Vis daugiau įmonių visame pasaulyje supranta, kad tvarumas ir ekologija yra ne tik socialinė atsakomybė, bet ir ilgalaikė verslo strategija. Prekybos tinklas „Norfa“ yra vienintelis iš didžiųjų mažmeninės prekybos tinklų Lietuvoje, kuris pats valdo savo sunkvežimių parką. „Mūsų sunkvežimiai yra mūsų nuosavybė, o kiti prekybos tinklai perka šią paslaugą rinkoje. Viena iš priežasčių, kodėl pasirinkom tokį kelią, - tai galimybė turėti būtent tokius sunkvežimius, kokių mums reikia“, - sako D.
„Bent jau anksčiau ši paslauga Lietuvoje buvo teikiama su labai senais sunkvežimiais, todėl mūsų netenkino tiek jų būklė ir patikimumas, tiek didelė tarša. Šiandien „Norfa“ savo parke naudoja dviejų pagrindinių tipų transporto priemones: sunkvežimius su priekabomis ir vilkikus su puspriekabėmis. Visi jie yra maksimalaus leidžiamo ilgio ir aukščio. Standartizuotas transporto parkas leidžia lengviau planuoti maršrutus, nes visada atvyksta vienodo dydžio sunkvežimis, todėl nereikia keisti pakrovimo schemų.
„Savo autoparke turime 85 sunkvežimius, iš jų 77 atitinka „Euro 6“ standartą, likę - „Euro 5“. Investuojame į naujas transporto priemones ne tik dėl ekonomiškumo, bet ir dėl mažesnės taršos“, - pabrėžia D. Neseniai bendrovė įsigijo 40 visiškai naujų „Scania“ sunkvežimių, kurių vertė - apie 5 mln. Eur.
„Šie modeliai, palyginti su „Euro 5“ standarto sunkvežimiais, išmeta 1,5 karto mažiau anglies monoksidų, beveik dvigubai mažiau azoto oksidų, o kietųjų dalelių emisija taip pat sumažėjo kone perpus. Be to, naujuose sunkvežimiuose naudojami modernesni ir žymiai tylesni šaldymo agregatai, kurie ne tik mažina triukšmo lygį, bet ir išmeta mažiau CO₂. Tai svarbus žingsnis siekiant tvaresnės logistikos ir mažesnio poveikio aplinkai“, - teigia D.
„Jei degalai pabrangsta 10%, o mes naudojame atitinkamai mažiau kuro, logistikos kaštai mums nedidėja. Tai leidžia išvengti prekių kainų kilimo galutiniams vartotojams“, - sako D. Dar vienas svarbus aspektas - sunkvežimių vairuotojų darbo sąlygos. Pasak D. „Daugelio vairuotojų svajonė - vairuoti „Scania“.
Taip pat skaitykite: Privalumai ir trūkumai: socialinė medija
„Norfa“ ir toliau nuosekliai atnaujina savo sunkvežimių parką - likę 45 senesni sunkvežimiai, anot D. Dundulio, palaipsniui taip pat bus keičiami. „Norėtume, kad Lietuvoje būtų leista naudoti ilgesnius transporto priemonių junginius, kaip tai daroma Skandinavijoje. Tokiu atveju logistikos kaštai sumažėtų apie 30%, o taip pat panašiai ir CO₂ emisija. Tačiau šiuo metu, kaip suprantu, tam nėra pritaikyta infrastruktūra“, - svarsto D.
D. Dundulis savo komunikacijoje aiškiai išsiskiria kaip strategiškai mąstantis ir socialiai atsakingas verslo atstovas.
„Norfos“ Labdaros Ir Paramos Fondas
2024 metais „Norfos“ įmonių grupė labdarai, paramai skyrė pinigų ir prekių už 1,655 mln. eurų sumą. „Norfos mažmena“ yra įsteigusi „Norfos“ labdaros ir paramos fondą. Fondo buveinė - Savanorių pr. 176B, Vilnius.
Fondas organizuoja ir teikia materialinę, socialinę ir kitokią pagalbą fiziniams ir juridiniams asmenims mokslo, kultūros, švietimo, meno, religijos, sporto, sveikatos apsaugos, socialinės globos ir rūpybos, aplinkosaugos ir kitose visuomenei naudingose srityse. Fondas, bendradarbiaudamas su Lietuvos ir užsienio šalių valstybinėmis įstaigomis, tarptautinėmis organizacijomis, pavieniais asmenimis, remia ir vykdo įvairias programas, projektus ir renginius.
„Norfos mažmena“ ir „Rivona“, priklausanti tinklo įmonių grupei, yra tarp nedaugelio, o gal net vienintelės mažmeninės prekybos sektoriaus įmonės, kurios nuosekliai ir kryptingai jau kelis dešimtmečius vykdo labdaros ir paramos veiklą.
