Pensijų sistema Lietuvoje turi ilgą ir vingiuotą istoriją. Išsiaiškinkime, kada gi Lietuvoje pradėtos mokėti pensijos ir kaip formavosi pensijų sistema.
Tarpukario Lietuva: Socialinio draudimo užuomazgos
Socialinis draudimas Lietuvoje atsirado 1926 m. kovo 23 d., kai Prezidentas Aleksandras Stulginskis paskelbė Vyriausiosios socialinio draudimo valdybos įstatymą. Valdyba veikė prie Vidaus reikalų ministerijos. Tarpukario laikotarpiu Lietuvoje labiausiai buvo išplėtotas ligos draudimas, tik prieš Antrąjį pasaulinį karą buvo įvestas nelaimingų atsitikimų darbe draudimas.
Ligonių kasos Lietuvoje pradėtos steigti 1928 m. pabaigoje. Buvo įsteigta 16 ligonių kasų: dešimt iš jų - teritorinės, kitos - atskirų įstaigų ir įmonių: Susisiekimo ministerijos, Eigulių, Elektros akcinės bendrovės, Lietuvos banko, Šv. Zitos draugijos, Vytauto Didžiojo universiteto.
Ligonių kasų įstatymas numatė, kad ligos draudimu draudžiami visi, kurie tarnauja valstybei, savivaldybėms ar privatiems asmenims, bei jų šeimų nariai. Tačiau ligos draudimu nebuvo draudžiami žemės ūkio darbininkai, valstybės tarnautojai ir darbuotojai, kurie uždirbo daugiau kaip 400 litų per mėnesį. Kadangi dauguma žmonių tuo metu buvo žemdirbiai, socialinis draudimas apėmė gana nedidelę dalį gyventojų.
Draudimas suteikė nemokamą gydymą, ligos, laidojimo, motinystės ir žindymo pašalpas. Ligos pašalpa sudarė nuo 50 iki 100 proc. algos, atsižvelgiant į ligonio šeimos padėtį. Pašalpos dydį nustatydavo ligonių kasa. Ligos draudimas buvo finansuojamas įmokomis, kurios negalėjo būti didesnės už 3 proc. algos: 40 proc. šios sumos mokėjo darbdavys, 60 proc. - apdraustasis (nuo 1934 m. - 6 proc. algos: 3 proc. + 3 proc.). Valstybės iždas mokėjo 5 proc. draudėjų ir narių įmokų sumos. Ligonių kasų administravimo išlaidos buvo apribotos, jos negalėjo viršyti 8-10 proc. metinių konkrečios kasos pajamų.
Taip pat skaitykite: Kelionės išlaidų kompensacija: ką reikia žinoti
1938 m. statistika rodo, jog tuo metu ligonių kasose buvo 141 375 apdraustųjų (77 504 kasų nariai ir 63 871 jų šeimų narys). Tai tesudarė 3-4 proc. šalies gyventojų.
Pensinio draudimo nebuvo. Tarpukario Lietuvoje nebuvo spėta įgyvendinti pensijų draudimo. Valstybė mokėjo pensijas tik kariams, valstybės tarnautojams ir pasižymėjusiems visuomenės veikėjams. Tad pensijas Lietuvos žmonės pirmąkart istorijoje pradėjo gauti tik sovietų laikais. Žinoma, pensijų sistemą būtų įdiegusi ir pati Lietuva.
Sovietinė sistema
Okupavus Lietuvą buvo pritaikytas sovietinis socialinio draudimo modelis - šias funkcijas vykdė profesinės sąjungos, valdžiusios ne tik socialinio draudimo lėšas, bet ir sanatorijas, profilaktoriumus, poilsio namus, kultūros ir švietimo, turizmo ir sporto įstaigas. Lietuva savo atskiro valstybinio socialinio draudimo biudžeto neturėjo. Visi įnašai patekdavo į bendrą socialinio draudimo biudžetą, kuris buvo dalis TSRS valstybinio biudžeto.
Lietuvos įmonės, įstaigos ir organizacijos profesinėms sąjungoms mokėjo įnašus. Vietinių profsąjungų leidimu darbdaviai iš šių lėšų mokėdavo pensijas dirbantiems pensininkams, laikinojo nedarbingumo, nėštumo ir gimdymo, vaikų gimimo, vaikų priežiūros, laidojimo ir kitas pašalpas.
Kūdikio gimimo pašalpa buvo mokama vienam iš tėvų, išdirbusiam įmonėje be pertraukos ne mažiau kaip tris mėnesius. Ji buvo 30 rublių dydžio už kiekvieną gimusį vaiką (atlyginimas dažniausiai siekdavo 100-150 rublių). Laidojimo pašalpa (5-20 rublių) priklausė nuo laidojimo vietos ir mirusiojo amžiaus.
