Žmonės, turintys negalią, dažnai susiduria su įvairiomis kliūtimis, kurios jiems gali trukdyti visapusiškai dalyvauti visuomenės gyvenime. Prie turinčių negalią yra priskiriami asmenys, turintys ilgalaikių fizinių, psichikos, intelekto ar jutimo sutrikimų.
Lietuvoje iš maždaug 100 tūkst. darbingo amžiaus žmonių su negalia, dirba tik kas trečias. Nors šalyje netrūksta laisvų darbo vietų ir dedama daug pastangų įtraukti žmones su negalia į darbo rinką, jų įdarbinimo rodikliai auga lėtai.
Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencija numato, jog tam, kad negalią turintys asmenys galėtų lygiai su kitais naudotis visomis žmogaus teisėmis ir laisvėmis, jiems turi būti tinkamai pritaikytos sąlygos. Tai yra būtini ir tinkami pakeitimai bei pritaikymas, dėl kurių nesukeliama neproporcinga ar nepagrįsta našta.
Tinkamų sąlygų pritaikymo reikalavimas galioja tik asmenų, turinčių negalią, atžvilgiu. Tinkamas sąlygų pritaikymas nereikalauja, kad būtų įdarbinamas asmuo, kuris neturi reikiamos kompetencijos ar gebėjimų atlikti darbą. Tinkamas sąlygų pritaikymas reiškia, kad darbuotojas turi reikalingą išsilavinimą, įgūdžius ir kompetenciją atlikti esmines darbo funkcijas, ir galėtų jas atlikti su pritaikymu arba be pritaikymo.
Esama Situacija ir Tendencijos
Pernai metų pabaigoje Lietuvoje buvo daugiau kaip 26,5 tūkst. laisvų darbo vietų, skelbia Valstybės duomenų agentūra. Registruotų Užimtumo tarnyboje - 6 kartus daugiau - per 163 tūkst. žmonių. Darbo neranda ne tik vyresni žmonės, bet ir turintys negalią.
Taip pat skaitykite: Iššūkiai neįgaliųjų integracijai
„Kaip ir anksčiau, šiuo metu dirba tik trečdalis žmonių su negalia - iš 100 tūkst. apie 33 tūkstančiai. Nors nedirbančiųjų turime daug, ne visi jie kreipiasi į Užimtumo tarnybą - tik apie 12 tūkst. žmonių su negalia kasmet kreipiasi dėl darbo paieškos.
Remiantis Užimtumo tarnybos duomenimis, asmenys su negalia pradėjo įsidarbinti greičiau: 2023 m. asmenų su negalia nedarbo trukmė sumažėjo 69 dienomis, t. y. daugiau, lyginant su kovo mėnesiu. Be to, pernai aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse, kuriomis siekiama padėti darbo ieškantiems asmenims didinti jų užimtumo galimybes ir užtikrinti ilgalaikį dalyvavimą darbo rinkoje, pradėjo dalyvauti pusantro karto daugiau žmonių su negalia nei 2022 m. arba du su puse karto daugiau nei 2021 m.
Taip pat padidėjo ir aktyvios darbo rinkos politikos priemonių efektyvumas - pernai, baigę 6 mėn. dalyvavimą šiose priemonėse, darbo rinkoje išliko 62 proc. asmenų su negalia (2022 m. Duomenys rodo, kad šių metų pirmąjį ketvirtį 68 proc. asmenų su negalia, prieš 6 mėn. baigusių profesinį mokymą, sėkmingai įsiliejo į darbo rinką.
Apskritai, įgyvendinus žmonių su negalia įdarbinimo rėmimo sistemos pokyčius, per metus įdarbintų asmenų su negalia dalis, palyginti su tais metais Užimtumo tarnyboje registruotų asmenų su negalia skaičiumi, padidėjo beveik 10-čia procentinių punktų: nuo 24 proc. 2019 m. iki 33,4 proc.
Pastebime, kad visuomenėje daugėja supratimo, jog žmonės su negalia gali ir nori dirbti, jų įdarbinimo rodikliai po truputį gerėja, bet reikšmingų pokyčių šioje srityje vis dar trūksta“, - sako J. Jos teigimu, situacijai nesikeičiant, žmonės su negalia yra linkę nuleisti rankas.
Taip pat skaitykite: Socialinės paslaugos Deltuvoje
Iššūkiai ir Problemos
Lietuvoje kas trečias žmogus su negalia gyvena žemiau skurdo ribos, dirba tik maždaug kas ketvirtas galintis dirbti neįgalusis. Susirasti darbą žmogui su negalia darbą nėra paprasta, o turinčiam proto negalią - beveik neįmanoma, nes jie negeba savarankiškai prisitaikyti prie nuolat kintančių ir kylančių reikalavimų darbo rinkoje.
