Diskusijos, kaip turėtų būti sprendžiamas neįgaliųjų užimtumo klausimas, tęsėsi nuo 2014 metų. Lietuvos negalios organizacijų forumo (LNF) administracijos direktorės Henrikos Varnienės teigimu, per tą laiką vyko apie 40 įvairaus lygio susitikimų, kuriuose diskutuota šia tema.
Įstatymo kontekstas ir poreikis keitimams
Socialinių įmonių klausimas buvo įtrauktas į 2012-2016 m. Vyriausybės programą. LNF dar iki 2017 metų pradėjo kelti klausimą, kad visa valstybės parama, skiriama neįgaliųjų užimtumui, nueina socialinėse įmonėse dirbančių žmonių atlyginimams mokėti, o ne neįgaliųjų darbo vietoms kurti ir jų integracijai į atvirą darbo rinką. Pradėjus atidžiau gilintis į tikrąją situaciją, paaiškėjo daugybė socialinių įmonių steigimą bei veiklą reglamentuojančio įstatymo spragų ir pažeidimų, skatinančių socialinių įmonių norą pasipelnyti iš neįgaliojo.
Socialinės įmonės labai dažnai nueidavo lengviausiu keliu: įdarbindavo lengvą negalią turinčius žmones, gaudamos už juos valstybės paramą, mažindavo savo paslaugų kainas, tuo įgydamos pranašumą prieš sąžiningai dirbančius konkurentus, „skolindavo“ neįgalius darbuotojus viena kitai ir pan. Neįgalieji tokiose įmonėse dažniausiai atlikdavo nekvalifikuotą darbą ir iš esmės galėjo tikėtis gauti tik minimalų atlyginimą. Atsirado tarpininkų, be abejo, už atlygį užsiimančių socialinių įmonių steigimu, todėl visiškai suprantama, kad šių įmonių per kiek daugiau nei dešimtmetį padaugėjo keliolika kartų.
Tarptautinės rekomendacijos ir vidaus vertinimai
Uždaroms specializuotoms neįgaliųjų įmonėms nepalankios buvo ir Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių komiteto 2016 metais Lietuvai skirtos rekomendacijos. Lietuvoje veikiančią neįgaliųjų įdarbinimo sistemą savo išvadose 2018 metais nepalankiai įvertino ir šalies Specialiųjų tyrimų tarnyba.
Ne visos socialinės įmonės rinkosi neskaidrią veiklą, išnaudojo neįgaliuosius ir apgaudinėjo valstybę. Pavyzdžiui, niekas ir niekada neturėjo jokių priekaištų aklųjų socialinėms įmonėms, ant jų nekrito net mažiausias šešėlis.
Taip pat skaitykite: Iššūkiai neįgaliųjų integracijai
Įstatymo rengimas, suinteresuotos šalys ir siūlymai
2017 metų vasarą Seimui buvo pateiktas naujas Socialinių įmonių įstatymo projektas, kuriame neįgaliųjų įtraukimą į atvirą darbo rinką siūlyta spręsti vadovaujantis Užimtumo įstatymu. Neįgaliųjų galimybę dirbti atviroje rinkoje ir Užimtumo įstatymo tobulinimą itin karštai gynė LNF ir H. Varnienė, tuo metu valdančiųjų daugumai priklausęs Seimo narys Justas Džiugelis, gerai žinomos Lietuvoje ekonomikos ir finansų ekspertės Aušra Maldeikienė, Ingrida Šimonytė, kai kurie kiti Seimo nariai.
Naują socialinių įmonių įstatymą buvo patikėta rengti prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) sudarytai darbo grupei. Prasidėjo nesibaigiančios diskusijos tiek Seime, tiek minėtoje ministerijoje, tiek darbo grupėje. Susikalbėti sekėsi sunkiai, o teisingiau - nesisekė. Buvo rengiami keli įstatymo variantai. Vieną jų - itin radikalų - praėjusių metų rudenį pateikė Seimo narys Tomas Tomilinas. Vienas jo siūlymų buvo valstybės įstaigose įvesti privalomas neįgaliųjų įdarbinimo kvotas. Vėliau pats dėl ne visai aiškių priežasčių šio projekto atsisakė ir parėmė nuosaikesnį SADM parengtą įstatymo variantą.
