Nemokami Švedų Kalbos Kursai Slaugytojoms: Galimybės ir Perspektyvos

Kasmet gegužės 12-ąją viso pasaulio dėmesys krypsta į slaugytojus, švenčiančius savo profesinę šventę - Tarptautinę slaugytojų dieną. Ši diena - puiki proga atkreipti dėmesį į slaugytojų mokymosi ir darbo svarbą. Ieškote darbo Jungtinėje Karalystėje, ar dar tik turite minčių išvykti? Mes turime įvairių darbo pasiūlymų, tiek išvykstantiems trumpam laikui, tiek ilgesniam periodui.

Šiame straipsnyje aptarsime galimybes slaugytojams tobulinti švedų kalbos žinias, įsidarbinti Skandinavijoje ir kokios perspektyvos jų laukia.

Švedų kalbos mokymasis

Slaugytojų Įdarbinimo Galimybės Skandinavijoje

Reikalingos (-i) bendrosios praktikos slaugytojos (-ai) darbui Norvegijoje. Darbas Vikar i Norge kompanijoje, senelių namuose. Siūlome puikią galimybę patobulinti norvegų, švedų kalbos žinias arba išmokti kalbą.

NUOLATOS ieškome slaugytojų IŠ VISOS LIETUVOS, galinčių vykti į VOKIETIJĄ, prižiūrėti senyvo amžiaus asmenis. Ieškome bendrosios praktikos slaugytojų, kurios gali susikalbėti vokiečių kalba. Darbui privačiuose namuose Šveicarijoje ieškome slaugiu/slaugytoju. NESATE TIKRI DĖL SAVO UŽSIENIO KALBOS LYGIO?

Švedijos Karalienės Silvijos Slaugos Apdovanojimai

Praėjusiais metais pirmą kartą Lietuvos slaugytojai ir slaugos studentai turėjo galimybę dalyvauti Švedijos karalienės Silvijos globojamo slaugos konkurso projekte. Konkurso nugalėtoja tapo VU MF antro kurso slaugos studentė Karolina Adomavičiūtė. Ji pelnė šešių tūkstančių eurų stipendiją, individualiai pritaikytą stažuotę bei asmeninę Švedijos karalienės padėką, kuri bus įteikta Stokholmo Karališkuose rūmuose. Karolina yra pirmoji lietuvė, nugalėjusi ką tik mūsų šalyje startavusiame Švedijos Karalienės konkurse.

Taip pat skaitykite: Mokymai socialiniams darbuotojams Lietuvoje

VU MF dekanas prof. Algirdui Utkus, sveikindamas nugalėtoją su puikiu atstovavimu Lietuvai ir Alma Mater, pabrėžė: „Didžiuojamės kiekviena mūsų studentų pergale. Ypač dabar, kai studijos, deja, vyksta tik nuotolinių būdu.

Svetlana Greičienė - bendrosios praktikos slaugytoja, VU MF lektorė, Karalienės Silvijos slaugos apdovanojimų atstovė Lietuvoje - pasidžiaugė, kad šis unikalus Švedijos projektas pagaliau atkeliavo ir į mūsų šalį. Jis įsteigtas 2013 m. Švedijoje, šalies karalienės Silvijos gimtadienio garbei, o šiandien vyksta Suomijoje, Vokietijoje, Lenkijoje, Lietuvoje bei JAV.

„Mes pasirodėme labai gerai, - neslėpdama džiaugsmo, pasakojo Svetlana. - Gavome daugiau nei 100 paraiškų. Atrodo, ką tai reiškia. Juk Lietuvoje apie 20000 slaugytojų. Ir keli tūkstančiai slaugos studentų.

Slaugos namai „Addere Care“ - šio garbingo slaugos apdovanojimo organizatorius Lietuvoje - įteikė Medicinos fakultetui padėkos raštą už reikšmingą bendradarbiavimą ir būsimų slaugos lyderių ugdymą.

„Dėkojame Vilniaus universitetui už aktyvumo skatinimą, už naujos kartos slaugytojus, - susitikime su MF atstovais kalbėjo šių namų Trakuose įkūrėja ir direktorė Kristina Judine. - Ačiū už nuostabų apdovanojimą pelniusios studentės Karolinos ruošimą jos mylimai profesijai. Dėkojame, kad ugdote ateities slaugos lyderius“.