Taip pat skaitykite: Socialinės atskirties iniciatyvos Lietuvoje
„Tačiau realybė tokia, kad nesvarbu, kiek paramos ir labdaros skiria „Norfa“ ir „Rivona“, mes galime patenkinti tik labai mažą dalį prašančių juridinių ar fizinių asmenų. Pagalbą žmonėms suteikiame įgyvendindami projektą „Norfai rūpi“, kurį vykdome kartu su „Delfi“.
D. Dundulis pasakoja, kad kas mėnesį projektui „Norfai rūpi“ skiria 20 tūkst. eurų, o vienkartinės paramos dydis gali būti nuo 300 iki 3 tūkst. eurų. Projektas „Norfai rūpi“ bus tęsiamas ir prašymus galima teikti iki 2026 m. gegužės. Anot D. Jis taip pat primena, kad „Norfos“ iniciatyva vyksta akcija „Padovanok Kalėdas“.
„Norfos“ leidiniuose Nr. 24 ir 25 bei tinklapyje PadovanokKaledas.delfi.lt publikuojamos specialios laiškų formos, kurias kviečiama užpildyti ir paprašyti svajonių dovanos sau arba artimajam, o gal net darželiui, mokyklai ar tiems, kuriems reikalinga pagalba ir šventinė šiluma.
Šiemet labdarai ir paramai - per 2 mln. „Norfos“ labdaros ir paramos fondas kartu su visa įmonių grupe tiems, kuriems reikalinga pagalba, ją teikia visus metus. Pernai labdarai ir paramai fondas pinigų ir prekių skyrė už 1,655 mln. eurų, o šiemet ši suma, planuojama, perkops 2 mln. eurų.
Per beveik vienuolika š. m. mėnesių jau buvo skirta apie 640 tūkst. eurų piniginės paramos. Didžiausios paramos sulaukė kultūros ir meno institucijos - beveik 370 tūkst. eurų, sporto organizacijos - 130 tūkst. eurų, socialinės paramos įstaigos ir projektai - apie 49 tūkst. eurų, religinės organizacijos - per 10 tūkst. eurų ir kt. Pvz., Molėtų rajono savivaldybei buvo skirta per 56 tūkst. eurų vaikų žaidimų aikštelei įrengti.
Taip pat skaitykite: Dalyvaukite socialinėje akcijoje
Be finansinės paramos, „Norfos mažmena“ įvairiai paramai šiemet dar skyrė įvairių prekių daugiau kaip už 1,215 mln. eurų. Ši parama teikiama per organizacijas, padedančias socialiai pažeidžiamiems ir nepasiturintiems gyventojams, taip pat švietimo įstaigoms - pavyzdžiui, „Rivonos“ gaminamais valgomaisiais ledais.
„Taip jau susiklostė, kad „Norfos“ paramos ir labdaros fondas daugiausia lėšų skiria kultūros paramai. Planuojame, kad ir kitąmet kultūros įstaigas remsime labiausiai“, - teigė D.
„Nors savo paramos planus dėliojamės iš anksto, bet dalį mūsų labdaros ir paramos fondo sprendimų diktuoja laikmetis. Pvz., 2019 m. parėmėme Alytaus gaisrininkus, kurie kovojo su ypač dideliu gaisru padangų perdirbimo gamykloje; 2020 m. prasidėjus COVID-19 pandemijai Lietuvos medikams reikalingoms apsaugos priemonėms ir medicininei įrangai vos per kovą-balandį buvo skirta paramos daugiau kaip už 640 tūkst. eurų; 2022 m.
„Priešingai nei daugelis mažmeninių prekybos tinklų, mes paramą produktais teikiame ne centralizuotai, o pagal regioninį principą septyniolikai organizacijų, kurios maistą išdalija tiems, kuriems jo labiausiai reikia, - paaiškino „Norfos“ vadovas. - Tokio principo tikslas - kad maisto prekės, dažnai besibaigiančio galiojimo, kuo greičiau pasiektų tuos, kuriems jos skirtos.
D. „Jei kreiptųsi labdaros organizacijos iš Akmenės, Alytaus, Biržų, Druskininkų, Ignalinos, Kaišiadorių, Klaipėdos, Marijampolės, Mažeikių, Tauragės, Vilkaviškio ir kitų miestų ir miestelių, kuriuose veikia „Norfos“ parduotuvės, bet neturime sutarčių dėl labdaros maisto produktais, mes, tikiuosi, galėtume jas periodiškai paremti maisto produktais. Tad laukiame labdaros ir paramos organizacijų kreipimųsi dėl paramos maisto produktais e.