Balsavimas ir svarbiausios datos
Diskusijos, kam atiduoti pirmenybę įdarbinant neįgaliuosius - Socialinių įmonių ar Užimtumo įstatymui, tęsėsi ir šiais metais, kol rugsėjo 19 d. Balsavo: 280. Įstatymo priėmimo išvakarėse surengtoje spaudos konferencijoje Seimo narys J. Džiugelis sakė: „Išeiname į finišo tiesiąją. Sunku būtų pasakyti, kad tai reforma, kurios laukė daugelis negalią turinčių žmonių.“
J. Džiugelis pateikia skaičius: socialinėse įmonėse praėjusiais metais dirbo beveik 7 tūkst., atviroje rinkoje - apie 40 tūkst. neįgaliųjų. Iš valstybės minėtos įmonės gavo 30 mln. eurų paramos, iš kurių 97 proc. panaudota atlyginimams. Atviroje rinkoje dirbantys negalieji gavo tik 1,5 mln. eurų valstybės paramos. Kiti neįgaliųjų įdarbinimo atviroje rinkoje šalininkai pateikia kiek kitokius skaičius: 2 ar net 3 mln. eurų. Bet kokiu atveju septynis kartus didesnė dirbančių neįgaliųjų grupė gavo 10-15 kartų mažesnę paramą nei socialinės įmonės. Tiek J. Džiugelis, tiek ir kiti socialinių įmonių įstatymo oponentai atkreipia dėmesį, kad, nepaisant valstybės skiriamų milijonų, dirbančių neįgaliųjų skaičius Lietuvoje metai iš metų nesikeičia, o neįgaliųjų skurdas du kartus didesnis nei negalios neturinčių žmonių - atitinkamai 36 ir 18 proc.
Seimo narė, buvusi finansų ministrė I. Šimonytė Socialinių įmonių įstatymo rengimą ir patį naująjį įstatymą vaizdžiai lygina su kambaryje augančia eglute: „Eglutė auga auga, praauga kambario sienas, lubas, tada kažkas ateina, ją apkarpo, pagenėja. Kurį laiką, kol eglutė vėl praaugs kambario lubas, visi bus ramūs ir patenkinti. Taip ir su Socialinių įmonių įstatymu: čia prikirpsime, čia sumažinsime dotacijas, bet eglutė auga toliau.“
Taip pat skaitykite: Socialinės paslaugos Deltuvoje
J. Džiugelis, I. Šimonytė ir dar keli Seimo nariai pateikė siūlymą, kad nuo 2021 m. liepos 1 d. Socialinių įmonių įstatymas netektų galios ir būtų vadovaujamasi vien tik Užimtumo įstatymu. Siūlymas Seimo narių palaikymo nesulaukė. Bene geriausiai situaciją balsavimo dieną apibūdino jau minėtas T. Tomilinas: „Politika yra kompromiso ieškojimas. Įstatymo oponentų siūlymai buvo racionalūs, bet šiandien kompromisas pasiektas. Niekas nesibaigia. Įstatymas nepatinka nei socialinėms įmonėms, nei patiems neįgaliesiems. Ateityje galėsime prie jo grįžti.“
Naujojo įstatymo saugikliai ir parama
Teisininkas Giedrius Stoškus naująjį Socialinių įmonių įstatymą pakomentavo taip: „30-40 proc. darbingumą turinčių žmonių darbo užmokesčio rėmimas mažinamas nuo 70 iki 60 proc., 45-55 proc. darbingumą turinčių - nuo 60 iki 50 proc., taip pat jie bus remiami ribotą laiką - tik iki 6 mėnesių. Nuo kitų metų liepos pradžios nebebus remiami pensinio amžiaus dirbantys neįgalieji. Socialinės įmonės 75 proc. pelno turės skirti socialinės integracijos ir darbinių įgūdžių priemonėms įgyvendinti. Socialinės įmonės pajamos iš ūkinės veiklos turės būti ne mažesnės nei valstybės parama. Gaunant paramą bus apskaitomi tik tie neįgalieji, kurie dirbs ne mažiau kaip 80 valandų per mėnesį. Nuo 20 iki 15 proc. Kaip matome, naujajame įstatyme atsiranda daugiau saugiklių, neleidžiančių socialinėms įmonėms pelnytis iš neįgaliųjų.