Taip pat skaitykite: Nemokami protezai neįgaliesiems Lietuvoje

„Su Švedijos kolegomis sukurtos slaugos ligoninės „Addere Care“ misija - slaugos kokybės standartą Lietuvoje pakylėti į naują lygį, remiantis geriausia patirtimi“, - pranešė Kristina Judine, kviesdama Medicinos fakultetą bendradarbiauti ir ateityje.

Sveikindama vieną geriausių slaugos studenčių su prestižiniu apdovanojimu, VU MF Sveikatos mokslų instituto direktorė, Slaugos katedros vedėja, profesorė dr. Natalja Fatkulina teigė, kad būtina atkreipti pasaulio lyderių ir visuomenės dėmesį į slaugytojų mokymosi ir darbo svarbą. Slaugos studijos VU MF startavo nuo 2019 m.

Pasak prof. N. Fatkulinos, tarp besimokančiųjų yra talentingų, motyvuotų, ambicingų slaugytojų. „Lyderiai tikrai ryškėja. Tik turime jiems padėti atsiskleisti. Investicija į jaunimą visada atsiperka“, - pabrėžia Slaugos katedros vadovė.

Karolina Adomavičiūtė Karalienės Silvijos slaugos apdovanojimą pelnė konkursui pateikusi savo idėją „Balso laiškas“: „Iš tikrųjų konkursui pateikiau net kelias idėjas ir jos abi pateko į finalinį šešetuką”. Geriausiu buvo pripažintas pasiūlymas sukurti išmaniąją programėlę, kurios pagalba sveikatos priežiūros įstaigoje esantis pacientas galėtų lengvai išsiųsti garso pranešimą savo slaugytojui, o slaugytojas galėtų taip pat greitai atsakyti pacientui, be to slaugytojas galėtų taip bendrauti ir su visu įstaigos personalu.

Slaugos studijų pasirinkimą, anot merginos, lėmė jos savanorystės slaugos ligoninėje metu įgyta patirtis. Sužinojusi, kad VU MF kviečia studijuoti pagal naują slaugos programą, nedvejodama pasirinko būtent šias studijas. Ir iki šiol ji yra dėkinga likimui ir mylimai Alma Mater: „Dėkoju Universitetui už įdomias studijas, už nuolatinį dėmesį, už palaikymą, už mokslo kokybę ir už galimybes dalyvauti motyvuojančiuose projektuose.

Taip pat skaitykite: Senjorų paramos galimybės

Ji jau ją atliko farmacijos kompanijoje „Corpus Medica“ ir „Addere Care“ slaugos namuose: „Puiki farmacijos kompanijos patirtis ir unikalūs, naujovėms atviri slaugos namai paliko didelį įspūdį. Čia daug dėmesio skiriama kiekvienam žmogui ir novatoriškoms sveikatos priežiūros bei slaugos idėjoms“.

Gegužės pabaigoje - spalio pradžioje mergina keliaus į Stokholmą. Asmeniškai susitiks su Jos Didenybe Karaliene Silvija ir iš jos rankų gaus labai laukiamą apdovanojimą.

Tarptautinės slaugytojų šventės proga savo kolegoms, mokytojams, mokslo draugams, slaugos mokslo ir praktikos specialistams, mokslininkams, dėstytojams, studentams, savanoriams Karolina linki kasdien jausti savo darbo svarbą, pagarbą ir palaikymą, visuomenės dėkingumą: „Būkime sveiki, laimingi ir kantrūs. Dalinkimės inovatyvia profesine patirtimi ir nepamirškime surasti laiko svajonėms ir jų įgyvendinimui.

Slaugytojo darbas

Kalbos Kursai

Darbovietėse vis dažniau dirba specialistai iš Europos, Pietų Amerikos ar Azijos, kurie bendrauja anglų ar kita bendra kalba, tačiau darbdaviai siekia palengvinti jų adaptaciją Lietuvoje. Intensyvus individualus, grupiniai kalbos kursai Vilniuje! Yra galimybė mokytis skype programa.

