Šiame tekste aptarsime, nuo kada ir kokiomis sąlygomis gali nebūti reikalaujama atidirbti už socialines pašalpas Lietuvoje, kokios išimtys taikomos sergantiems, pensininkams, neįgaliesiems ir tiems, kurie slaugo artimuosius, kokios pataisos rengtos ministerijoje ir kaip savivaldybės praktiškai vykdo visuomenei naudingos veiklos reikalavimą.
Kas yra visuomenei naudinga veikla ir kaip ji taikoma
Visuomenei naudinga veikla yra neatlyginta nedidelės apimties visuomenei naudingos paslaugos, kurias savivaldybės teritorijos gyventojai atlieka bendruomenės labui. Tokie asmenys darbuojasi seniūnijose, jų darbus kuruoja būtent seniūnai. Savivaldybės skaičiuoja, kad pernai tokia veikla užsiėmė šimtai žmonių - kas dirbo, tas pašalpą gavo, o kas atsisakė - liko be paramos.
Kėdainių rajono savivaldybėje asmenys, kurie gauna socialinę paramą - socialinę pašalpą ar būsto šildymo kompensaciją - pasitelkiami visuomenei naudingai veiklai atlikti. Iš viso rugsėjį parama buvo skirta 627 asmenims, o darbuotis buvo pakviesti 124 asmenys. Šių metų pirmąjį pusmetį visuomenei naudingai veiklai atlikti daugiausiai žmonių buvo pasitelkta Kėdainių miesto seniūnijoje - čia darbavosi 124 asmenys, Dotnuvoje - 93 gyventojai.
Visuomenei naudingos veiklos neatlieka tie, kurie slaugo ar prižiūri kitą asmenį, kurie patys yra neįgalūs, gydosi sveikatos priežiūros įstaigose arba turi išduotą elektroninį nedarbingumo pažymėjimą. Be to, atidirbti nereikia ir senjorams, nėščiosioms, neįgaliesiems bei tiems, kurie slaugo artimuosius ar augina mažus vaikus.
Sergantiems ir laikinoms kliūtims taikomos nuostatos
Jeigu žmogus susirgo ir turi gydytojo išduotą nedarbingumo pažymėjimą, visuomenei naudingos veiklos atlikti nereikės. Vilniaus savivaldybė nurodo, kad kiekvienas atvejis vertinamas individualiai: gali būti mažinamas valandų skaičius arba nutraukiama sutartis.
Taip pat skaitykite: Efektyvus skausmo valdymas
Panašiai veikia tvarka ir kituose miestuose. Štai Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje sergantys žmonės atidirbti neprivalo, jei turi gydytojų išrašytą pažymą. Tačiau jei liga trunka trumpai, gali būti tiesiog sumažinamas darbo valandų skaičius. Jeigu asmenys suserga jau atlikdami veiklą ir liga tęsiasi ilgiau nei savaitę, veiklos valandų skaičius tą mėnesį yra sumažinamas proporcingai sirgtam laikui, o už ligos laikotarpį jiems atlikti veiklos nereikia.
Vilniaus miesto savivaldybės atstovas pažymi, kad įvertinus nedarbingumo trukmę ir ligos pobūdį, sutartis gali būti nutraukta. Panevėžio miesto savivaldybė komentuoja, jog jei visuomenei naudingą veiklą atliekantis asmuo suserga, nedarbingumo laikotarpis įskaitomas į nustatytą veiklos trukmę.
Ar atidirbimas yra privalomas ir ar tai priverstinis darbas?
Socialines pasalpas skyrimo tvarką nustato kiekviena savivaldybė. Tam tikrose savivaldybėse už socialines pašalpas reikia atidirbti, kai kuriose vietoj piniginių lėšų parama skiriama maisto produktais. Jei yra nustatyta tokia tvarka, teisinio pagrindo reikalauti pašalpos jūs neturite, nes atidirbimas reglamentuotas teisės aktais.
Visų pirma - viešieji darbai atliekami vos kelias valandas per mėnesį (kai kuriose savivaldybėse 16 val/mėn, kai kuriose dar mažiau), sudaromas susitarimas dėl darbų atlikimo su seniūnija. Tuo tarpu prievartinis darbas - tai prievartos naudojimas prieš asmenį siekiant jį priversti dirbti. Dar svarbu, kad tokie susitarimai sudaromi tik su darbingais sveikais asmenimis; nei sergantiems, nei pensininkams, nei neįgaliems ar nėščioms moterims ir panašioms grupėms asmenų tokie darbai neskiriami.
Taigi, teisiškai tai laikoma sutartimi dėl paslaugų teikimo, o ne darbo sutartimi, todėl atliekantiems darbus ne visada mokami mokesčiai ir neįskaitomas darbo stažas. Už žmones, atliekančius visuomenei naudingą veiklą, įmokos nemokamos, taigi dirbdami jie nekaupia stažo. Išėję į pensiją asmenys, kurie ilgai atliko tokius darbus, gali gauti menkas šalpos pensijas ir nebus draudžiami nuo nelaimingų atsitikimų.