„Žmonių su negalia įtraukimas į darbo rinką turėtų prasidėti jau mokykloje, kad kuo daugiau žmonių pradėtų į negalią žiūrėti kaip į natūralią būklę ar būseną. Negalia neturėtų būti matoma kaip kažkas neįprasto. „Lietuvoje yra daug pasiekusių žmonių, kurie turi negalią. Jų žinomumas, sėkmės istorijų sklaida leistų ne tik visuomenei labiau pastebėti žmones su negalia, bet ir įkvėptų ją turinčiuosius. Deja, neretai esame linkę labiau gailėtis žmonių su negalia, nei džiaugtis jų pasiekimais“, - sako E.
Pasak J. „Pasitaiko atvejų, kad tenka darbdavius įtikinti pritaikyti darbo sąlygas darbuotojams su negalia. Pavyzdžiui, įsidiegti specialias programas, pakeisti darbo organizavimo būdą, sukurti palankesnes darbo sąlygas - lankstesnį darbo grafiką, pamainų skaidymą.
Parama ir Paskatos Darbdaviams
Šiuo metu darbuotojus su negalia įdarbinantys darbdaviai gali gauti darbo užmokesčio kompensaciją ar paramą darbo vietos steigimui. Vis dėlto ne visi darbdaviai yra linkę naudotis mokestinėmis lengvatomis. Darbdaviams pritrūksta ir „minkštosios“ pagalbos apsisprendžiant, kokį žmogų su negalia įdarbinti, kokie jo gebėjimai ir negalios pobūdis.
Intensyviai bendradarbiausime su darbdaviais, skatindami juos kurti specialiai pritaikytas darbo sąlygas žmonėms su negalia. Darbdavius supažindinsime su neįgalių žmonių gebėjimais, pristatysime neįgaliųjų įdarbinimo sėkmės istorijas, gyvais pavyzdžiais rodysime, kodėl naudinga kurti įtraukias darbo vietas.
Taip pat skaitykite: Reforma Lietuvoje
SADM primena, kad pernai įsigaliojo naujovės, padedančios žmonėms su negalia įsidarbinti atviroje darbo rinkoje. Jeigu darbo funkcijoms atlikti žmogui su negalia nustatytas darbo asistento pagalbos poreikis, darbdaviui kompensuojama dalis darbo užmokesčio darbo asistento, kuris žmogui su negalia padeda atlikti su darbu susijusias funkcijas.
Ši subsidija gali būti skiriama ir dirbančiam asmeniui nustačius sumažėjusį dalyvumo lygį (anksčiau - tik bedarbiams). Taip pat skiriama subsidija patalpų remontui, pritaikant darbo vietos aplinką, gamybines ir poilsio patalpas.
Po išsamių diskusijų su socialiniais partneriais ir viešųjų konsultacijų parengtas ir šiemet, antrojoje metų pusėje, bus pradėtas taikyti naujas profesinės reabilitacijos modelis, kuris sudarys sąlygas asmenims su negalia gauti individualius asmens poreikius atitinkančias profesinės reabilitacijos paslaugas: pasitelkus apmokėjimo už mokymo paslaugas kuponų sistemą, paprasčiau ir lanksčiau rinktis mokymo paslaugų teikėjus bei profesinio mokymo ar neformaliojo suaugusiųjų švietimo programas ir įgyti paklausią darbo rinkoje kvalifikaciją ar kompetenciją.
Tikimasi, kad nuo 2023 m. Iki šiol egzistuojantis modelis, kai žmonės su negalia į darbo rinką įtraukiami skirtingomis sąlygomis priklausomai nuo įmonės statuso yra ydingas, nes riboja žmonių su negalia galimybes pasirinkti darbo vietą ir kuria nelygias sąlygas atviroje darbo rinkoje veikiantiems darbdaviams. Nauju teisiniu reguliavimu siekiama, kad valstybės parama ir paslaugos keliautų paskui žmogų, nepriklausomai nuo įmonės statuso.
Visos reikiamos paslaugos ir priemonės - darbo vietos pritaikymas, subsidijos darbo asistento išlaidoms, aktyvios darbo rinkos politikos priemonių kompleksas, įdarbinimas subsidijuojant - sukurs vienodas sąlygas žmonėms su negalia dirbti atviroje darbo rinkoje.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija turi tikslą, kad iki 2025 m. atviroje darbo rinkoje dirbtų 39 proc., o iki 2030 m. - 47 proc.
Pagrindinės paramos priemonės:
- Įdarbinimas subsidijuojant. Darbdaviui kompensuojama dalis negalią turinčių žmonių darbo užmokesčio išlaidų. O nuo 24 iki 36 mėn. pailgės subsidijos mokėjimo trukmė žmonėms, kuriems nustatytas 30-40 proc.