Šiuo metu formuojamos nedidelės lietuvių kalbos kursų grupės:Lietuvių kalbos kursai pasiruošimui egzaminui (A2 lygis) - per rusų kalbąŠie kursai skirti tiems, kurie nori užtikrintai pasiruošti lietuvių kalbos egzaminui. Lietuvių kalbos kursai pasiruošimui egzaminui (A2 lygis) - per anglų kalbąŠie kursai skirti tiems, kurie nori užtikrintai pasiruošti lietuvių kalbos egzaminui. Nuotoliniai lietuvių kalbos kursai internetu yra puikus sprendimas tiems, kurie vertina mobilius ir lanksčius sprendimus. Lietuvių kalbos kursai gyvai tinka tiems, kurie nori tiesioginio bendravimo, o ne per kompiuterio ekraną.

Taip pat gyvų kursų metu dalyviai ne tik išmoksta lietuvių kalbos, bet ir susibendrauja su kitais, atranda draugų ar bendruomenę. Individualūs lietuvių kalbos kursai pasižymi asmeniniu dėmesiu dalyvio poreikiams, o dėstymo būdas priklauso nuo kalbos mokėjimo lygio. Lietuvių kalbos kursai grupėse kainuoja pigiau nei individualūs kursai. Kursų grupėse metu darbuotojai, drauge tobulindami anglų kalbos žinias, taip pat stiprina ir gerina tarpusavio santykius. Kursai dažniausiai vyksta 2-6 žmonių grupėse. Taip užtikriname individualų dėmesį kiekvienam dalyviui ir jų iškeltų rezultatų pasiekimą.

Norvegų kalbos kursai internetu nuo A1 iki C1 lygio. A1.1 lygio kursai sausio 21 d. 17:30 LT laiku. Norvegų kalba | Lietuvių kalba | Užsiėmimas: 1.5 val. | Skirti: Grupėms, Individualiems asmenims Norvegų kalbos kursų tikslas - padėti mokiniams puikiai išmokti norvegų kalbą.Kursų nuo A1.1 iki C1.2. lygio tvarkaraštis: A1.1 - 2026-01-21 17:30; A1.2 - 2026-01-27 15:30; A2.1 - 2026-03-21 15:30; A2.2 - 2026-03-16 19:15; B1.1 - 2026-05-25 19:15; B1.2 - 2026-02-18 15:30; B2.1 - 2026-06-10 15:30, B2.2 - 2026-04-21 19:15; C1.1 - 2026-03-19 17:30; C1.2 - 2026-04-20 17:30.

Valandos duotos Lietuvos laiku. Kursai nuotoliniai.Mokytoja Aušra Damanskienė. Norvegų kalbos dėstymo patirtis 18 m. III, V: 17:30-19:00.A2.1 lygio:Kovo 31 d.: II, IV: 15:30-17:00.A2.2 lygio:Kovo 16 d.: I, III: 19:15-20:45.B1.1 lygio:Gegužės 25 d.: I, III: 19:15-20:45.B1.2 lygio:Vasario 18 d.: III: 15:30-17:00.B2.1 lygio: Birželio 10 d.: III: 15:30-17:00.B2.2 lygio:Balandžio 21 d.: II, IV: 19:15-20:45.C1.1 lygio:Kovo 19 d.: II, IV: 17:30-19:00.C1.2 lygio kursai:Vasario 9 d.: I: 17:30-19:00.

A1 lygio kursuose mokysitės bendrauti gyvai bei rašyti norvegų kalba reikalingomis temomis. Kituose lygiuose plėsite žodyną ir gramatikos žinias. Kiekvieną pamoką lavinsite kalbėjimo įgūdžius. Palaipsniui imsime vis sudėtingesnes temas. Todėl, išmokę daugiau lygių, kalbėsite ir rašysite norvegiškai taisyklingai bei sklandžiai, pasiruošite darbo pokalbiui ir, jeigu reikėtų, oficialiam norvegų kalbos žinių nustatymo testui.

Už kursus galima apmokėti Jums patogiu būdu: pervedimu prieš/po kiekvienos pamokos, dalimis arba už visą kursą.Išrašoma sumokėtų pinigų sąskaita. Išduodamas kursų baigimo pažymėjimas norvegų ir lietuvių kalbomis. Pageidaujant, sudaroma mokymo sutartis. Amžiaus ribų nėra.