Vis dėlto akivaizdu, kad socialinės įmonės gavo ir tebegauna didesnę valstybės paramą nei atviroje rinkoje dirbantys neįgalieji. Socialinių įmonių įstatymo 13 straipsnyje sakoma, kad socialinei įmonei gali būti skiriamos subsidijos darbo užmokesčiui ir valstybinio socialinio draudimo įmokoms; neįgalių darbuotojų darbo vietoms įsteigti ir jų darbo priemonėms įsigyti; neįgalių darbuotojų darbo vietoms ir jų darbo priemonėms pritaikyti; tikslinėms grupėms priklausantiems darbuotojams mokyti. Be to, neįgaliųjų socialinei įmonei gali būti skiriamos subsidijos neįgalių darbuotojų darbo aplinkai, gamybinėms ir poilsio patalpoms pritaikyti; administravimo, transporto, asistento išlaidoms.
Užimtumo įstatymo pakeitimai ir lydimoji pagalba
Tą pačią rugsėjo 19 d. priimtuose Užimtumo įstatymo pakeitimuose kalbama apie galimybę neįgaliesiems gauti lydimąją pagalbą, nuo šių metų rudens SADM sunkiausią negalią turintiems žmonėms pradėjo teikti asmeninio asistento paslaugą. Vis dėlto net ir nepatyrusia akimi matyti, kad valstybės parama socialinėms įmonėms yra neproporcingai didelė. Labai gaila, bet įstatymų leidėjai, priimdami Užimtumo įstatymo pataisas, nesiteikė peržiūrėti maksimalaus subsidijos dydžio, jis liko toks pat - 1,5 minimalaus atlyginimo (MMA), nors dar pernai buvo siūlymas jį didinti iki 2 MMA. Taigi neįgalieji, dirbantys pagal Užimtumo įstatymą subsidijuojamose darbo vietose, ir toliau negalės uždirbti daugiau nei 1,5 MMA.
Kaip ir iki šiol, jie negalės turėti autorinių sutarčių ar gauti vieno kito honoraro už laisvalaikiu sukurtą meno kūrinį ar savo rankomis padarytą suvenyrą. Jeigu netyčia taip nutiktų, subsidija būtų stabdoma. Nori nenori, tenka sutikti su J. Džiugeliu, kad politikai ir aukščiausio lygio valdininkai rūpestį neįgaliaisiais dažnai supranta kaip pareigą „glostyti jiems galveles ir kalbėti gražius žodžius...“ Meto, kai negalieji galės garbingai ir oriai užsidirbti bent pusę Seimo nario atlyginimo, teks dar palaukti.
Taip pat skaitykite: Reforma Lietuvoje
Kvotos viešajame sektoriuje ir platesnės iniciatyvos
Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas pritarė įstatymo pataisai, siūlančiai viešojo sektoriaus organizacijoms įdarbinti 5 procentus neįgaliųjų, jeigu organizacijoje dirba ne mažiau kaip 25 darbuotojai. Įstatymo pataisa siekiama palengvinti neįgaliųjų įsidarbinimą biudžetinėse įstaigose, valstybinėse ar savivaldybių valdomose įmonėse.
Seimo nario T. Tomilino teigimu, iš 163 tūkstančių darbingo amžiaus neįgaliųjų tik 50 tūkstančių, tai yra apie 28 proc., dirba, o 113 tūkstančių neįgaliųjų nedirba. „Manau, kad kvotų sistema, kuri nėra jokia naujiena Vakarų pasaulyje, leis užtikrinti didesnes galimybes neįgaliesiems įsidarbinti. Turint darbo jėgos trūkumą, didelę emigraciją neišnaudojame labai didžiulio potencialo. Tai galintys ir norintys dirbti žmonės. Nesukurdami papildomo impulso dirbti, mes uždarome tuos žmones į savotiškus socialinius getus ir nepadarome reikalingo proveržio“, - pirmadienį spaudos konferencijoje Seime sakė T. Tomilinas.
Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis mano, kad kvotų taikymas neįgaliesiems įsidarbinant viešajame sektoriuje ateityje galėtų būti taikomas ir privačiame sektoriuje. „Pradedame nuo viešojo sektoriaus. Ateityje, mano galva, galėtume kalbėti apie visus darbdavius, nustatyti kvotas visiems darbdaviams, kaip yra daugelyje šalių, kurie yra aplink mus, kad darbdaviai ne tik viešojo sektoriaus, bet ir privataus turėtų pareigą priimti į darbą neįgaliuosius. Tai būtų tokios pozityvios diskriminacijos skatinimas, nes, kaip žinoma, yra reikalinga tam tikros grupės žmonėms padėti įsidarbinti“, - spaudos konferencijoje Seime sakė ministras L. Kukuraitis.