Taip pat skaitykite: Psichiką veikiančios medžiagos Lietuvoje
Praktiniai pavyzdžiai ir problemos
Situacijos pavyzdžiai atskleidžia praktines problemas: ponia Irena, vieniša priešpensinio amžiaus moteris, gavusi socialinę pašalpą šluoja gatves, grėbia lapus, ravi gėlynus; susirgus vietos mokyklos valytojai ją pavaduoja. Savivaldybė tokiems darbams pašalpos gavėjus gali pasitelkti iki 40 valandų per mėnesį. Irena, kaip ir dar maždaug 14,8 tūkst. Lietuvos piliečių, darbuojasi už apytiksliai 7,73 Eur valandinį įkainį.
Žmonės skundžiasi, kad tokie darbai daugeliu atvejų neturi integracijos į darbo rinką efekto: aplinkos priežiūros darbai į darbo rinką sugrąžina vos vieną kitą, jie nesuteikia profesinių įgūdžių ar stažo. Dalis visuomenei naudingos veiklos yra nuolatinio pobūdžio aplinkos tvarkymo darbai, dažnai atliekami pagal iš anksto sutartą grafiką, tačiau už tai žmonėms nėra mokamas atlyginimas ir jie nėra socialiai apdrausti.
Pasitaiko ir nepagarbių situacijų: yra skundai, kad žmonės kviečiami atidirbti jau net nepraėjus sprendimo dėl pašalpos gavimo terminui, arba kad asmenys, gyvenantys vienoj savivaldybėje, bet faktiškai gyvenantys kitoje, negali nuvykti atidirbti dėl vaikų priežiūros ar transporto trūkumo.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos iniciatyvos
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija rengia Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pakeitimus. Vienas siūlymų - atsisakyti visuomenei naudingos veiklos reikalavimo, siekiant mažinti žmonių išnaudojimą. Ministerija siūlo keisti Piniginės socialinės paramos nustatymus taip, kad darbuotojai turėtų teisę į paramą nepriklausomai nuo darbo laiko trukmės, atsisakant reikalavimo dirbti nustatytą darbo laiko trukmę (ne mažiau kaip 2/3 maksimalaus darbo laiko).
Be to, siekiant motyvuoti darbingo amžiaus paramos gavėjus aktyviai integruotis į darbo rinką, siūloma tobulinti papildomai skiriamos socialinės pašalpos įsidarbinus mokėjimą: nustatyti, kad 100 proc. dydžio socialinė pašalpa, mokėta iki įsidarbinimo, būtų mokama 6 mėn. (vietoje 3 mėn.); trumpinti registracijos Užimtumo tarnyboje laikotarpį nuo 6 iki 3 mėn.; išplėsti gavėjų ratą - papildomai skiriamą socialinę pašalpą įsidarbinus mokėti ir tiems asmenims, kuriems registracija Užimtumo tarnyboje iki įsidarbinimo nebuvo privaloma (pvz., auginantiems mažamečius vaikus, slaugantiems ar prižiūrintiems asmenis su negalia).
Taip pat skaitykite: Socialinė vs. komercinė reklama
Taip pat pataisomis siūloma padidinti turto normatyvus, kurių negalima viršyti norint gauti paramą. Ministerija primena, kad ne visiems darbingo amžiaus darbingiems asmenims, siekiantiems gauti piniginę paramą, reikia registruotis Užimtumo tarnyboje.
Reakcijos iš nevyriausybinių organizacijų ir savivaldybių
Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo vadovė Aistė Adomavičienė palaiko nuostatą dėl visuomenei naudingos veiklos naikymo: „Pradinė idėja ir ketinimai buvo geri, tačiau realybėje dabar veikianti sistema išnaudoja žmones, neįgalina jų susirasti darbo.“ Ji teigia, kad tokią sistemą reikia naikinti, o vietoje jos žmonėms teikti kompleksinę pagalbą arba įdarbinti tose vietose, kur darbuojamasi nuolatinio darbo pagrindu.
Tuo tarpu kai kurie seniūnai ir savivaldybių atstovai mano kitaip: Velžio seniūnijos seniūnas Andrius Viržaitis mano, kad neturintis darbo asmuo, gavęs pašalpą, turi atlikti visuomenei naudingą darbą. Paįstrio seniūnijos seniūnas Virginijus Šležas taip pat ragina reikalauti darbo - anot jo, kai kurie asmenys gaudami pašalpas tampa priklausomi ir nenori dirbti.