Jeigu Jums reikėtų daryti pertrauką kursuose ir nebaigtumėte mokytis viso lygio kurso, tuomet galima pratęsti mokytis vėliau, prisijungus prie tinkamos grupės nuo tos pamokos, ties kuria baigėte mokytis. Tiems, kurie mokėsi norvegų kalbos kitur ir nori prisijungti prie grupės, atliekamas kalbos žinių nustatymo testas, prisijungus vienai pamokai.

2010 m. dėsčiau norvegų kalbą slaugytojoms UAB "Orange. Group Baltic". Tuo pačiu dirbau ir savo kursuose. Med. personalo ruošimą darbui Norvegijoje tęsiu ir dabar.2010, 2011 m. gilinau norvegų kalbos žinias bei tobulinausi VU Filologijos fakultete Skandinavistikos centre. Turėjau ypač geras dėstytojas: Cecilie Hauglund, Jurgitą Petronytę, Aureliją Mickūnaitę-Griškevičienę. Tai specialistės iš didžiosios raidės. Čia išlaikiau norvegų kalbos egzaminą. Gavau geriausią įvertinimą 10 (puikiai).

Kadangi nepertraukiamai mokau norvegų kalbos jau virš 18 metų, bei plius prie kursų teikiu gido paslaugas norvegų kalba Lietuvoje ir vasaros sezonu bent kartą ar du vykstu į Norvegiją, kur jau aplankiau įžymiausias vietas nuo Pietų Norvegijos iki Šiaurės Norvegijos, įgavau daug naudingos patirties Norvegijos kultūros, bendravimo su norvegais, kalbančiais įvairiais dialektais, ir kitose srityse. Šia patirtimi dalinuosi su savo mokiniais. Kartu pasiekiame puikių rezultatų, kurie mus nepaprastai džiugina. Pažengusieji mokiniai kalba lengvai, laisvai, plačiai. Kaip pasakė viena mokinė : "pradėjau kalbėti norvegiškai tarsi savaime".

"Orange Group Baltic" Skandalas

Suprasti akimirksniu „Orange Group Baltic“ Norvegijoje pričiupta mokant gerokai per mažai mokesčių. Tuoj po šių įvykių įmonė pradėjo savo dingimo operaciją iš darbuotojų „eksporto“ rinkos. Kontrolės veiksmų jau ėmėsi Lietuvos mokesčių inspektoriai. Kol visa tai vyksta, „Orange Group Baltic“ keičia ir vardą, ir veiklą, ir savininkus. Kol Norvegijos organizacijos ir institucijos stebėjosi bei aiškinosi, kaip jų šalyje veikia šis verslo tinklas, ir kėlė klausimus dėl įmonės veiklos, Lietuvoje kapsėjo dideli pinigai.

Galutinis nuo 2008 m. veikusios „Orange Group Baltic“ rezultatas - keli milijonai eurų jos savininkų kišenėse. Ir staiga ši įmonė pati save trina iš žemėlapio. Vietoj darbuotojų „eksporto“ - automobilių nuoma. Vietoj norvegų savininkų - it iš dangaus nukritę nauji šeimininkai Lietuvoje. Vietoj „Orange Group Baltic“ vardo - šlovingos slaugytojų darbinimo Skandinavijoje istorijos niekaip neprimenantis naujas pavadinimas. Kodėl? Pavyzdžiui - problemos su Norvegijos institucijomis ir mokesčiais.

Nauji duomenys rodo, kad „Orange Group Baltic“ Norvegijoje pričiupta mokėjusi gerokai per mažai mokesčių - įmonė su pretenzijomis sutiko ir atitinkamai pakoregavo savo finansinius duomenis. Taip jos sąnaudose atsirado papildomas milijonas eurų ir panašia suma sumažėjo bendrovės pelnas. Bet Norvegijoje „Orange“ grupės bėdos gali nesibaigti, mat Lietuvos mokesčių inspekcija šiuo metu vertina „Orange Group Baltic“ veiklą.

Dabar daugiau išsiaiškinkime apie įmonės lietuviškus patikėtinius, norvegiškus savininkus ir tai, kiek pinigų jie susikrovė. Ir, žinoma, kuo jų veikla užkliuvo mokesčių inspektoriams.