Pagal siūlomą projektą, „viešojo sektoriaus organizacijose neįgalių darbuotojų skaičius turi sudaryti ne mažiau kaip 5 procentus bendro darbuotojų skaičiaus, jeigu šiose organizacijose yra 50 ir daugiau darbuotojų. Šios nuostatos laikymosi kontrolę vykdo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka.“
Tomilino siūlymai ir pagalbos priemonės darbo vietoje
„Žaliųjų ir valstiečių frakcijos narys Tomas Tomilinas Seimui pateikė drauge su SADM ekspertais parengtas Socialinių įmonių įstatymo pataisas, kuriomis siekiama skatinti socialines įmones įdarbinti sunkiausios negalios žmones. Projekte siūloma mažinti paramą lengvos ir vidutinės negalios darbuotojams, o sunkios negalios asmenims, kurių iki šiol socialinėse įmonėse dirbo vos 3 procentai, palikti neterminuotam laikui skiriamą 75 proc. darbo užmokesčio subsidiją.
Seimo narys Tomas Tomilinas taip pat parengė ir Seimui pateikė Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo pakeitimo projektą, kuriame siūlo valstybinėse įstaigose įvesti žmonių su negalia įdarbinimo kvotą, siekiančią 5 procentus (kai įmonėje dirba 50 arba daugiau darbuotojų). Ruošiamas ir dar vienas teisės aktas - Užimtumo įstatymo pakeitimai - kuriuose numatoma įdiegti pagalbos paslaugas darbo vietoje. Tokias kaip lydimoji pagalba įsidarbinus, tarpininkavimas su darbdaviu, darbo proceso pritaikymas ir pan. Šios priemonės bus prieinamos visiems, ne tik socialinių įmonių, darbdaviams. Tai turėtų būti pakankama paskata priimti žmones su negalia, nes jų adaptacija nesukels jokių papildomų kaštų darbdaviui.
Teigiamai vertiname ir kvotų įvedimą viešojo sektoriaus įstaigoms. Tai geras ir tikrai įgyvendinimas tikslas, tačiau vien prievolė, be kitų pagalbos priemonių, vargu ar bus efektyvi. Darbdaviai menkai išmano apie žmonių su negalia galimybes ir poreikius darbo rinkoje, turi išankstinių nuostatų, todėl būtina šviesti ne tik juos, bet ir platesnę valstybinėse įstaigose dirbančią bendruomenę.
Rengiama užimtumo įstatymo pataisa įvestų daug reikalingų paslaugų žmonėms su negalia, kurie yra naujai įdarbinami. Tai yra didelis žingsnis į priekį, tačiau, neįgaliųjų organizacijų manymu, tokia pati pagalba turi būti prieinama ir jau dirbantiems žmonėms. Nes neturintieji negalios gali ją įgyti arba ir dirbančiam neįgaliajam gali pablogėti sveikata. Tai padėtų išsilaikyti darbo vietoje ir neatsidurti pašalpų gavėjų ir skurdo duobėje.
Finansavimo disproporcijos ir jų pasekmės
Finansavimo disproporcijos atskleidžia svarbiausias problemas. Šiuo metu 187 socialinėse įmonėse dirba 7 iš beveik 50 tūkst. visų dirbančių šalies neįgaliųjų. Šių įmonių finansavimo poreikis - daugiau kaip 30 mln. eurų per metus. Atviroje darbo rinkoje dirbančių neįgaliųjų subsidijoms, vadovaujantis Užimtumo rėmimo įstatymu, skiriama 3 mln. eurų. L. Kukuraitis neslepia - tokia didžiulė disproporcija ne tik kelia neįgaliųjų bendruomenės ir darbdavių nepasitenkinimą, bet ir atskleidžia problemas, kurias būtina spręsti.