„Sėkmingas verslas privalo dalyvauti visuomenės ir bendruomenių gyvenime, prisidėti prie kylančių problemų sprendimų ir bendruomenėse, ir parama konkretiems žmonėms, - sakė D. Dundulis, paklaustas, kodėl jau daugiau kaip 20 metų jo vadovaujamos įmonės rūpinasi labdara ir parama. - Galiu prisipažinti, kad mane apima pasididžiavimo jausmas, kad nė viena kita įmonė neremia kultūros taip, kaip tai daro „Norfos“ paramos ir labdaros fondas. Šią paramą kultūros įstaigoms tęsiame jau šešti metai.
Pasak „Norfos“ vadovo, nors jo vadovaujamų įmonių parama kultūrai jau tapo įprasta kasdienybe ir net nepastebima, bet „Norfa“ dėl to tapo gerokai žinomesnė ir siejama su profesionaliausia kultūra. Taip pat dėl vykdomo ilgalaikio projekto - jautrios ir socialiai atsakingos iniciatyvos „Norfai rūpi“ - šis mažmeninis prekybos tinklas išgarsėjo kaip ypač padedantis tiems, kurie susiduria su gyvenimo iššūkiais, turi, atrodo, neišsprendžiamų rūpesčių ar neįgyvendinamų svajonių.
Parama Kultūrai: Mecenatystė Ir Investicijos Į Visuomenę
„Norfa“ tapo 2024/2025 metų kultūros sezono generaliniu remėju. Bendrovė remia Lietuvos nacionalinį operos ir baleto teatrą, Lietuvos nacionalinę filharmoniją, Lietuvos nacionalinį dramos teatrą, Valstybinį Šiaulių dramos teatrą, Nacionalinę M. K. Čiurliono menų mokyklą.
Šiandien prekybos tinklas „Norfa“ yra penkių nacionalinės reikšmės kultūros įstaigų generalinis sezono rėmėjas. Įmonė remia Lietuvos nacionalinį operos ir baleto teatrą (LNOBT), Lietuvos nacionalinę filharmoniją, Lietuvos nacionalinį dramos teatrą, Nacionalinę M. K. Čiurliono menų mokyklą ir Valstybinį Šiaulių dramos teatrą.
Viena ilgiausių „Norfos“ ir kultūros partnerysčių - bendradarbiavimas su LNOBT. „Ši mūsų bičiulystė, užsimezgusi 2019 metais, yra puikus pavyzdys, kaip verslo ir kultūros sąjunga gali būti vaisinga ir ilgalaikė“, - teigia LNOBT generalinio direktoriaus pavaduotojas menui ir rinkodarai Audrius Kundrotas.
Pasak jo, „Norfos“ parama kultūrai ir menui yra tarsi graži mecenatystės mūsų šalyje pradžia, tačiau pasakyti, kad šios srities rėmimas Lietuvoje yra įprasta praktika, pašnekovas sako negalintis. „Tiesa ta, kad Lietuvoje dar nėra susiformavusios gilios kultūros rėmimo tradicijos. Žinoma, ką remti, kiekvienas verslas ar įmonė renkasi pagal savo galimybes bei vertybes. Vieni remia gydymo įstaigas, kiti - nevyriausybines organizacijas, treti - sportą. Tačiau nereikia pamiršti, kad kultūra taip pat atlieka labai svarbų vaidmenį mūsų gyvenime. Menas kuria išsilavinusią, kritišką ir plačia pasaulėžiūra pasižyminčią visuomenę, todėl labai džiaugiamės, kad po truputį užsimezga vis daugiau kultūros įstaigų ir verslo partnerysčių“, - sako A. Kundrotas.
Vienas ryškiausių „Norfos“ paramos pavyzdžių - pagalba Charkivo operos ir baleto teatrui, kurio veikla buvo paralyžiuota Rusijos karo Ukrainoje pradžioje. 2022-aisiais, kai šio teatro trupė neturėjo galimybės tęsti savo darbo gimtinėje, LNOBT kartu su „Norfa“ suteikė jiems galimybę persikelti į Lietuvą.
„Jie buvo atsidūrę sudėtingoje situacijoje - karo sąlygomis negalėjo nei kurti, nei tinkamai gyventi. „Norfa“ ne tik suteikė finansinę paramą, bet ir pasirūpino praktinėmis sąlygomis, kad menininkai galėtų kurti Lietuvoje, o pats Dainius Dundulis („Norfa“ įmonių grupės savininkas - aut.) ne kartą teiravosi, ar ne per mažai paramos skyrė ir kaip dar galėtų prisidėti prie pagalbos menininkams“, - prisimena A. Kundrotas.
