Šiame straipsnyje aptariami pagrindiniai Lietuvos Respublikos teisės aktai, reglamentuojantys neįgalių asmenų socialinį integravimą, finansavimo šaltinius ir paslaugų teikimą, įskaitant individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikį, aprūpintojo samdymą ir techninę pagalbą.
1. Teisiniai pagrindai ir tikslai
1 straipsnyje įtvirtinta lygiateisiškumo principas - asmuo su negalia turi tokias pačias teises kaip ir kiti visuomenės nariai, ir jam laikomos tos pačios sąlygos ugdymui, darbui, laisvalaikiui bei dalyvavimui visuomenės ir bendruomenės gyvenime. 3 straipsnis apibrėžia, kad asmuo su negalia turi teisę į lygias galimybes visose gyvenimo srityse, nepaisant įvairių asmens ypatybių, o 4 straipsnis skatina viešuosius ir privačius juridinius asmenis sudaryti sąlygas asmeniui su negalia gauti informaciją ir prisitaikyti prie jo poreikių.
2. Paslaugų teikimo ir prieinamumo užtikrinimas
8 straipsnis nustato teisę į švietimą, įskaitant mokymąsi visą gyvenimą, ir garantuoja sveikatos priežiūros paslaugų teikimą ugdymo įstaigose, kai tai būtina dėl negalios. 7 straipsnis įtvirtina teisę į sveikatą ir papildomąją bei alternatyviąją sveikatos priežiūrą bei teisę būti lydimam sveikatos priežiūros paslaugų metu ar kartu su artimu giminei ar pasirinktu asmeniu. 5 straipsnis teigia teisę į prieinamą aplinką visoje teritorijoje, o 6 straipsnis - į lietuvių gestų kalbą bei kalbos teises kurčiosioms ir klausa negalią turintiems asmenims.
3. Veiksmingas integravimas ir dalyvavimas visuomenėje
9 straipsnis skiria dėmesį laisvalaikio, sporto ir kultūrinės veiklos galimybėms; institucijos turi užtikrinti lygias galimybes. 10 straipsnis įpareigoja užimti ir skatinti profesinę reabilitaciją, o 13-14 straipsniai aprašo Tarybos ir atitinkamų institucijų funkcijas, koordinavimą tarp ministerijų, savivaldybių ir nevyriausybinių organizacijų asmens su negalia teisių apsaugos srityje.
4. Finansavimas, priežiūra ir įgyvendinimas
11 straipsnis - Asmens su negalia teisių apsaugos politika; 12 straipsnis - įgyvendinimo ir priežiūros mechanizmai. 14 straipsnis nurodo Tarybos formavimo ir veiklos tikslus bendradarbiauti su institucijomis ir nevyriausybinėmis organizacijomis. 15-16 straipsniai apima įstatymo įgyvendinimo mechanikas ir finansavimo šaltinius, įskaitant valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšas, bei institucijų atsakomybę už įgyvendinimo efektyvumą.
Taip pat skaitykite: Iššūkiai neįgaliųjų integracijai
5. Individualioji pagalba, aprūpintojas ir pagalbos priemonės
26 straipsnyje apibrėžta, kad techninės pagalbos priemonių poreikio nustatymas, aprūpinimas ir finansavimas nustatomi atitinkamomis institucijomis, o 27 straipsnyje - asmens su negalia poreikių dėl individualios pagalbos nustatymo ir teikimo tvarka. Asmeninis asistentas turi būti išklausęs 40 akademinių valandų įžanginius mokymus, jei neturi atitinkamo išsilavinimo, o asmens pagalbos poreikis nustatomas socialinių darbuotojų pagal įstatymą.
31 straipsnis reglamentuoja aprūpintojo skyrimą - per 20 darbo dienų nuo prašymo pateikimo, esant galimybei paskirti vieną aprūpintoją, ir aprūpintojo pareigas gali keisti tik esant teisėtiems pagrindams. 32 ir 33 straipsniai apima pagalbos koordinavimo funkcijų atlikimą, pagalbos plano sudarymą, įgyvendinimą ir peržiūrą, bei asmens duomenų apsaugą.
6. Būsto pritaikymas ir transporto sprendimai
3 straipsnio dalys, 25 straipsnis, 26 straipsnis ir 28-29 straipsniai reguluoja būsto pritaikymą asmeniui su negalia, daugiabučių namų naudojimo sprendimus, laikantis teisės aktų bei socialinės apsaugos ministro nustatytos tvarkos. Taip pat įtvirtinti spartūs sprendimai dėl liftų naudojimo ir kitų infrastruktūros pritaikymo reikalavimų.
7. Finansavimo šaltiniai ir kontrolė
4 straipsnio 1-3 dalys nurodo, kad paslaugas teikiantys subjektai turi sudaryti galimybes gauti informaciją ir jų teikiamoms paslaugoms pasirinkti prieinamu bendravimo būdu ar gestų kalba. Kontrolę dėl įsipareigojimų vykdymo atlieka atitinkamos institucijos, įskaitant Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą, siekiančią užtikrinti, kad organizacijose, kuriose valstybė ar savivaldybė turi balsų teisę, darbuotojų su negalia dalis sudarytų ne mažiau kaip 5 proc. visų darbuotojų, kai organizacijoje yra bent 25 darbuotojai.
Pagalbos plano įgyvendinimą ir koordinavimą atlieka socialiniai darbuotojai bei įtrauktos nevyriausybinės organizacijos. 18-19 straipsnių aprašo negalios lygio nustatymo ir dalyvavimo lygio kriterijus bei jų nustatymo tvarką. 21-23 straipsniai įtvirtina profesinę reabilitaciją, išmokas ir jų skaičiavimą, o 24 straipsnis - individualių pagalbos poreikių tenkinimą neatsižvelgiant į amžių ar negalios lygį.
Taip pat skaitykite: Socialinės paslaugos Deltuvoje
8. Praktiniai aspektai: kaip gauti paslaugas ir ką reikia žinoti
- Asmeninis asistentas turi būti įgaliotas pagal įstatymą, o asmens pagalbos poreikis turi būti nustatytas pagal nustatytą tvarką.
- Aukščiau nurodytos įstaigos koordinuoja ir įgyvendina pagalbos planus bei technines pagalbos priemones.
- Transporto lengvatos ir priegloba užtikrinamos laikantis specialių teisės aktų bei ministro nustatytų procedūrų.
- Būsto pritaikymo sprendimai turi būti priimami vadovaujantis socialinės apsaugos ministro tvarka ir užtikrinti, kad nekilnojamojo turto vertė kitų gyventojų atžvilgiu nebūtų pažeidžiama.
Šaltiniai
Įstatymo nuostatos apima teisines nuostatas dėl negalios lygio nustatymo, dalyvavimo lygio ir individualios pagalbos poreikio nustatymo bei įgyvendinimo mechanizmų. Taip pat reglamentuojamos būsto pritaikymo, techninės pagalbos priemonės, pagalbos koordinavimas ir socialinės integracijos institucijų bei savivaldybių vaidmuo.
Taip pat skaitykite: Reforma Lietuvoje
tags: #neigaliuju #socialinio #apupinimo #finansavimas