Akivaizdu, jog siekiant žmonių su negalia užimtumo atviroje darbo rinkoje, reikalingos naujos priemonės, kurios valstybei kainuos. Todėl labai svarbu, kad seniau socialinėms įmonėms tekėję pinigai, priėmus naujus teisės aktus, nebūtų sutaupyti, bet būtų perkelti paslaugoms kurti ir išlaikyti. Taupymas žmonių su negalia užimtumo srityje ilguoju laikotarpiu valstybei kainuos milžiniškus ekonominius ir socialinius nuostolius.
Įstatymo nauja redakcija ir dalyvumo lygio įvedimas
Nuo 2024 m. sausio 1 d. įsigalios Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nauja redakcija - Asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymas. Įstatymo pataisose reglamentuojama, kad keisis negalios vertinimo modelis, didės paslaugų ir pagalbos prieinamumas žmonėms su negalia, operatyviau bus teikiama individualizuota pagalba ir paslaugos. Darbingo ir pensinio amžiaus žmonėms bus nustatomas dalyvumo lygis, o žmonėms, kuriems negalia nustatyta neterminuotai, esamas darbingumo lygis bus prilygintas tokiam pačiam dalyvumo lygiui. Pavyzdžiui, turimas 25 proc. darbingumo lygis bus lygus 25 proc.
„Nustačius dalyvumo lygį neįgalieji nepraras teisės dirbti, todėl ir toliau galės sudaryti darbo sutartis ir dirbti jų sveikatą atitinkančiomis darbo sąlygomis, - akcentuoja Darbo teisės skyriaus vedėja-vyriausioji darbo inspektorė Ieva Piličiauskaitė-Dulkė.“
Darbo kodekse įtvirtintos garantijos neįgaliam darbuotojui: darbdavys turi kiekvienam darbuotojui sudaryti tinkamas, saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas; teisė į ne visą darbo laiką, teisė dirbti nuotoliniu būdu; teisė nutraukti darbo sutartį dėl svarbios priežasties; ilgesni įspėjimo terminai nutraukiant darbo sutartį darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės; ilgesnės trukmės kasmetinės atostogos neįgaliesiems; teisė pasinaudoti nemokamomis atostogomis, jeigu darbuotojui tai rekomenduoja sveikatos priežiūros įstaiga ir pan.
Papildomos paslaugos, akreditacija ir individualios pagalbos kompensacijos
Įstatymo 30 str. numato žmonėms su negalia galimybę naudotis šunimis pagalbininkais, siekiant sumažinti arba pašalinti sutrikusių funkcijų įtaką jo savarankiškumui ar mobilumui. Tokiam šuniui turės būti išduotas akreditaciją patvirtinantis dokumentas, o šį dokumentą galės išduoti Lietuvos arba užsienio fiziniai arba juridiniai asmenys, turintys juos vienijančių tarptautinių organizacijų akreditaciją ir kurie yra parengę šunį pagalbininką pagal specialias šių organizacijų patvirtintas jų dresavimo programas. Deja, įstatymas nenumato jokios valstybės pagalbos įsigyjant šunį pagalbininką.
Nuolatinės slaugos ir priežiūros (pagalbos) specialiuosius poreikius pakeis Individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis, kuris bus net 4 lygių. Pačių tikslinių kompensacijų dydis ir esminės skyrimo ir mokėjimo sąlygos nesikeis. Iki įstatymo įsigaliojimo nustatytas darbingumo lygis, nuolatinės slaugos ar priežiūros (pagalbos) specialusis poreikis galios iki jų termino pabaigos. Tačiau žmogaus su negalia rašytiniu prašymu jam iki senatvės pensijos amžiaus nustatytas darbingumo lygis galės būti prilygintas dalyvumo lygiui, vadovaujantis iki įstatymo įsigaliojimo dienos išduotais neįgaliojo pažymėjimais.
Iki 2026-01-01 akivaizdžių negalios požymių turintiems žmonėms, kol jiems dar nenustatytas neįgalumo ar dalyvumo lygis jų ar jų šeimos narių sutikimu bus teikiama ankstyvosios pagalbos paslauga. Šios paslaugos bus finansuojamos iš valstybės ar savivaldybių biudžetų, o ją teiks akredituota socialinių paslaugų įstaiga ar organizacija, teikianti ankstyvosios pagalbos paslaugą, pritaikytą konkrečiai negaliai.