Kalbėdami apie „Orange“ grupę, Skandinavijoje darbinančią slaugytojas iš Lietuvos, Latvijos, Slovakijos ir Vengrijos, turėtume skirti du periodus: kaip buvo anksčiau ir kaip yra dabar. Darbdavys neseniai pakeitė verslo modelio struktūrą, tačiau esmė išliko ta pati - su vienu norvegu susijusios įmonės Švedijoje ir Norvegijoje darbina slaugytojas iš rytų Europos. „Orange“ verslo struktūra yra gana sudėtinga ir apimanti daug bendrovių įvairiose Europos šalyse, tačiau mums svarbios įmonės, susijusios su Lietuva.

„Orange Group Baltic“ - Lietuvoje veikusi įmonė, nuo 2008 metų Norvegijoje darbinusi lietuvaites. Nuo 2013 metų bendrovė pradėjo darbinti slaugytojas ir Švedijoje. Vis dėlto įmonė tik atrodė lietuviška, nes iš tiesų didžiąją laiko dalį ją valdė norvegai. Lietuviškos įmonės akcininkai buvo norvegiška bendrovė „Orange Group“, o pastarąją per kitą įmonę kaip pagrindinis akcininkas valdė norvegas Nilsas Paulsenas, kuris yra ir visos verslo grupės Norvegijoje vadovas.

Lietuvoje registruota įmonė „Orange Group Baltic“ mūsų šalyje turėjo ir dukterinę įmonę „Scandinavian Language School“. Ši bendrovė apmokydavo slaugytojas kalbos prieš išvykstant į Norvegiją ar Švediją. Ir būtent dėl mokymo sutarčių su šia įmone slaugytojos negalėjo išeiti iš darbo anksčiau nei po 2 metų arba jų laukdavo finansinės sankcijos iš darbdavio. Taip pat būtent Lietuvos bendrovė „Orange Group Baltic“ valdė dukterines įmones Latvijoje, Vengrijoje ir Slovakijoje.

Įdomu tai, kad „Orange Group Baltic“ iš pradžių nebuvo norvegiška įmonė. Ją įkūrė ir daug metų bendrovei vadovavo lietuvis Dalius Dabašinskas, kuris iki šiol yra norvegų patikėtinis mūsų šalyje.

Šis verslo modelis, įklampinęs daug slaugytojų iš Lietuvos ir kitų šalių, sėkmingai veikė daug metų. Neaišku, ar dėl Norvegijos mokesčių inspektorių dėmesio, ar dėl dar kitų priežasčių pastaraisiais metais darbdavys šiek tiek pakeitė visą sistemą. Sėkmingai veikusios įmonės „Orange Group Baltic“ dabar Lietuvoje neberasite. Ji pakeitė savo pavadinimą ir nuo 2017 metų spalio vadinasi „Sporto strategija“.

Nauja įmonės veikla - jau nebe slaugytojų darbinimas, o automobilių nuoma. 2017 metų balandį pasikeitė ir „Orange Group Baltic“ bendrovės akcininkai, norvegiško pėdsako ten nebeliko. Norvegai perleido 100 proc. akcijų lietuviškai įmonei „Juodojo žirgo tango“, kuri buvo sukurta vos kelios savaitės prieš akcijų perdavimą. „Juodojo žirgo tango“ valdo ne Norvegijos milijonierius N.Paulsenas, o kur kas kuklesniu turtu galinti pasigirti klaipėdietė.

Taigi daug metų veikusi bendrovė „Orange Group Baltic“ nušuoliavo su juodais žirgais ir iš verslo tinklo buvo eliminuota. Bet tas pats verslo mechanizmas sukasi iki dabar. Pasikeitė tik bendrovių pavadinimai.

Būtent iš ten sužinojome, kad dabar Lietuvos slaugytojos yra darbinamos norvegiškos bendrovės „Orange Helse“ ir Švediškos įmonės „Orange Personal“ filialuose Lietuvoje. Abi šios įmonės priklauso norvegiškai bendrovei „Orange Group“. Kalbų slaugytojas vis dar moko bendrovė „Scandinavian Language School“, kuri dabar taip pat yra valdoma tos pačios norvegiškos įmonės. O jos pagrindinis akcininkas per kitą įmonę, kaip jau minėta, yra norvegas N.Paulsenas.

