Žmogaus gyvenimas, jo kokybė ir socialinė raida priklauso nuo daugelio veiksnių. Vienas iš jų - šalies vykdoma socialinė politika, t. y. kaip vertinamas individas, atsidūręs socialinėje atskirtyje, pavyzdžiui, praradus darbingumą, sulaukus senatvės pensijos amžiaus, ar dėl vienokių ar kitokių priežasčių patiriant ekonominių sunkumų.
Europos socialinės politikos kontekstas ir rėmai
Europos Sąjunga remia ir papildo šalių politiką socialinės įtraukties ir socialinės apsaugos srityse. Tai apima įvairių sričių politiką, kuria siekiama kovoti su skurdu ir socialine atskirtimi, modernizuoti socialinės apsaugos sistemas ir skatinti konkrečių grupių, įskaitant vaikus, neįgaliuosius ir benamius, socialinę įtrauktį.
Europos socialinių teisių ramstyje išdėstyta 20 pagrindinių principų ir teisių, būtinų deramoms, sklandžiai veikiančioms darbo rinkoms ir socialinės apsaugos sistemoms užtikrinti. Europos socialinių teisių ramsčio veiksmų planu siekiama nustatyti konkrečius Ramsčio principų įgyvendinimo veiksmus, kurie būtų naudingi piliečiams.
Veiksmų plane nustatyti trys 2030 m. tikslai užimtumo, suaugusiųjų švietimo ir kovos su skurdu srityse, grindžiami Europos pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija „Europa 2020“. 2030 m. skurdo mažinimo tikslas - iki 2030 m. žmonių, kuriems gresia skurdas ar socialinė atskirtis, skaičių sumažinti bent 15 mln., įskaitant bent 5 mln. vaikų.
Komisijos pirmininkė U. von der Leyen yra teigusi, kad siekiant perėjimo prie žalesnės, teisingesnės ir įtraukesnės ateities bus patirta trumpalaikių sąnaudų ir kils iššūkių. Todėl labai svarbu stebėti pokyčius ir padėti bendruomenėms bei asmenims prisitaikyti prie naujojo pasaulio. Šiuo tikslu reikės skirti daug dėmesio socialiniams klausimams.
Taip pat skaitykite: EST duomenys apie darbo pasitenkinimą
Stebėsena, koordinavimas ir vykdymas ES lygmeniu
Siekdama stebėti Ramsčio įgyvendinimą, 2021 m. pradžioje Europos Komisija pateikė atnaujintą socialinių rodiklių suvestinę. 2021 m. birželio mėn. ją patvirtino Europos Sąjungos užimtumo ir socialinių reikalų ministrai. Socialinių rodiklių suvestinė atspindi Ramsčio struktūrą ir apima specialų socialinės įtraukties ir apsaugos srities rodiklių rinkinį. Tarp pagrindinių rodiklių - žmonių, kuriems gresia skurdas ar socialinė atskirtis, skaičius. Šis rodiklis naudotas nustatant 2030 m. skurdo mažinimo tikslą.
Europos semestras yra nusistovėjusi ekonominių, užimtumo ir socialinių reformų ir investicijų koordinavimo sistema. Nuo 2018 m. Ramsčio principai yra įtraukiami į visus Europos semestro ciklo procesus. Bendroje užimtumo ataskaitoje ir šalių ataskaitose pateikiama speciali socialinės padėties ES ir valstybėse narėse analizė. Iš konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų matyti, kokie yra šalių uždaviniai, jose siūlomi socialinės politikos sprendimai.
Komisija bendradarbiauja su ES valstybėmis narėmis per Socialinės apsaugos komitetą, naudodamasi atviruoju koordinavimo metodu socialinės įtraukties, sveikatos priežiūros ir ilgalaikės priežiūros bei pensijų srityje (AKM socialinėje srityje). Atvirasis koordinavimo metodas socialinėje srityje - tai savanoriškas politinis bendradarbiavimas, grindžiamas susitarimu dėl bendrų tikslų ir pažangos siekiant šių tikslų vertinimu naudojant bendrus rodiklius.
