spręsti problemas.
Beveik visos psichoaktyvios medžiagos veikia smegenų atlygio sistemą - ypač mezolimbinę dopamino grandinę. Dopaminas: Atlygio prognozės pagrindas. Alkoholis stiprina GABA (slopinamąjį) ir slopina glutamato (jaudinantį) signalizavimą, sukeldamas atsipalaidavimą, prastą sprendimų priėmimą, sulėtėjusią reakciją.
Metamfetaminas. Kokainas. Didina dopamino kiekį sinapsėse blokuodamas pernašas; ilgainiui pasireiškia žemesnė frontalinės žievės aktyvacija ir prasta darbinė atmintis. Ilgalaikis opioidų vartojimas mažina pilkosios medžiagos tankį atlygio ir skausmo centruose, mažina natūralų jautrumą džiaugsmui. THC veikia CB1 receptorius, trikdo gamma bangas, svarbias darbinei atminčiai. Klasikiniai psichodelikai (psilocibinas, LSD) laikinai stiprina 5‑HT2A receptorius, sukeldami suvokimo pokyčius.
NIH ir PSO sutaria: priklausomybė - tai grįžtanti smegenų liga, pasireiškianti priverstiniu vartojimu nepaisant žalos. Teisinis statusas skiriasi. Kai kurių medžiagų laikymas ar vartojimas gali užtraukti baudas, įkalinimą ar bylą. Net „legalus“ alkoholis turi amžiaus ir vairavimo ribas. Medikų priežiūra - būtina. Staigus alkoholio ar benzodiazepinų nutraukimas gali būti pavojingas gyvybei; opioidų detoksikacija be pagalbos lemia didelę atkryčio ir perdozavimo riziką.
Alkoholis ir narkotikai keičia neurotransmiterius taip, kad silpnina atmintį, dėmesį ir sprendimų priėmimą - bet čia istorija nesibaigia. Tos pačios smegenys, kurios prisitaiko prie medžiagų, gali prisitaikyti prie abstinencijos ar saugesnio vartojimo su profesionalia pagalba. Jei Jūs arba artimieji kenčia dėl priklausomybės - pagalba ne tik rekomenduotina, bet ir gyvybiškai būtina.
Alkoholis, būdamas stiprus depresantas, siaubingai veikia žmogaus smegenų struktūras, paversdamas jas bejėgėmis ir nebekontroliuojamomis. Slopindamas GABA ir glutamato veiklą, alkoholis ne tik numalšina nerimą ir sukelia gilų sedatyvinį poveikį, bet ir žlugdo kognityvinius gebėjimus, stumia į negrįžtamą tamsą. Kai alkoholio poveikis pasiekia piką, žmogaus smegenys nustoja veikti: išnyksta racionalumas, mąstymas, o kūno judesiai tampa automatiniai, nevalingi refleksai. Smegenų valdymo centras nusilpsta tiek, kad žmogus praranda savikontrolę ir intelektualinę veiklą.
tags: #nuolatinis #vaistu #vartojimas #senatveje