Socialinės inovacijos - tai naujos idėjos, projektai ar sprendimai, kuriami spręsti svarbias socialines problemas ir kurti teigiamą poveikį visuomenei. Šią sąvoką apibūdina Kauno technologijos universiteto (KTU) profesorė dr. Eglė Butkevičienė: „Socialinės inovacijos apima naujas idėjas, sprendimus ir veiklos būdus, kurie ne tik sprendžia socialinius iššūkius, bet ir kuria pridėtinę vertę visuomenei.“
Socialinės inovacijos yra itin įvairios ir pasireiškia plataus spektro srityse: nuo technologinių naujovių iki naujų idėjų, modelių, metodų, projektų ar sprendimų organizavimo būdų. Jų tikslas dažniausiai nėra siekti komercinio pelno, bet teikti naudą visuomenei ir išspręsti problemas, kurios dažnai lieka neįveikiamos tradicinėmis rinkos ar valstybės priemonėmis.
Socialinių inovacijų metafora ir įtaka visuomenei
Šios inovacijos gali būti tiek mažos apimties, kuriamos vienos vietos bendruomenės, tiek ir globalios, diegiamos keliolikoje šalių. Jos skatina bendradarbiavimą tarp skirtingų sektorių - viešojo, privataus ir pilietinės visuomenės, ugdydamos žinias apie socialinių inovacijų kūrimą ir plėtrą, kurios ypač reikia nevyriausybinio sektoriaus atstovams, socialiniams antrepreneriams bei valstybės tarnautojams.
Dėl savo reikšmės ir potencialo socialinės inovacijos šiandien jau pripažįstamos kaip esminė priemonė kuriant tvaresnę ir teisingesnę ateitį. Todėl jos tapo svarbiu akcentu Europos Sąjungos programose, skatindamos šalių bendradarbiavimą ir inovatyvių sprendimų diegimą.
ESF+ Socialinių inovacijų+ iniciatyva
Augantis socialinių inovacijų poreikis Europoje paskatino įsteigti ESF+ Socialinių inovacijų+ iniciatyvą, kurios tikslai apima gerųjų pavyzdžių sklaidą, mokymąsi vieniems iš kitų bei inovacijų kūrimą ES lygmeniu. Europos socialinio fondo agentūros Socialinių inovacijų ir tarptautinių iniciatyvų skyriaus vadovė Neringa Poškutė pažymi, kad iniciatyva bus vykdoma iki 2030 metų, skelbiant kvietimus teikti projektų paraiškas ir įsteigiant Europos socialinių inovacijų kompetencijos centrą.
Taip pat skaitykite: Įtraukesnė ateitis Lietuvoje
Praktikos bendruomenės ir tinklai taps pagrindinėmis priemonėmis, skatinančiomis tarpvalstybinį ESF+ įstaigų ir paramos struktūrų bendradarbiavimą.
CHESS projektas - socialinių inovacijų praktika
Puikus socialinių inovacijų naudos pavyzdys - Europos Sąjungos finansuoto „Europos horizonto“ programos projektas „Ekosisteminių socialinių sprendimų pokyčių centrai“ (angl. Change Hubs for Ecosystemic Social Solutions, CHESS). Projektas siekia išnaudoti socialinių inovacijų potencialą gerinant jų praktinį taikymą ir stiprinant sąveiką inovacijų ekosistemose keturiose bandomosiose šalyse - Slovėnijoje, Italijoje, Lietuvoje ir Graikijoje.
Projekto metu sukurta Socialinių inovacijų veikloje vadovo metodika pagal „mokymosi veikiant“ principą leidžia praktiškai išbandyti naujus sprendimus ir stiprinti įvairių suinteresuotų šalių bendradarbiavimą.
Socialinių inovacijų metodika mokytojams
Vienas iš svarbių socialinių inovacijų vystymo elementų - švietimas. KTU parengė mokytojams skirtą metodiką, orientuotą į socialinių inovacijų ir socialinio verslumo ugdymą mokyklose. Metodika teikia žinias apie socialinių inovacijų įvadas, dabartinę situaciją ir socialinio verslo modelius, padedančius jaunimui praktiškai kurti socialinius verslus.