Taip pat skaitykite: Ką daryti, jei esi priklausomas nuo telefono?
Socialistinėje Lietuvoje pensijos buvo skiriamos senatvės, invalidumo ir maitintojo netekimo atvejais, taip pat asmenims, nustatytą laiką ėjusiems tam tikrą tarnybą. Senatvės pensijos amžius, kurį vėliau paveldėjo ir naujai sukurta nepriklausomos Lietuvos socialinio draudimo sistema, buvo 55 metai vyrams ir 50 metų moterims. Senatvės pensijai gauti buvo nustatytas 25 metų darbo stažas vyrams ir 20 metų - moterims. Senatvės pensija siekė pusę atlyginimo, tad kai kuriais laikotarpiais, kai stingant darbo vietų pensininkams būdavo uždrausta dirbti, jiems tikrai buvo nesaldu.
Pertvarkos laikotarpiu tapo aišku, kad didžioji valstybė nėra pajėgi pakelti socialinio aprūpinimo naštos. 1990 m. Maskva planavo Lietuvai net 420 mln. rublių deficitą socialinėms reikmėms. Tai paskatino atsiskirti nuo centralizuoto biudžeto ir ieškoti savų finansavimo šaltinių. 1990-ųjų vasario 13 dieną tuometė Aukščiausioji Taryba priėmė nutarimą „Dėl Lietuvos TSR Valstybinio socialinio draudimo sistemos pertvarkymo“, kuriame nurodoma iš Lietuvos profesinių sąjungų perimti socialinį draudimą valstybės žinion. Tais pačiais metais, praėjus vos kelioms dienoms po nepriklausomybės atkūrimo, prie Darbo ir socialinio aprūpinimo ministerijos buvo sukurta Vyriausioji valstybinio socialinio draudimo valdyba, kuriai pavesta Respublikoje vykdyti socialinio draudimo funkcijas.
Nepriklausoma Lietuva: dabartinė situacija
Šiandien Lietuvoje veikia moderni pensijų sistema, kuri nuolat tobulinama. Nuo birželio pradžios šalpos pensijų bazė padidėjo nuo 150 eurų iki 173 eurų. Šalpos išmokos užtikrina minimalias pajamas neįgalumo ar senatvės atvejais jokių pajamų negaunantiems arba labai mažas pajamas gaunantiems asmenims. Šalpos senatvės pensijos gavėjų pajamos per metus šiemet didėja 215 eurų.
Socialinio draudimo senatvės pensijos - svarbiausia socialinės apsaugos priemonė sulaukus senatvės. 2021 m. buvo priimti Socialinio draudimo pensijų įstatymo pakeitimai, kurie užtikrina spartesnį socialinio draudimo pensijų didėjimą. Taigi, nuo 2022 m. vidurio vidutinė socialinio draudimo senatvės pensija pasieks apie 482 eurus (padidės maždaug 22 eurais), o turint būtinąjį stažą - 510 eurų (padidės apie 25 eurais). Ministerijos skaičiavimais, šiemet vidutinę senatvės pensiją gaunančių metinės pajamos didėja kiek daugiau nei 700 eurų.
Pensijos dydis apskaičiuojamas atsižvelgiant į asmens įgyto pensijų socialinio draudimo stažo trukmę ir įgytų pensijų apskaitos vienetų skaičių.
Taip pat skaitykite: Socialiniai darbuotojai: teisės ir pareigos
Kai kurie asmenys gali gauti papildomas garantijas - iš valstybės biudžeto mokamas papildomas valstybines pensijas. Valstybinės pensijos yra pirmojo ir antrojo laipsnių, nukentėjusiųjų asmenų, pareigūnų ir karių, mokslininkų, teisėjų.
Išankstinė senatvės pensija skiriama asmeniui, kuriam kreipimosi dėl išankstinės senatvės pensijos dieną iki senatvės pensijos amžiaus jam yra likę ne daugiau kaip 5 metai, turi būtinąjį stažą senatvės pensijai skirti, galiosiantį tais metais, kuriais asmuo sukaks senatvės pensijos amžių.
Motinoms, kurios pagimdė ir išaugino iki 8 metų penkis ir daugiau vaikų, taip pat tėvams (įtėviai), kurie ne mažiau kaip 15 metų slaugė namuose savo neįgalius vaikus (įvaikius) ir asmenims, kurie ne mažiau kaip 15 metų slaugė namuose neįgaliuosius, kuriems nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis (visiškos negalios invalidus), išankstinė senatvės pensija, jeigu jie atitinka kitas nurodytas sąlygas, gali būti paskirta ir tuo atveju, jeigu šie asmenys turi bent pusė būtinojo stažo senatvės pensijai skirti.