Įgyvendinimas ir vertinimas
Panašu, kad planuojamas gana ilgas aptariamo įstatymo galiojimas, kadangi SADM įpareigota iki 2032-10-01 atlikti įstatyme nustatyto teisinio reguliavimo poveikio vadinamąjį „ex post“ vertinimą už 7 metų laikotarpį nuo įstatymo įsigaliojimo dienos. Nuo 2024-01-01 įsigalios ir Lygių galimybių įstatymo kelių straipsnių pakeitimo įstatymas, kuris priimtas kaip aptartojo įstatymo įgyvendinamasis teisės aktas.
Įstatymo 2 straipsnyje nurodoma, kad šis įstatymas, išskyrus 1 straipsnio 3 dalį, įsigalios 2025 metų gruodžio 31 dieną. Šis įstatymas yra skelbiamas Lietuvos Respublikos Seimo priėmus. Neįgalieji ir jų šeimos - šis dokumentas tiesiogiai veikia neįgaliuosius ir jų šeimas, nes jis apima pakeitimus, kurie susiję su neįgaliųjų socialine integracija. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija - kadangi dokumente minimi ministerijos pavadinimo pakeitimai, tai tiesiogiai veikia Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją. Teisės aktų ir sutarčių sudarytojai - kadangi pakeitimai įsigalioja 2024 m.
Esminės problemos ir rekomendacijos praktikai
Neįgaliųjų socialinė integracija yra svarbus žingsnis kuriant įtraukią visuomenę, kurioje kiekvienas žmogus, nepaisant jo fizinių ar protinių galimybių, galėtų visapusiškai dalyvauti gyvenime. Lietuvoje ši sritis reguliuojama įvairiais teisės aktais, kurie siekia užtikrinti neįgaliųjų teises ir sudaryti sąlygas jų integracijai į darbo rinką, švietimo sistemą ir kitas socialinio gyvenimo sritis. Šiame straipsnyje aptarėme pagrindinius neįgaliųjų socialinės integracijos aspektus, teisės aktus, reglamentuojančius šią sritį, ir iššūkius, su kuriais susiduriama siekiant užtikrinti realią neįgaliųjų integraciją į visuomenę.
Siekiant pagerinti neįgaliųjų socialinę integraciją, būtina imtis kompleksinių priemonių, apimančių švietimą, infrastruktūros pritaikymą ir teisinės bazės tobulinimą. Švietimas ir visuomenės informavimas: būtina didinti visuomenės informuotumą apie neįgaliųjų teises ir galimybes, skatinti toleranciją ir supratimą. Infrastruktūros pritaikymas: būtina užtikrinti, kad visi nauji pastatai ir viešosios erdvės būtų pritaikyti neįgaliųjų poreikiams, o esami pastatai būtų palaipsniui modernizuojami. Teisinės bazės tobulinimas: būtina nuolat peržiūrėti ir tobulinti teisės aktus, reglamentuojančius neįgaliųjų socialinę integraciją, siekiant užtikrinti jų atitikimą tarptautiniams standartams ir realiai situacijai.
Be to, svarbu skatinti neįgaliųjų dalyvavimą priimant sprendimus, susijusius su jų gyvenimu. Rengiama užimtumo įstatymo pataisa įvestų daug reikalingų paslaugų žmonėms su negalia, tačiau tokia pati pagalba turi būti prieinama ir jau dirbantiems žmonėms. Tai padėtų išsilaikyti darbo vietoje ir neatsidurti pašalpų gavėjų rate.
| Rodiklis | Reikšmė |
|---|---|
| Bendras darbingo amžiaus neįgaliųjų skaičius | 163 000 |
| Dirbančių neįgaliųjų skaičius | ~50 000 (28%) |
| Neįgaliųjų, dirbančių socialinėse įmonėse | ~7 000 |
| Socialinių įmonių metinis finansavimo poreikis | >30 mln. EUR |
| Subsidijos atviroje rinkoje (Užimtumo rėmimo įstatymas) | ~3 mln. EUR |
Apibendrinant, šiandieninė situacija reikalauja suderintų veiksmų: aiškesnių teisinio reguliavimo saugiklių, proporcingo finansavimo perskirstymo, praktinių pagalbos priemonių darbo vietoje ir platesnio visuomenės bei darbdavių švietimo. Tik kompleksinės priemonės gali užtikrinti, kad teisės aktuose numatytos teisės taptų realybe kiekvienam žmogui su negalia.
tags: #neigaliuju #socialines #integracijos #istatymo #2 #straipsnio