Nesubrendęs socialinis nerimas: priežastys, jo įveikimo būdai ir praktiniai patarimai

Socialinis nerimas yra dažnas psichikos sveikatos sutrikimas, kuris pasireiškia stipriu nerimu dėl socialinės sąveikos ir kitų žmonių vertinimo. Jis gali paveikti tiek vaikus, tiek suaugusius, ir dažnai lieka nediagnostuotas, todėl svarbu didinti informuotumą ir teikti tinkamą pagalbą.

Kas yra socialinis nerimas

Socialinis nerimas - tai psichikos sutrikimas, kuriam būdinga stipri baimė ir nerimas dėl socialinės sąveikos ir bendravimo su kitais žmonėmis. Žmonės, kenčiantys nuo šio sutrikimo, patiria stiprų nerimą vien pagalvojus apie viešą kontaktą. Jie bijo neigiamo kitų žmonių vertinimo ar pažeminimo. Šis sutrikimas labai riboja kontaktus kasdieniame gyvenime ir sukelia problemų darbe, asmeninėje ar akademinėje srityje.

Kokie yra pagrindiniai simptomai

Kognityviniai simptomai

  • Baimė situacijų, kuriose dalyvauja nepažįstami žmonės;
  • Nuolatinis nerimas dėl to, ką galvoja kiti, baimė būti teisiamam ar kritikuojamam;
  • Baimė ir panika kalbant viešai;
  • Nerimauti dėl to, kad galime būti atskleisti.

Fiziniai simptomai

  • Daužantis širdies ritmas, dusulys, hiperhidrozė;
  • Veido paraudimas, karščio ar šaltų bangų pojūtis;
  • Galvos svaigimas, pykinimas, skrandžio diskomfortas;
  • Raudonis, drebulė, burnos džiūvimas.

Elgesio simptomai

  • Vengimas socialinių kontaktų, bendraujant su nepažįstamaisiais ar didesnėmis grupėmis;
  • Akių kontaktą vengimas, uždarumas pokalbio metu;
  • Arba didelis pasiruošimas ir persistengimas kalbant ar atlikiant užduotis;
  • Nuolatinis savęs stebėjimas ir baimė būti įvertintam.

Priežastys ir veiksniai, lemiantys socialinį nerimą

Priežastys yra daugiadimensinės ir dažnai pasikartoja kartu su kitomis priežastimis. Svarbiosios įtakos turi biologiniai jautrumo bruožai, ankstesnės socialinės patirtys ir identitetą formuojantys mąstymo bei elgesio modeliai.

  • Pernelyg didelis tėvų kritiškumas arba globėjų poetikas;
  • Šeimos konfliktai ir nestabili aplinka;
  • Sunkių suaugusiojo amžiaus tarpusavio patirti su seksualiniu smurtu ar priekabiavimu;
  • Genetinis polinkis: nerimas gali būti paveldimas;
  • Biocheminiai veiksniai: serotonino ir dopamino disbalansas;
  • Socialinė ir kultūrinė įtaka: aukšti visuomenės standartai ir spaudimas;
  • Nesėkmės baimė, žema savivertė, perfekcionizmas;
  • Neigiamos patirtys vaikystėje, įskaitant atstūmimą ir izoliaciją.

Kaip atpažinti, ar tai sutrikimas

Diagnozė nustatoma ne pagal vieną testą ar trumpą pokalbį. Svarbu įvertinti simptomų dažnumą, trukmę, intensyvumą, vengimo mastą ir tai, kiek tai riboja kasdieninį funkcionavimą. Jei nerimas trikdo darbą, mokslą, santykius ar kasdienes veiklas, verta kreiptis į specialistą.

Kaip padeda psichoterapija ir vaistai

Efektyviausias gydymo derinys - psichoterapija ir vaistai. Dažnai taikoma kognityvinė elgesio terapija (KET), kuri padeda atpažinti ir keisti negatyvias mintis bei vengimą, ir kartu su tuo gali būti naudojami SSRI antidepresantai. Tačiau gydymas parenkamas individualiai: vieniems pakanka psichoterapijos, kitiems reikia derinio, o tretiems - tik psichoterapijos ar tik savipagalbos priemonių.