Jei pasirenkama gauti išankstinę pensiją, senatvės pensijos dydis mažinamas po 0,32 proc. už kiekvieną gautos išankstinės senatvės pensijos mėnesį.
Vis daugiau Lietuvos gyventojų dirba ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Europos Sąjungos ar Europos ekonominės erdvės valstybėse, taip pat Jungtinėje Karalystėje ar Šveicarijoje. Kiekviena valstybė, kurioje žmogus dirbo ir mokėjo socialinio draudimo įmokas, skirs pensiją tik už tą laikotarpį, kuris buvo praleistas jos teritorijoje. Lietuva mokės pensiją už metus, praleistus dirbant Lietuvoje, Vokietija - už metus, dirbtus Vokietijoje, o Ispanija - už stažą, sukauptą Ispanijoje.
Tačiau svarbu tai, kad sprendžiant, ar žmogus iš viso turi teisę į pensiją, visų šalių stažas yra susumuojamas. Jei vienoje šalyje sukauptas stažas per trumpas, bendras stažas vis tiek gali atverti kelią pensijai.
Kai žmogus dirbo daugiau nei vienoje Europos valstybėje, pensija apskaičiuojama dviem skirtingais būdais. Pirmasis - pagal tos šalies nacionalinius teisės aktus, kai skaičiuojamas tik toje šalyje įgytas stažas. Antrasis būdas - taikant Europos Sąjungos reglamentus. Šiuo atveju iš pradžių apskaičiuojamas vadinamasis teorinis pensijos dydis: įsivaizduojama, kad žmogus visą savo stažą sukaupė vienoje šalyje, ir paskaičiuojama, kokio dydžio pensija jam priklausytų pagal tos šalies teisę.
Jeigu šiuo metu gyvenate Lietuvoje ir esate sulaukęs senatvės pensijos amžiaus, turėtumėte pateikti prašymą teritoriniame „Sodros“ skyriuje arba prisijungę prie savo paskyros portale www.sodra.lt/gyventojui. Tai galima padaryti ir likus trims mėnesiams iki pensinio amžiaus. Gavusi prašymą, „Sodros“ Užsienio išmokų skyrius, naudodamasis Europos socialinės apsaugos informacine sistema (EESSI), perduos informaciją į tas šalis, kuriose buvo dirbta.
Jeigu Lietuvoje žmogus turi bent 15 metų stažo, nelaukiant atsakymo iš kitų šalių jam bus pradėta mokėti laikinoji išmoka, apskaičiuota pagal nacionalinius teisės aktus. Kai tik bus gauti dokumentai iš užsienio apie ten įgytą stažą, bus apskaičiuota pensija ir pagal ES reglamentus, o žmogui paskiriama didesnioji iš dviejų galimų sumų.
Jei gyvenate kitoje Europos valstybėje, prašymą turėtumėte pateikti tos šalies kompetentingai institucijai. Svarbu nurodyti, kad turite stažo Lietuvoje. Tada ta institucija per EESSI sistemą susisieks su „Sodros“ Užsienio išmokų skyriumi ir perduos reikiamą informaciją. Užsienio įstaiga gaus iš Lietuvos atsakymą, o pats žmogus paštu gaus oficialų sprendimą dėl pensijos skyrimo Lietuvoje.
Tuo tarpu kiekviena šalis skirs pensiją atskirai - tik už tuos metus, kuriuos dirbote jos teritorijoje. Visa informacija tarp šalių institucijų perduodama elektroniniu būdu per EESSI sistemą. Tačiau „Sodra“ neturi jokios įtakos tam, kaip greitai kita valstybė pateiks atsakymą. Jei atsakymo ilgai nėra, „Sodra“ priminimus siunčia vidutiniškai kas du mėnesius. Vis dėlto ES teisėje nenustatyta, per kiek laiko kita valstybė turi atsakyti, todėl kai kuriais atvejais sprendimų laukimas gali užtrukti ir metus ar ilgiau.
Svarbu nepamiršti, kad skirtingose šalyse pensinis amžius gali būti nevienodas. Tai reiškia, kad jei Lietuvoje jau galite gauti pensiją, kitoje šalyje jos dar negalėsite gauti dėl didesnio pensinio amžiaus. Pensija visada apskaičiuojama pagal tos šalies teisės aktus, kurioje buvo dirbta.
Dar viena svarbi detalė - jei žmogus dirbo iki 1994 metų, jis turi pats pateikti dokumentus, įrodančius stažą. Tai galima padaryti bet kada, nelaukiant pensinio amžiaus.