Ši iniciatyva, pašnekovo teigimu, sulaukė didelio atgarsio ne tik kultūros pasaulyje, bet ir visuomenėje. „Tai buvo ne tik kultūrinė, bet ir socialinės atsakomybė, humanitarinė pagalba, kuri padėjo išsaugoti menininkų kūrybinį potencialą sudėtingomis aplinkybėmis“, - pabrėžia LNOBT atstovas.
Per penkerius partnerystės su „Norfa“ metus LNOBT sukūrė ir pristatė ne vieną pasaulinio lygio premjerą. „Gaunamą paramą dažniausiai naudojame premjeriniams spektakliams, kurių per metus pastatome apie keturis. Dalį paramos naudojame ir dabartiniam repertuarui. Finansai, kaip ir kitoms kultūros įstaigoms, reikalingi kostiumams, scenos dekoracijoms, honorarams ir pan.“, - pasakoja A. Kundrotas.
Be paramos kasdienei LNOBT veiklai, „Norfa“ prisideda ir prie reikšmingų projektų, tokių kaip festivalis „LNOBT Open“, vykstantis po atviru dangumi. Šis festivalis kasmet sutraukia tūkstančius meno mėgėjų, suteikdamas galimybę mėgautis opera ir baletu netradicinėse erdvėse.
„Šis festivalis parodo, kad opera gali būti prieinama ne tik elitinei auditorijai, bet ir plačiajai visuomenei. Mūsų generalinis rėmėjas „Norfa“ supranta, kad tokios iniciatyvos skatina žmonių meilę menui ir plečia visuomenės kultūrinį akiratį“, - sako A. Kundrotas.
Būtent dėl to, pasak pašnekovo, kultūros rėmėjų indėlis turi ilgalaikės vertės ne tik menininkams, bet ir visuomenei. „Investicijos į kultūrą - tai investicijos į žmonių dvasią ir savivertę. Kultūra ugdo mūsų gebėjimą mąstyti kritiškai, suvokti istoriją ir vertybes. Verslas gali būti neatsiejama kultūros dalimi“, - pabrėžia jis.
Nors Lietuvoje verslo parama kultūrai dar tik įsibėgėja, A. Kundrotas įsitikinęs, kad ši sritis turi didelį potencialą. „Turime ko pasimokyti iš Vakarų šalių, kur mecenatystė yra neatsiejama visuomenės dalis. Ten privatūs rėmėjai dažnai tampa pagrindiniais kultūros įstaigų ramsčiais“, - pasakoja jis.
Pašnekovo teigimu, partnerystė su „Norfa“ yra sektinas pavyzdys, kaip verslas gali kurti pridėtinę vertę ne tik ekonomiškai. „Tai abipusė nauda. Remdamas kultūrą, verslas tampa matomesnis, žinomesnis ir socialiai atsakingesnis, o kultūros ir meno atstovai, gaudami paramą, gali išlaisvinti savo kūrybinį potencialą ir žmonėms suteikti kokybišką turinį bei pasiūlyti prasmingą laisvalaikio praleidimo formą“, - neabejoja A. Kundrotas.
Jo teigimu, tokios paramos iniciatyvos įrodo, kad verslas, palaikantis kultūrą, prisideda ne tik prie meninio gyvenimo kokybės, bet ir prie mūsų visų gerovės. „Esame dėkingi tiek „Norfai“, tiek visiems kitiems rėmėjams, nepriklausomai nuo jų skiriamos paramos dydžio. Kiekvienas indėlis mums yra be galo svarbus. Tikiuosi, kad rėmėjų pavyzdys įkvėps ir kitus verslus prisijungti prie kultūros palaikymo ir kartu kurti stipresnę ir sąmoningesnę visuomenę“, - pabrėžia jis.
„Norfa“ remia Lietuvos krepšinį.
„Norfos“ Parama Skaičiais
Apibendrinant, "Norfos" įmonių grupės parama ir labdara yra reikšmingas indėlis į Lietuvos visuomenės gerovę. Štai pagrindiniai skaičiai, iliustruojantys "Norfos" paramą įvairioms sritims:
| Sritis | Paramos suma (eurais) |
|---|---|
| Kultūra ir menas | 370 000 |
| Sportas | 130 000 |
| Socialinė parama | 49 000 |
| Religinės bendruomenės | 10 000+ |
| Prekės (socialiai pažeidžiamiems gyventojams ir švietimo įstaigoms) | 1 215 000+ |
| Bendra paramos suma | 2 000 000+ |
Ši lentelė atspindi "Norfos" įsipareigojimą remti įvairias sritis, nuo kultūros iki socialinės paramos, ir pabrėžia įmonės indėlį į bendruomenės gerovę.
tags: #norfa #socialine #atsakomybe