Europos šalių socialinės apsaugos modelių tipologija
Socialinės (gerovės) valstybės modelio raida ir įtaka socialinei apsaugai Prancūzijoje iliustruoja, kad esama skirtingų modelių, kurie skiriasi pagal valstybės įsitraukimo laipsnį, rinkos vaidmenį ir socialinių paslaugų organizavimą. Kai kurioms valstybėms (Švedijai, Olandijai) būdingas aukštas ekonominio išsivystymo ir socialinės apsaugos lygis.
Liberalusis - marginalinis gėrovės modelis mažiausiai iš visų modelių įsijungia į piliečių gerovės užtikrinimą, šio modelio svarbiausia vertybė yra laisvė. Vis labiau pastebimas valstybės vaidmens mažėjimas rūpinantis savo piliečių gerove, perduodant dalį įsipareigojimų tam tikrose socialinėse srityse rinkos subjektams dėl globalizacijos procesų gerovės valstybė daugumoje šalių patiria krizę.
Taip pat skaitykite: ES socialinės apsaugos kodeksas
Šis modelis yra grindžiamas individualizmu ir asmenine atsakomybe, o ne valstybės pagalba. Šis modelis buvo sukurtas siekiant užtikrinti, kad vyriausybės politika būtų orientuota į individo laisvę ir rinkos ekonomikos principus. Jis pradėtas plačiai taikyti po Antrojo Pasaulinio karo.
Šis modelis yra daug kritikuojamas, nes jis palieka daug žmonių be socialinės apsaugos ir yra linkęs didinti socialinę nelygybę. Taip pat šis modelis yra linkęs išsivystyti į oligarchiją, kurioje turtingieji turi didelę įtaką valdžios sprendimams. Liberalus marginalinis modelis buvo sukurtas kaip alternatyva bismarkiniam modeliui, kuris buvo labiau orientuotas į vyriausybės reguliavimą ir korporatyvinį valdymą.
Jungtinių Valstijų ir Kanados patirtis kaip liberalio modelio pavyzdys
Kanadoje ir JAV yra stipriai pasikliaujama rinkos reguliavimo mechanizmu, o socialinės programos yra neišplėtotos ir minimalios. JAV yra ribota socialinė apsauga, mažas sveikatos priežiūros sistemos finansavimas ir didelis privatus sektorius, kuris teikia socialines paslaugas.
Straipsnyje analizuojama Jungtinių Amerikos Valstijų socialinės apsaugos sistema, įvairia forma: pensijomis, negalios pašalpomis ir kitomis piniginėmis išmokomis, teikianti finansinę paramą neįgaliems asmenims. Aprašomos dvi pagrindinės socialinės apsaugos sistemos programos: Socialinės apsaugos invalidumo draudimo programa ir Papildomos apsaugos invalidumo pašalpų programa. Taip pat analizuojami jų veikimo principai ir kriterijai bei veiksmingumas.
Atlikta detali mokslinės literatūros, teisinių dokumentų, t. y. JAV federalinių bei atskirų valstijų įvairaus pobūdžio bei juridinės galios teisės aktų, informacinių bei statistinių duomenų analizė ir autorės praktinė patirtis leidžia daryti tam tikras išvadas dėl JAV socialinės apsaugos sistemos veikimo bei jos veiksmingumo, garantijų neįgaliems asmenims gauti adekvačią bei pakankamą finansinę paramą.
Taip pat skaitykite: Smurto darbe sprendimai
Bismarkinis modelis ir jo alternatyvos Europoje
Bismarkinis modelis yra labiau orientuotas į vyriausybės reguliavimą ir korporatyvinį valdymą. Liberalus marginalinis modelis buvo sukurtas kaip alternatyva bismarkiniam modeliui.