- Darbo vietų pritaikymas. Nuo kitų metų pradžios atsiras galimybė gauti paramą darbo vietos aplinkos, gamybinių ir poilsio patalpų pritaikymui. Darbo vietai ir aplinkai pritaikyti iš viso nuo 2023 m. pradžios galės būti skirta iki 26 tūkst. eurų, o pritaikant tik darbo vietos aplinką, gamybines ir poilsio patalpas - iki beveik 4 tūkst. eurų. Ši priemonė teikiama ne tik įdarbinant negalią turintį bedarbį, bet ir kai įmonėje dirbantis asmuo tampa neįgaliu.
- Subsidijos darbo asistento išlaidoms. Jos dydis - 62 proc. minimalaus valandinio atlygio už kiekvieną asmenį (2023 m. minimalus valandinis atlygis - 3,19 Eur), o ją skiriant bus atsižvelgiama į laiką, kai šie asmenys faktiškai dirba, o darbui atlikti jiems teikiama darbo asistento pagalba.
- Aktyvios darbo rinkos politikos priemonių kompleksas. Priemonės gali būti taikomos kompleksiškai, derinant skirtingas priemones: pavyzdžiui, profesinis mokymas, įdarbinimas pagal pameistrystės darbo sutartį, įdarbinimas subsidijuojant, stažuotė ar kitos aktyvios darbo rinkos politikos priemonės. Asmeniui kompleksiškai taikomų aktyvios darbo rinkos politikos priemonių finansavimo suma nuo 2023 m. pradžios galės siekti iki 26 tūkst. eurų. Išimtis taikoma tuo atveju, kai priemonių kompleksas yra taikomas sunkiausią negalią turinčių žmonių užimtumui skatinti.
Darbdaviams, įdarbinantiems neįgaliuosius asmenis yra taikomos įvairios lengvatos, susijusios su darbo užmokesčio ar jo dalies, darbo vietos steigimo išlaidų kompensavimu darbdaviui.
Darbo Sąlygų Pritaikymas
Pavyzdžiui, fizinę negalią turintis darbuotojas gali atlikti visas su darbu susijusias funkcijas, tačiau jam reikia daugiau laiko, kad atvyktų į darbą. Tokiu atveju sąlygų pritaikymas būtų darbo režimas, leidžiantis jam atvykti į darbą vėliau.
Pritaikymas turi būti veiksmingas ir praktiškas, t.y. pasirinktos priemonės turėtų realiai padėti darbuotojui atlikti konkretaus darbo funkcijas. Darbdavys turi pareigą pritaikyti tik su darbo funkcijomis susijusias ir tik darbui reikalingas sąlygas. Šių priemonių darbdavys privalo imtis, jeigu dėl jų nebus neproporcingai apsunkinamos darbdavio pareigos.
Ar darbdavio našta pritaikant sąlygas negalią turinčiam darbuotojui yra proporcinga, sprendžiama atsižvelgiant į kiekvieną individualų atvejį.
Sąlygų pritaikymo pavyzdžiai:
- Organizaciniai sprendimai. Sudarykite galimybes lanksčiam darbo laiko režimui, darbui nuotoliniu būdu arba lanksčiu grafiku, smulkias, mažiau esmines darbo funkcijas paskirstykite tarp darbuotojų.
- Asmeninė ar individuali pagalba. Užtikrinkite išsamius apmokymus prieš pradedant darbą, sudarykite sąlygas mentorystei, instruktavimui. Atvirai komunikuokite ir paklauskite paties žmogaus, kokios pagalbos jam gali reikėti.
- Kvalifikacijos kėlimo priemonės. Užtikrinkite darbuotojams papildomas galimybes kelti kvalifikaciją, dalyvauti specializuotuose mokymuose.
- Sąmoningumo kėlimas. Kelkite visų darbuotojų sąmoningumą. Svarbu sumažinti ir panaikinti neigiamą požiūrį į negalią, paskatinti vertinti individualumą ir įvairovę darbe bei pagarbiai prisidėti padedant darbuotojui su negalia įsilieti į organizaciją lygiai su kitais.
- Fiziniai ir techniniai sprendimai. Užtikrinkite fizinį patalpų pritaikymą, parinkite darbovietės baldus pagal darbuotojų poreikius, parūpinkite įvairių techninių priemonių, pavyzdžiui, teksto skaitymo programas darbuotojams su regos sutrikimais ar negalia, specialias klaviatūras.
Fizinis patalpų pritaikymas reiškia, kad žmonėms su judėjimo negalia sudaromos sąlygos pasiekti patalpas, į jas patekti bei viduje savarankiškai judėti.