Ši metodika skatina mokytojus kalbėtis apie kitokią verslo sampratą, įtraukiant socialinį poveikį, ir ugdyti jaunimą sąmoningam, bendruomenei naudingam veikimui.
Taip pat skaitykite: Interviu su Europos Komisijos Socialinių Inovacijų Vadovu
Socialinis verslas - socialinių inovacijų dalis
Socialinis verslas jungia sprendimų ieškojimą socialinėms ar aplinkosaugos problemoms su finansiškai tvariu modeliu. Skirtingai nuo tradicinio verslo, šios organizacijos savo veikloje orientuojasi į aiškių socialinių problemų sprendimą.
Socialinio verslo pavyzdžiai Lietuvoje apima tokias iniciatyvas kaip:
- Salotų baras „Mano Guru“ - profesinės reintegracijos programa, kurioje dirba socialines problemas patyrę asmenys;
- „Socialinis taksi“ - transporto paslauga neįgaliesiems keliose Lietuvos miestuose, veikianti visą parą;
- „Humana“ ir „Jerry Bottle“ - socialinio verslo modeliai, kuriantys produktus ir paslaugas su socialiniu poveikiu.
Socialinio verslo modeliai
Teorijoje išskiriami trys pagrindiniai modeliai:
- Verslo ir socialinio poveikio veiklos atskyrimas, kai pelnas dalinai skiriamas socialinėms problemoms spręsti;
- Komercinės veiklos ir socialinio sprendimo derinimas, kur socialinis poveikis stiprėja mažinant pelną arba atvirkščiai;
- Tiksliai pamatuojamas socialinis verslas, kuris siekia ir finansinio, ir socialinio tvarumo - idealus modelis.
Socialinių inovacijų ir socialinio verslo ekosistemos Lietuvoje
Lietuvoje socialinis verslas vystosi intensyviai nuo 2012 metų, kai pradėti organizuoti pirmieji renginiai, skatinantys socialinių inovatorių ir verslininkų bendruomenės formavimąsi. Netrukus sukurta socialinio verslo koncepcija ir priemonių planas suteikė pagrindą teisinių bei ekonominių sąlygų tobulinimui šioje srityje.
2015 metais Lietuvoje startavo socialinio verslo skatinimo programos „Socifaction“ ir „Reach for Change“, kurios stiprina socialines iniciatyvas ir gerina aplinką jų veiklai. 2016 metais socialinį verslą pradėjo pasiekti ir pirmosios investicijos.
Taip pat skaitykite: LSMU katedros veikla
Socialinio verslo ir inovacijų forumas
2023 m. gegužės 5 d. Seime įvykęs Socialinio verslo ir inovacijų forumas „Paspartinkime socialinio verslo plėtrą krizės metu!“ subūrė dalyvius iš 10 pasaulio šalių, diskutuojančius apie socialinio verslo modelių įstatyminį reglamentavimą, kriterijus, ekosistemos plėtros galimybes ir ateities perspektyvas.
Aukšto lygio politikai, tarp jų Europos Komisijos narys Nicolas Schmit ir Lietuvos ekonomikos ministrė Aušrinė Armonaitė, pabrėžė socialinės ekonomikos svarbą siekiant socialinės įtraukties, žaliojo kurso įgyvendinimo ir inovacijų skatinimo Lietuvoje bei ES.
Pavyzdžiai iš Lietuvos socialinių inovacijų praktikos
Socialinės inovacijos Lietuvoje turi ryškių ir įkvepiančių pavyzdžių:
- Antakalniečių sodas - miesto bendruomenės daržas, skatinantis alternatyvų kaimynų bendravimą.
- Anoniminis supynių judėjimas - aktyvistų iniciatyva kabinti supynes įvairiuose miesto taškuose, siekiant kurti malonesnę miesto aplinką.
- Bibliotekėlė (Little Free Library) - idėja iš Olandijos, leidžianti dalintis knygomis bendruomenės ribose, sukūrusi didesnį judėjimą Lietuvoje.