ENA monograph “Socialinė apsauga Europos Sąjungoje: pensijų sistemų modernizavimas” yra skirta visiems, besidomintiems socialine apsauga, jos plėtra ir reformomis. Monografijoje pateikta socialinės apsaugos sistemos organizavimo principai ir problematika, valdymo sistemos analizė, tarptautinių socialinės apsaugos teisės šaltinių, Europos Sąjungos (ES) valstybių socialinės apsaugos sistemų (pensijų) modelių analizė, socialinės apsaugos reformų prielaidos ir tendencijos ES valstybėse, Europos Bendrijų Teisingumo Teismo jurisprudencija.
Šiandienos ES valstybės ir institucijos, susidūrusios su ekonominiu nuosmukiu ir globalizacijos reiškiniais, ieško naujų būdų, kaip užtikrinti socialinės apsaugos sistemos adekvatumą ir tvarumą. Šioje knygoje ne tik analizuojamos jau įgyvendintos reformos ir reformų tendencijos, bet pateikiami pagrindiniai socialinės apsaugos principai, kurių būtina laikytis planuojant naujus pokyčius.
Pensijų sistemos Europos kontekste
JAV ir Kanados pensijų sistemos yra skirtingos, taigi, jų lyginimas yra sudėtingas procesas. JAV pensijų sistema yra susidedanti iš dviejų programų: Socialinio saugumo (Social Security) ir individualių pensijų sąskaitų (individual retirement accounts). Socialinio saugumo programa yra finansuojama iš socialinio draudimo mokesčių, kurie yra renkami iš darbuotojų ir darbdavių, o asmeninis pensijų kaupimas susideda, pvz.: iš investicijų.
Kai kurioms valstybėms (Švedijai, Olandijai) būdingas aukštas ekonominio išsivystymo ir socialinės apsaugos lygis, todėl šiame darbe atlikta pasirinktų ES valstybių ir Lietuvos pensijų sistemų modelių bei valdymo tendencijų analizė gali padėti įvertinti Lietuvos pensijų sistemos būklę ir reformų kryptis.
| Modelis | Pagrindinės charakteristikos | Pavyzdžiai |
|---|---|---|
| Bismarkinis | Draudiškas, finansuojamas įmokomis, stiprus socialinis draudimas | Daugelis Vakarų Europos šalių |
| Liberalus / marginalinis | Mažas valstybės vaidmuo, rinkos sprendimai, individuali atsakomybė | JAV, Kanada |
| Socialinės rinkos ekonomikos | Derina rinkos veikimą ir platų socialinių garantijų tinklą | Vokietija, Prancūzija |
Socialinės įtraukties, užimtumo ir įgūdžių tikslai iki 2030 m.
Komisija siūlo tris pagrindinius ES užimtumo, įgūdžių ir socialinės apsaugos sričių tikslus (derančius su JT darnaus vystymosi tikslais), kuriuos reikia pasiekti iki šio dešimtmečio pabaigos. Iki 2030 m. darbą turėtų turėti ne mažiau kaip 78 proc. gyventojų. Mokymuose kasmet turėtų dalyvauti bent 60 proc. visų suaugusiųjų. Žmonių, patiriančių skurdo arba socialinės atskirties riziką, skaičius iki 2030 m. turi sumažėti bent 15 mln. asmenų.
Dėl COVID-19 pandemijos Europoje įvyko dar daugiau drastiškų pokyčių, susijusių su mūsų darbo vietomis, švietimu, ekonomika, gerovės sistemomis ir socialiniu gyvenimu. Ryžtingas nacionalinio ir ES lygmens politikos atsakas į COVID-19 pandemiją padėjo sėkmingai apriboti pandemijos padarinius užimtumui ir socialinius padarinius. Labai vieningai, koordinuojant veiksmus ir vadovaujantis Europos solidarumo principu valstybėms narėms buvo skirta parama, kad jos galėtų įgyvendinti trumpalaikes užimtumo rėmimo priemones ir imtis panašių darbo vietų išsaugojimo priemonių.
