Nelaimingas atsitikimas darbe - tai netikėtas, staigus įvykis darbo metu arba pakeliui į darbą ar iš darbo, dėl kurio darbuotojas patiria sveikatos žalą. Darbuotojo teisė gauti kompensacijas ir išmokas yra įtvirtinta Lietuvos socialinio draudimo sistemoje, tačiau ši teisė egzistuoja tik tuo atveju, jeigu nelaimingas atsitikimas yra pripažintas draudžiamuoju įvykiu.
Ligos išmoka dėl nelaimingo atsitikimo
Darbuotojas, kuris laikinai tapo nedarbingas dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba pakeliui į darbą ar iš darbo ir dėl to praranda darbo pajamas, iš „Sodros“ gali gauti ligos išmoką, kurios dydis yra didesnis nei įprasta.
„Sodros“ Komunikacijos skyriaus patarėja Malgožata Kozič paaiškina: „Nelaimingą atsitikimą darbe ar pakeliui į darbą pripažinus draudžiamuoju įvykiu, mokama 77,58 proc. žmogaus kompensuojamojo užmokesčio (darbo užmokesčio ant popieriaus) dydžio ligos išmoka. Ši išmoka mokama už visą nedarbingumo laikotarpį, patvirtintą nedarbingumo pažymėjimu - nuo pirmos laikinojo nedarbingumo dienos iki darbingumo atgavimo.“
Norint palyginti, kai laikinai nedarbingumas atsiranda dėl ligos ar traumos, kai nelaimingas atsitikimas nėra pripažintas draudžiamuoju, išmoka sudaro tik 62,06 proc. kompensuojamojo uždarbio dydžio ir mokama nuo trečios nedarbingumo dienos - pirmąsias dvi dienas išmoka mokama darbdavio.
Teisę gauti ligos išmoką apdraustieji įgyja nesvarbu, koks jų socialinio draudimo stažas. Tai reiškia, kad jei nelaimingas atsitikimas atsitinka pirmą darbo dieną ir jis pripažintas draudžiamuoju įvykiu, darbuotojas gali iš karto gauti visus jam priklausančius mokėjimus.
Taip pat skaitykite: Neįgaliųjų atostogų gairės
- Išmoka priklauso tik tuomet, kai įvykis yra draudžiamasis.
- Ligos išmoka mokama nuo pirmos laikinojo nedarbingumo dienos.
- Jos dydis - 77,58 proc. kompensuojamojo uždarbio, kai įvykis pripažintas draudžiamuoju.
Kitos kompensacijos ir išmokos
Jeigu žmogus traumos metu neteko dalies darbingumo, jam gali būti skiriama netekto darbingumo vienkartinė arba periodinė kompensacija. Vienkartinė kompensacija suteikiama, jei darbingumo netekimas yra iki 30 proc., o periodinė išmoka - kai netekimas siekia 30 proc. ar daugiau. Periodinė kompensacija mokama kas mėnesį, kol atitinkama institucija nustato jos pabaigos terminą.
Be to, jeigu nelaimingas atsitikimas įvyko pakeliui į darbą ar iš jo, darbuotojas taip pat turi teisę į ligos išmoką, kurios dydis yra toks pat kaip ir darbe patyrus traumas. „Patyrus traumą, svarbu gydymo įstaigoje informuoti gydytoją, kad trauma įvyko darbe ar pakeliui į darbą ar iš darbo. Gydytojas išduoda elektroninį nedarbingumo pažymėjimą nurodydamas, jog nedarbingumas buvo dėl traumos, įvykusios darbe ar pakeliui,“ - paaiškina „Sodros“ atstovė.
Ką daryti įvykus nelaimingam atsitikimui?
- Nutraukite darbus ir kreipkitės į gydytojus.
- Informuokite gydytoją apie traumos aplinkybes - ar trauma įvyko darbe, pakeliui į darbą arba iš darbo.
- Praneškite darbdaviui apie nelaimingą atsitikimą ir neatvykimą į darbą.
- Užtikrinkite, kad būtų atliktas nelaimingo atsitikimo tyrimas. Lengvų traumų ar įvykių pakeliui į darbą tyrimą atlieka darbdavio sudaryta komisija, o sunkių ar mirtinų - Valstybinė darbo inspekcija.