Skaičiai ir statistika
Nepaisant išimčių, skaičiai rodo, kad daugelis socialinės pašalpos gavėjų vis dėlto turi atidirbti: pernai Vilniuje visuomenei naudingus darbus atliko 51 žmogus, Klaipėdoje - 349, Šiauliuose - 401, o Panevėžyje - net 522 žmonės. Savivaldybių atstovai skaičiavo, kad pernai šimtai žmonių už pašalpas turėjo dirbti visuomenei naudingus darbus. Pernai Vilniuje visuomenei naudingai veiklai atlikti buvo kviečiami 112 asmenų, iš kurių 51 veiklą atliko, 8 ją dar vykdo, 14 neatliko dėl pateisinamų priežasčių, o 39 - veiklos neatliko ir dėl to jiems parama nebuvo skirta.
| Miestas / rajonas | Atidirbo pernai (žmonės) |
|---|---|
| Vilnius | 51 |
| Klaipėda | 349 |
| Šiauliai | 401 |
| Panevėžys | 522 |
| Kėdainiai (rugsėjis) | 124 (iš 627 gavėjų) |
Teisiniai ir praktiniai aspektai: ką svarbu žinoti
Jei netenkinate nustatytų reikalavimų socialinei pašalpai gauti, jos tiesiog negausite. Pasalpu skyrimas nėra privalomas dalykas, valstybė ir savivaldybė neprivalo išlaikyti darbingo amžiaus nedirbančių asmenų. Taigi, niekas jūsų už pakarpos pagavęs dirbti neverčia - galite į pašalpą nepretenduoti.
Atidirbimas dažnai reglamentuojamas kaip civilinės sutartys pagal Civilinį kodeksą (sutartis dėl paslaugų teikimo), o ne darbo sutartys. Dėl to darbdavio/užsakovo prievolės, pavyzdžiui, mokėti „Sodros“ įmokas, apsaugoti nuo nelaimingų atsitikimų ar skaičiuoti stažą, dažnai nėra. Tai viena iš priežasčių, kodėl nevyriausybinės organizacijos ir ekspertai kritikuoja sistemą kaip galimą išnaudojimą.
Jei susiduriate su problemomis dėl atidirbimo reikalavimo ar manote, kad jūsų teisės pažeistos, prieš kreipiantis į teismą būtina išsiaiškinti konkrečios savivaldybės socialinės paramos skyrimo tvarką ir įsitikinti, kad ji pažeidžia jūsų teises.
Laikykitės ten, premjere | DAR VIENA SOCDEMŲ VYRIAUSYBĖ | SINKEVIČIUS | RUGINIENĖ | ŽEMAITAITIS
Galimos išeitys ir alternatyvos
- Teisiniu pagrindu reikalauti, kad uždirbama parama būtų skiriama pagal žmogaus poreikius (paslaugos, reabilitacija, mokymai), o ne primygtinai siekti atidirbimo.
- Skatinti ministerijos siūlomas pataisas: ilgesnis pereinamasis laikotarpis išlaikant 100% pašalpą po įsidarbinimo, platesnis gavėjų ratas, atsisakymas privalomo atidirbimo reikalavimo.
- Jei atidirbimas taikomas, reikalauti aiškių susitarimų pagal Civilinį kodeksą, saugių darbo sąlygų ir, kur įmanoma, socialinio draudimo.
- Naudotis atvejo vadybos ir kitomis integracijos priemonėmis, kad žmonės gautų kvalifikacijos kėlimą, darbo paieškos pagalbą ar reabilitaciją.
Kas keičiasi arba gali keistis
Po ilgų diskusijų įstatymo projekte rastas kompromisas - visuomenei naudinga veikla išlieka, tačiau ji negalės būti taikoma bent pusmetį nuo įstatymo įsigaliojimo arba pirmąjį pusmetį, kai žmogus kreipėsi dėl pagalbos, pirmiausia turės būti siūlomos kitos paramos ir integracijos į darbo rinką priemonės. Tai reiškia, kad teisės aktų pakeitimai gali sumažinti prievartinį atidirbimą ir didinti kitų pagalbos priemonių prieinamumą.
Ministerijos pataisos, jei bus priimtos, galėtų leisti gaunantiems piniginę paramą daugiau laiko ir platesnes galimybes ją gauti be atidirbimo reikalavimo. Tokiu būdu sumažėtų galimybė, kad sistemos dalis būtų naudojama kaip nemokamos darbo jėgos šaltinis savivaldybėms.
Ši tema lieka gyva viešajame diskurse: su vienos pusės seniūnų ir kai kurių savivaldybių nuomone, atidirbimas skatina solidarumą ir naudą bendruomenei, su kitos - nevyriausybinių organizacijų ir dalies visuomenės kritika dėl galimos žmonių išnaudojimo ir neadekvataus integracijos skatinimo.
Jeigu jus domina, ar konkrečioje savivaldybėje nuo tam tikro laiko nebereikės atidirbti už pašalpas, rekomenduojama kreiptis į savo seniūniją arba savivaldybės socialinių išmokų skyrių ir pasitikrinti galiojančią tvarką bei, jei reikia, sekti ministerijos teisės aktų pakeitimus.