Kai kuriose valstybėse yra padidinamos pensijos ar sukuriamos specialios lengvatos pensijų gavėjams. Visgi pasitaiko ir kitokių priemonių, kuriomis siekiama pagelbėti vyresniems. Pavyzdžiui, Šveicarija tapo viena iš valstybių, nusprendusių įgyvendinti tryliktąją pensiją. Ar tokios išmokos reikėtų ir Lietuvos pensininkams?
Šveicarijos rinkėjai pritarė kairiųjų iniciatyvai „Geresnis gyvenimas pensijoje“, kuria siūloma mokėti papildomą 13-ąją pensiją, kad būtų padėta pensininkams, kuriems sunku sudurti galą su galu. Iniciatyva įsigalios jau 2026 m., o valstybei ji kainuos apie 4,2 mlrd. Šveicarijos frankų (5,28 mlrd. eurų) per metus. Tiesa, kad būtų finansuota ši priemonė, Šveicarijoje pridėtinės vertės mokestis (PVM) bus padidintas 0,7 procentinio punkto.
Tryliktosios pensijos sąvoka vėliau pasirodė ir 2024 m. Seimo rinkimuose dalyvavusių partijų programose. Pavyzdžiui Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga žadėjo siekti, kad senjorams būtų mokama vadinamoji „tryliktoji pensija“, t. y. „papildomas metinis priedas, kuris bent iš dalies leistų patenkinti pagrindinius jų poreikius ir padėtų patikėti, kad valdžia ir jaunoji karta vertina jų ilgametį įnašą į valstybės kūrimą.“
Egzistuoja ir kaimyninėje Lenkijoje 13-oji pensija yra mokama ir kaimyninėje Lenkijoje. Ši išmoka Lenkijoje pradėta mokėti nuo 2019 m. balandžio 4 d. Nepaisant to, kad iš pradžių ši finansinė išmoka turėjo būti vienkartinė 2019 metais, tačiau prieš 2019 m. Lenkijos parlamento rinkimus Teisės ir teisingumo partija pažadėjo, kad, jei bus perrinkta, išmoka taps nuolatine metine išmoka nuo 2020 m.
Tryliktosios pensijos suma Lenkijoje yra lygi minimaliam senatvės pensijos dydžiui. Visiems gavėjams mokama vienoda suma. Tačiau iš šios išmokos atskaitoma 9 proc. sveikatos draudimo įmoka, o jei pensija viršija 2 500 zlotų (594 eurus) per mėnesį (arba metinės pajamos viršija 30 000 zlotus arba 7 125 eurus) - papildomai atskaitoma 12 proc. pajamų mokesčio.
Pensijų spąstai: 10 šalių, kuriose jūsų pensijų fondas jau išgaravo
2019 m. 13-oji pensija buvo išmokėta beveik 10 mln. žmonių, o tai valstybei kainavo apie 10,8 mlrd. zlotų (apie 2,57 mlrd. eurų). 2024 m. ji buvo išmokėta 8,5 mln. žmonių, 2025 m. - beveik 7 mln. gavėjų, o iš valstybės biudžeto jai buvo skirta 13 mlrd. zlotų (apie 3,09 mlrd. eurų).
Socialinio draudimo pensiją sudaro bendroji ir individualioji dalys. Kiekvienais metais nuo sausio 1 dienos bazinės pensijos ir apskaitos vieneto vertės dydžiai ir našlių pensijos bazinis dydis, kurie naudojami skiriant ir mokant šiame įstatyme nustatytų rūšių pensijas, indeksuojami pagal praėjusiais metais apskaičiuotą ir patvirtintą indeksavimo koeficientą (toliau - IK).
Nuo šio įstatymo įsigaliojimo į stažą įskaitomi visi kalendoriniai metai, jeigu tais metais priskaičiuota pensijų socialinio draudimo įmokų suma (įskaitant kaupiamąją pensijų įmokų dalies sumą) yra ne mažesnė, negu per tuos kalendorinius metus turėjo būti priskaičiuota asmens pensijų socialinio draudimo įmokų suma (įskaitant kaupiamąją pensijų įmokų dalies sumą) nuo tais metais galiojančios minimaliosios mėnesinės algos dirbant pagal darbo sutartį per visus mėnesius sumos.
Senatvės pensijos amžius nuo 2026 m. sausio 1 d. nustatomas 65 metai. Būtinasis stažas senatvės pensijai yra 35 metai.
| Metai | Tryliktoji pensija Lenkijoje (prieš apmokestinimą) |
|---|---|
| 2019 | 1 100 zlotų (261 eurai) |
| 2020 | 1 200 zlotų (285 eurai) |
| 2021 | 1 250 zlotų (297 eurai) |
| 2022 | 1 338 zlotų (318 eurų) |
| 2023 | 1 588 zlotų (377 eurų) |
| 2024 | 1 780 zlotų (423 eurai) |
| 2025 | 1 879 zlotų (446 eurai) |