Bendruomenės mokyklos - socialinės inovacijos ugdymo srityje
Bendruomenės mokyklos (angl. Folk High Schools) yra bendruomenės neformalaus ugdymo įstaigos, kurios ugdo asmeninį tobulėjimą ir socialinius gebėjimus, suteikdamos galimybę mokytis visą gyvenimą pagal holistinį požiūrį. Šie modeliai skatina įvairovę ir socialinę įtrauktį, leidžia įvairioms visuomenės grupėms įgyti naujų įgūdžių ir išlikti aktyviais bendruomenėje.
Tarptautinis tyrimas atskleidė, kad bendruomenės mokyklų modelis gali padėti spręsti socialinę atskirtį ir skatinti socialinių įgūdžių ugdymą, todėl Lietuvoje jau pradėti pirmieji žingsniai įsteigiant tokias mokyklas, pavyzdžiui, Antalieptės bendruomenėje Zarasų rajone.
Socialinių inovacijų iššūkiai ir finansavimas
Nors socialinių inovacijų svarba ir potencialas yra pripažįstami, Lietuvoje vis dar susiduriama su iššūkiais: trūksta aiškių apibrėžimų, rodiklių vertinimui, finansavimo lankstumo ir geresnio dialogo tarp valstybės institucijų, nevyriausybinių organizacijų ir verslo.
Europos socialinis fondas siekia šiuos iššūkius spręsti, skirdamas finansavimą socialinių inovacijų projektams, kurdamas finansinių sprendimų sistemas, apimančias viešuosius ir privačius fondus. Tai leidžia remti įvairaus lygio socialinio verslo iniciatyvas ir stiprinti jų poveikį.
| Iniciatyva / Projektas | Veiklos sritis | Kalbamos šalys | Tikslai |
|---|---|---|---|
| ESF+ Socialinių inovacijų+ iniciatyva | Socialinių inovacijų sklaida | Europa | Geri pavyzdžiai, mokymasis, inovacijų kūrimas |
| CHESS projektas | Migracijos integracija, socialinių sprendimų ekosistemos | Slovėnija, Italija, Lietuva, Graikija | Socialinių inovacijų veikloje vadovo kūrimas ir praktinis išbandymas |
| Socialinio verslo skatinimo programos | Socialinis verslas | Lietuva | Socialinio verslo iniciatyvų stiprinimas ir plėtra |
Tarptautinė patirtis ir bendradarbiavimas
Socialinio verslo ir inovacijų forume pasidalinta įvairių šalių patirtimi: Kanadoje sėkmingai veikia investicijos ir teisinis pripažinimas, Olandijoje - glaudus bendradarbiavimas su valdžia bei tarptautinis žinių mainų tinklas, Norvegijoje - unikalūs skaitmeniniai bendruomenių sprendimai.
Forumo dalyviai akcentavo, kad stipri socialinio verslo ekosistema reikalauja gerai apibrėžtos teisinės bazės, bendradarbiavimo tarp vietos valdžios ir verslo, bei aktyvaus tarptautinio bendradarbiavimo, mainų ir gerųjų pavyzdžių sklaidos.
Socialinių inovacijų poveikis visuomenei
Socialinės inovacijos padeda spręsti sudėtingas problemas, pavyzdžiui, migrantų integraciją, socialinę atskirtį, darbuotojų reintegraciją, neįgaliųjų mobilumą, aplinkosaugos klausimus. Jos taip pat skatina bendruomenių įgalinimą ir dalyvavimą sprendžiant vietos ir nacionalinius iššūkius.
Praktiniai pavyzdžiai iš Lietuvos rodo, kad socialinių inovacijų dėka gali būti sukurtos iniciatyvos, kurios keičia miestų gyvenimo kokybę, stiprina bendruomeniškumą ir skatina socialinę atsakomybę.
Socialinės inovacijos yra ne tik sritis, bet ir kultūros dalis - įtraukianti ir motyvuojanti žmones bei organizacijas veikti bendro gėrio labui. Todėl jose ypač svarbus yra bendradarbiavimas, inovatyvių metodų taikymas ir nuolatinis žinių srautas.
tags: #socialiniu #inovaciju #vadovas