Taip pat skaitykite: F93.2 vaikystės sutrikimas

Praktiniai patarimai šeimos nariams ir artimiems žmonėms

  • Apibrėžkite palaikančią, ne kritikuojančią atmosferą; išklausykite, priimkite jausmus;
  • Teikite komplimentus ir padrąsinimą, vertinant pastangas, o ne tobulumą;
  • Venkite pernelyg didelės kritikos; pastebėkite vieną veiksmą ir jį patikrinkite su konkrečiais pasiūlymais;
  • Normalizuokite klaidas ir skatinkite progresą, o ne perfekciją;
  • Kalbėkite apie realias rizikas ir jų tikimybę, padėkite įvertinti scenarijų tikimybes;
  • Sudarykite naujų įveikimo žingsnių kopėčias nuo lengvų iki sunkesnių situacijų;
  • Kartu dalyvaukite socialinėse veiklose, pradedant nuo trumpų pokalbių ir pereinant prie didesnių įvykių;
  • Susirašykite vengiančių veiklų sąrašą ir praktikukite juos su psichoterapeuto priežiūra;
  • Išsakyti savo palaikymą, sukurti saugios aplinkos pojūtį ir būti kantriems;
  • Atsižvelkite į sveikatingumą: ribokite kofeino ir alkoholio vartojimą, skatinkite sveiką miegą ir fizinį aktyvumą.

Pradėkite nuo mažų žingsnių: praktiniai planai

  1. Pradėkite nuo paprastų užduočių: trumpai paklausti laiką parduotuvėje;
  2. Išdrįsti trumpai pasisveikinti su kaimynu ar atsakyti į nedidelį klausimą grupėje;
  3. Palaipsniui didinkite socialinį pasikalbėjimą: pradėkite su vienu nepažįstamu žmogumi, vėliau - su mažomis grupėmis;
  4. Naudokite kvėpavimo pratimus, progresyvų raumenų atsipalaidavimą ar dėmesingumo praktiką prieš susitikimą ir po jo;
  5. Su psichoterapeutu sudarykite individualų planą, kuris apima relaksacijos įgūdžius ir kognityvines technikas;
  6. Skirtumėte laiką mokyklai ar darbui, skiriant laiko pasiruošimui ir atpalaidavimui;

Savarankiškos priemonės ir kasdienė praktika

Socialinį nerimą galima mažinti ir per kasdienę savipagalbą. Lėtas kvėpavimas, trumpi įsižeminimo pratimai, dėmesio nukreipimas į aplinką ir sklandus sąmoningumo ugdymas gali sumažinti kūno sužadinimą. Taip pat svarbu vengti kofeino ir alkoholio, kurie gali sustiprinti nerimą ar įtampą.

Savo apklaustų versijų ir realybės įvertinimas

Vienas svarbiausių elementų - išmokti atskirti realius įvykius nuo interpretacijų. Pavyzdžiui, laikrodžio žvilgsnis gali būti neutralus signalas; žmogaus reakcija gali būti susijusi su kitomis aplinkybėmis, o ne su tavimi asmeniškai.

Veiksmingos praktikos paaugliams

Paauglystėje socialinis nerimas gali būti itin jautrus identiteto aspektas. Palaikykite vaiką ramiai ir be spaudimo, skatinkite įtraukti į mokyklos ar socialines veiklas, kartu su mokykla sudarykite palaikančią aplinką. Neperprimkite visų socialiai sudėtingų užduočių už vaiką ir nebūkite per daug griežti; planuokite mažus žingsnius ir girkite pastangas, o ne tobulumą.

Kada reikalingi vaistai ir kada jų nereikia

Sprendimas dėl vaistų priklauso nuo simptomų stiprumo, trukmės ir kitų problemų. Jei socialinis nerimas labai riboja gyvenimą, vaistai gali būti svarbi pagalba. Dauguma žmonių pradeda gydymą pasirinkus gydytoją ar psichiatro rekomendacijas, o kai kurie pradeda nuo savipagalbos priemonių ir psichoterapijos.

Socialinio nerimo sutrikimas ir drovumas – kaip jį ištaisyti

Taip pat skaitykite: Psichologo patarimai, kaip kovoti su socialiniu nerimu

Taip pat skaitykite: Arfobijos Gydymo Būdai

tags: #nerimas #del #socialines #padeties