Prioritetinės sritys ir politinės rekomendacijos
Turime stengtis parengti toks naujas socialinių taisyklių sąvadas, pagal kurį būtų užtikrinamas kartų solidarumas, visiems būtų suteikiama galimybių, savo darbuotojais besirūpinantiems verslininkams būtų atlyginama, dėmesys būtų sutelkiamas į darbo vietų kūrimą, būtų kuriamos geresnės gyvenimo ir darbo sąlygos, investuojama į aukštos kokybės, įtraukų švietimą, mokymą, įgūdžius, inovacijas ir visiems būtų užtikrinama tinkama socialinė apsauga.
Veiksmingai įgyvendinti Europos socialinių teisių ramstį dabar yra svarbiau nei bet kada, o jo įgyvendinimo sėkmė priklauso nuo valstybių narių ryžto ir veiksmų, nes atsakomybė už užimtumą, įgūdžius ir socialinę politiką pirmiausia tenka valstybėms narėms. ES lygmens veiksmai gali papildyti nacionalinius veiksmus, tad šiuo veiksmų planu Komisija prisideda prie socialinio ramsčio principų įgyvendinimo.
Pastangos užtikrinti tvarumą ir adekvatumą
Šiandienos ES valstybės ir institucijos, susidūrusios su ekonominiu nuosmukiu ir globalizacijos reiškiniais, ieško naujų būdų, kaip užtikrinti socialinės apsaugos sistemos adekvatumą ir tvarumą. ES aiškiai apibrėžia Europos socialinės politikos uždavinį naudojant veiksmingas priemones, išsaugoti ir plėtoti Europos socialinį modelį.
Dauguma priemonių, kuriomis būtų galima siekti šių tikslų, priklauso valstybių narių kompetencijai, o patys ES tikslai atspindi bendrą užmojį, ko turime pasiekti iki 2030 m. Šis veiksmų planas yra svarbus indėlis į jų įgyvendinimą.
Lietuvos vieta ir mokymosi galimybės
Pasirinktų ES valstybių ir Lietuvos pensijų sistemų modelių bei valdymo tendencijų analizė gali padėti įvertinti Lietuvos pensijų sistemos būklę ir reformų kryptis. Monografijoje pateikti organizavimo principai ir problematika, valdymo sistemos analizė, tarptautinių socialinės apsaugos teisės šaltinių analizė leidžia geriau suprasti galimas reformų kryptis.
Daugelyje projektų dalyvauja Lietuvos institucijos kaip partneriai arba koordinatoriai, o finansavimas dažnai ateina iš EK programų (Erasmus+, DFP, Next Generation EU ir kt.), todėl Lietuvos patirtis yra integruota į platesnį ES kontekstą ir gali būti tiek gavusi, tiek teikianti naudingų pavyzdžių sėkmingiems sprendimams.
Politikos stebėsena ir mokymasis iš patirties
Nuo socialinio ramsčio paskelbimo per 2017 m. Geteborge vykusį aukščiausiojo lygio susitikimą svarbių veiksmų jau imtasi ES, nacionaliniu, regionų arba vietos lygmenimis, naudojantis ES lėšomis, technine parama ir remiantis per Europos semestrą pateiktomis gairėmis ir rekomendacijomis stiprinti ES socialinį aspektą. Dabar atėjo laikas pastangas sutelkti įtraukiant visų lygmenų valdžios institucijas, socialinius partnerius bei kitus subjektus ir socialinio ramsčio principus įgyvendinti visapusiškai.
Per plačias konsultacijas rengiant veiksmų planą gauta daugiau kaip 1 000 piliečių, ES institucijų ir įstaigų, valstybių narių, regionų ir vietos valdžios institucijų, socialinių partnerių ir pilietinės visuomenės organizacijų atsakymų, kas parodo plataus dalyvavimo svarbą politikos formavime.
tags: #europos #seimos #socialines #apsaugos #modeliai