- Patikrinkite, ar užpildytas nelaimingo atsitikimo darbe aktas N-1.
- Kreipkitės į „Sodrą“ dėl išmokų ir kompensacijų.
- Jei reikia, kreipkitės dėl papildomos žalos atlyginimo.
Darbdavio atsakomybė, draudimas ir teritorijos valymas
Darbdavio atsakomybę lemia draudimo nuo nelaimingų atsitikimų turėjimas. Jei darbdavys turi šį draudimą, draudikas moka kompensacijas. Jeigu draudimas nėra, kompensacijų mokėjimas priklauso nuo kitų teisinės atsakomybės mechanizmų.
Vilniaus universiteto docentė Aleksandra Lezgovko pabrėžia, kad darbdavio suteikiamas papildomas sveikatos draudimas nereglamentuoja nelaimingų atsitikimų draudimo. „Privatus sveikatos draudimas dengia medicinines išlaidas ar ambulatorinį gydymą, tuo metu draudimas nuo nelaimingų atsitikimų yra atskira draudimo rūšis, kuri kompensuoja traumas darbe,“ - teigia ji.
Be to, svarbu išsiaiškinti teritorijos atsakomybę - kas yra atsakingas už takų ar šaligatvių valymą vietoje, kur įvyko nelaimingas atsitikimas. Jei tai teritorija prie gyvenamojo namo, atsakomybė tenka namo administratoriui. Jeigu administratoriui yra pritaikytas civilinės atsakomybės draudimas, žala mokama draudimo lėšomis, o jei ne - žala slikdomas teismas ir mokama iš administratoriaus lėšų.
Taip pat skaitykite: Antrinio neįgalumo priežastys ir teisinis reglamentavimas
Nukentėjusius asmenis, kuriems draudimas nepadengia žalos, patariama kreiptis į teisininkus ar pasinaudoti pirmine teisine pagalba, o prireikus - pateikti civilines pretenzijas ar reikšti pretenzijas teisme.
Teisinio atsakomybės niuansai nelaimingų atsitikimų atveju
Advokatas Arvydas Budnikas atkreipia dėmesį, kad yra svarbu nustatyti, kieno teritorijoje įvyko nelaimingas atsitikimas. Valstybei priklausančiose teritorijose, jeigu nelaimingo atsitikimo priežastimi tapo valstybės kaltė, pavyzdžiui, nesaugus ar nenuvalytas kelias, asmuo turi galimybę reikšti pretenzijas valstybės institucijoms.
Tačiau jei tai yra privatus kelias, valstybė nenes juridinės atsakomybės. Be to, advokatas pabrėžia ir asmens atsakomybės svarbą: „Jei asmuo elgiasi neatsargiai, negalima paskui kaltę perkelti kitiems.“
Panašiai ir su įspėjimais apie kelio sąlygas: jei yra ženklai apie žvėris ar slidžias vietas, o nelaimė įvyksta laikantis taisyklių, valstybė ar savivalda tikriausiai neprisiims atsakomybės.
A. Budnikas taip pat pajuokauja, jog nėra tiesioginio priežastinio ryšio tarp nelaimingo atsitikimo priežasties ir darbdavio, jei tai ne jų prižiūrima teritorija. Tačiau jei nelaimė įvyksta prie darbovietės pastato, kur darbdavys atsakingas už aplinką (pavyzdžiui, neužvalytus laiptus), tada jis gali būti atsakingas.
Taip pat skaitykite: Reikalavimai judėjimo vežimėliams
Nelaimingų atsitikimų darbe statistika ir prevencija
Lietuvoje kasmet apie 4 tūkstančius žmonių patiria nelaimingą atsitikimą darbe, o kai kurie sužalojimai būna sunki ar net mirtini. Tokios nelaimės gali ištikti ir biuro darbuotojus, ir pramonės sektoriaus dirbančiuosius.
Siekiant išvengti nelaimingų atsitikimų, kiekvienas darbuotojas turėtų laikytis saugos ir sveikatos reikalavimų darbo vietoje. Darbdaviai privalo užtikrinti saugias darbo sąlygas ir organizuoti nelaimingų atsitikimų prevenciją.