Taigi pasikeitė tik slaugytojas darbinančių įmonių struktūra, bet ne savininkai. Nepasikeitė ir ilgametis norvegų patikėtinis mūsų šalyje. D.Dabašinskas vis dar yra ir „Orange Helse“, ir „Orange Personal“ filialų Lietuvoje vadovas.

Orange Group Baltic verslo modelio schema
Orange Group Baltic verslo modelio schema

Iki šiol buvo žinoma, kad „Orange Group Baltic“ staiga pakeitė savininkus, o po to - ir pavadinimą. Bet įmonės veikla praėjusiais metais liko paslaptimi, mat bendrovė ignoravo prievolę Registrų centrui pateikti finansines ataskaitas už 2016 metus.

Teikdama 2016 metų finansinius duomenis, „Orange Group Baltic“ įjungė ir priverstinę laiko mašiną - bendrovė smarkiai pakoregavo 2015 metų veiklos duomenis. Pavyzdžiui, 235 tūkst. eurų viršijęs grynasis pelnas tapo 729 tūkst. eurų gryno nuostolio. Pokytis - beveik milijonas eurų.

Tai „Orange Group Baltic“ atvirai priskiria Norvegijos mokesčių inspektorių nuopelnams. „Dėl papildomai priskaičiuotų mokesčių Norvegijoje 1.068.944 Eur padidėjo 2015 metų pardavimo savikaina bei su darbo santykiais susiję įsipareigojimai, 72.078 Eur sumažėjo pelno mokesčio sąnaudos bei mokėtinas pelno mokestis, o 996.866 Eur suma sumažėjo 2015 metų veiklos rezultatas“, - teigiama dokumente.

Be to, „Orange Group Baltic“ pripažįsta 2016 metais Norvegijos mokesčių inspekcijai „papildomai“ sumokėjusi 305 tūkst. eurų pajamų mokesčio nuo slaugytojų darbo užmokesčio.

2016 metų finansiniuose dokumentuose taip pat paaiškinama, kodėl „Orange Group Baltic“ atsisakė dukterinių įmonių ir, praėjusių metų viduryje, apskritai nutraukė slaugytojų darbinimą Skandinavijoje: „Šis sprendimas buvo iššauktas dėl pasikeitusių rinkos sąlygų, daugiausia susijusių su klientų reikalavimais, kad bendrosios praktikos slaugytojos, atliekančios paslaugas Norvegijoje, būtų įdarbintos Norvegijos kompanijose arba jų filialuose.“

Ši verslo grupė atsidūrė Lietuvos Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) akiratyje. Kas būtent užkliuvo - mokesčių inspektoriai neatskleidžia, bet užsimena abejojantys dalies grupės operacijų teisėtumu.

VMI 15min pateiktais duomenimis, 2013-2016 metais bendrovės „Orange Group Baltic“ bei „Scandinavian Language School“ Lietuvos valstybei sumokėjo beveik 446 tūkst. eurų pelno mokesčio. Bendras šio verslo indėlis į pelno mokesčio surinkimą atrodo nemenkas.

VMI vertinimu, vienas „Orange“ įmonių grupės taikytas mechanizmas galėjo prasilenkti su įstatymais. O būtent - „nemokamų“ skandinavų kalbų kursų taikymas apskaičiuojant mokėtinas sumas.

Lietuvos slaugytojos į Skandinaviją keliaudavo per „Orange Group Baltic“, prieš tai atlankiusios maždaug 4 tūkst. eurų vertinamus norvegų arba švedų kalbos kursus. Pastaruosius slaugytojos gaudavo iš „Orange Group Baltic“ dukterine įmone tuo metu buvusios „Scandinavian Language School“.

Slaugytojos kalbų kursus išklausydavo už tai nemokėdamos, bet tai nereiškia, kad kursai buvo nemokami. Grupės savininkas, norvegas N.Paulsenas šio 15min tyrimo partneriams „Aftenposten“ patvirtino, kad kalbų kursų sąnaudas grupė kompensuodavo, išskaičiuodama šiuos pinigus iš Skandinavijoje įdarbintų slaugytojų algų. Tai patvirtina ir 15min nagrinėti vieši teismų sprendimai, kur su „Orange“ besibylinėjusios slaugytojos detaliai paaiškino, kiek joms buvo mokama ir kiek - nubraukiama nuo algų.

tags: #nemokami #svedu #kalbos #kursai #slaugytojoms