Neįgalumas ir dalyvumo lygio nustatymas suteikiant kompensacijas
Jei nelaimingas atsitikimas darbe sukelia ilgalaikį darbingumo praradimą, svarbu kreiptis dėl neįgalumo ar dalyvumo lygio nustatymo. Tai atliekama per Asmens su negalia teisių apsaugos agentūrą (Agentūrą), kurios specialistai įvertina, kiek darbingumas sumažėjo ir kokių pagalbos priemonių bei išmokų gali prireikti.
- Gydytojo siuntimas - pirmas žingsnis norint pradėti dalyvumo lygio nustatymo procesą.
- Dokumentų pateikimas Agentūrai galima el. paštu, per kurjerį ar atvykus asmeniškai.
- Vertinimas - Agentūros specialistai kartu su asmeniu užpildo individualios pagalbos poreikio klausimyną ir nustato dalyvumo lygį.
- Sprendimo priėmimas - asmuo informuojamas raštu apie sprendimą, kurį gali apskųsti.
- Kreipimasis dėl išmokų - gavus sprendimą, galima kreiptis į „Sodrą“ dėl netekto darbingumo pensijos ar kitų išmokų.
Įvertinant dalyvumo lygį, atsižvelgiama į asmens gebėjimą dalyvauti įvairiose gyvenimo srityse: socialinėje, kasdienėje ir profesinėje veikloje. Šis procesas padeda orientuotis, kokios pagalbos ir paslaugų reikia žmogui, kad jis galėtų gyventi patogiau ir savarankiškiau.
Teisinė pagalba ir pagalbos koordinavimas asmenims su negalia
Asmenims, turintiems negalią ar dalyvumo sutrikimus, yra suteikiama galimybė pasinaudoti pagalbos koordinavimu. Tai reiškia, kad visos reikalingos paslaugos ir pagalba yra sklandžiai organizuojamos, o atsakingos institucijos tiesiogiai bendrauja su asmeniu ir jo artimaisiais, siekiant užtikrinti kasdienio gyvenimo poreikių patenkinimą.
Laikino atokvėpio paslauga suteikia galimybę ne tik patiems asmenims su negalia, bet ir jų artimiesiems pailsėti bei atgauti jėgas, nes ši paslauga apima laikiną profesionalų prižiūrą arba asmeninę pagalbą.
Nepripažintini draudžiamaisiais įvykiais nelaimingi atsitikimai
Svarbu žinoti, jog ne visi nelaimingi atsitikimai yra pripažįstami draudžiamaisiais. Draudžiamaisiais nebus laikomi atvejai, kai asmuo patyrė žalą dėl savo neteisėtos veiklos, įskaitant nusikalstamas veikas, savavališką darbą (be darbdavio žinios) arba tyčia sukeltą nelaimingą atsitikimą. Taip pat nelaimingų atsitikimų socialinis draudimas nedengia ligų, kurios nėra susijusios su darbu.
Apibendrinimas apie išmokų pasiekiamumą
| Išmoka | Kriterijus | Dydis | Mokėjimo tvarka |
|---|---|---|---|
| Ligos išmoka dėl nelaimingo atsitikimo darbe | Nelaimingas atsitikimas pripažintas draudžiamuoju | 77,58 % kompensuojamojo uždarbio | Nuo pirmos nedarbingumo dienos |
| Ligos išmoka dėl ligos ar traumos (ne darbo metu) | Įprasta ligos priežastis | 62,06 % kompensuojamojo uždarbio | Nuo trečios nedarbingumo dienos |
| Netekto darbingumo vienkartinė kompensacija | Darbingumo netekimas iki 30 % | Vienkartinė išmoka, priklauso nuo netekto darbingumo lygio | Mokama vieną kartą |
| Netekto darbingumo periodinė kompensacija | Darbingumo netekimas 30 % ir daugiau | Periodinė mėnesinė išmoka | Pagal nustatytą terminą |
Apibendrinant, svarbiausia yra tinkamai informuoti gydytoją ir darbdavį apie nelaimingą atsitikimą, sekti tyrimo eigą, o vėliau laiku kreiptis į „Sodrą“ dėl išmokų. Taip pat būtina atkreipti dėmesį į darbdavio draudimo statusą ir atsakomybės ribas, nes tai turi įtakos kompensacijų gavimui.
tags: #neigalumas #del #nelaimingo #atsitikimo #compensa