Šiuo metu Lietuvoje yra 143 tūkst. darbingo amžius žmonių su negalia, iš kurių dirba tik trečdalis, - informuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
Darbdavių Požiūris ir Praktika
E. „Pas mus dirba žmonės su įvairiomis negaliomis, tačiau, ar apie tai kalbėti atvirai, nusprendžia pats žmogus. Užtikriname saugią darbo aplinką visiems, nepaisant to, ar žmogus turi aiškiai matomą fizinę negalią, ar serga onkologine liga. Iš savo patirties galime patvirtinti, kad jei darbdavys nestigmatizuoja negalios, tai ir patys darbuotojai lengviau priima kolegas su negalia“, - teigia ji.
„Negalia neturėtų būti priežastis, dėl kurios ir jaunas, ir vyresnio amžiaus darbingas žmogus su negalia negalėtų susirasti darbo. Pastarųjų metų duomenys rodo, kad keičiasi darbdavių ir visos visuomenės požiūris į tai, ką gali ir ko negali žmogus su negalia. Paskatos verslui įdarbinti žmones su negalia, taip pat daugiau galimybių žmonėms su negalia įsitvirtinti atviroje darbo rinkoje, keičiant kvalifikaciją, jau duoda vaisių“, - sako J. Lietuvoje iš maždaug 100 tūkst. darbingo amžiaus žmonių su negalia, dirba tik kas trečias. Nors šalyje netrūksta laisvų darbo vietų ir dedama daug pastangų įtraukti žmones su negalia į darbo rinką, jų įdarbinimo rodikliai auga lėtai.
Ekspertų teigimu, neretai koją pakiša išankstinės darbdavių nuostatos ir informacijos trūkumas apie žmonių su negalia įdarbinimo galimybes, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Pernai metų pabaigoje Lietuvoje buvo daugiau kaip 26,5 tūkst. laisvų darbo vietų, skelbia Valstybės duomenų agentūra. Registruotų Užimtumo tarnyboje - 6 kartus daugiau - per 163 tūkst. žmonių. Darbo neranda ne tik vyresni žmonės, bet ir turintys negalią. Pasak įdarbinimo tarpininkų organizacijos „Sopa“ direktorės Jurgitos Kuprytės, nepaisant šalyje vykdomų pokyčių ir reformų, žmonių su negalia įdarbinimo galimybės iš esmės nesikeičia.
„Kaip ir anksčiau, šiuo metu dirba tik trečdalis žmonių su negalia - iš 100 tūkst. apie 33 tūkstančiai. Nors nedirbančiųjų turime daug, ne visi jie kreipiasi į Užimtumo tarnybą - tik apie 12 tūkst. žmonių su negalia kasmet kreipiasi dėl darbo paieškos. Pastebime, kad visuomenėje daugėja supratimo, jog žmonės su negalia gali ir nori dirbti, jų įdarbinimo rodikliai po truputį gerėja, bet reikšmingų pokyčių šioje srityje vis dar trūksta“, - sako J. Kuprytė.
Jos teigimu, situacijai nesikeičiant, žmonės su negalia yra linkę nuleisti rankas. Ilgą laiką nerasdami darbo pradeda stokoti pasitikėjimo savimi ir tampa pasyvesni darbo paieškose.
Nuostatas keisti jau mokyklos suole
Viena iš ilgalaikių žmonių su negalia nedarbo problemos sprendimo krypčių galėtų būti visuomenės edukacija ir nuostatų keitimas.
„Žmonių su negalia įtraukimas į darbo rinką turėtų prasidėti jau mokykloje, kad kuo daugiau žmonių pradėtų į negalią žiūrėti kaip į natūralią būklę ar būseną. Negalia neturėtų būti matoma kaip kažkas neįprasto. Įvairi visuomenė yra normali mūsų gyvenimo dalis. Tik priimdami žmones tokius, kokie jie yra, galime išvengti negalios ar skirtingumo stigmatizavimo apskritai“, - komentuoja Eglė Staniulionė, „Bitė Lietuva“ žmonių ambasados vadovė.
Pasak jos, nors situacija šalyje didinant žmonių su negalia integraciją pamažu gerėja, vis dar per mažai kalbama apie sėkmės istorijas.
„Lietuvoje yra daug pasiekusių žmonių, kurie turi negalią. Jų žinomumas, sėkmės istorijų sklaida leistų ne tik visuomenei labiau pastebėti žmones su negalia, bet ir įkvėptų ją turinčiuosius. Deja, neretai esame linkę labiau gailėtis žmonių su negalia, nei džiaugtis jų pasiekimais“, - sako E. Staniulionė.
Trūksta „minkštosios“ pagalbos
Pasak J. Kuprytės, didinat žmonių su negalia užimtumą, edukacijos reikia ir patiems darbdaviams.
„Pasitaiko atvejų, kad tenka darbdavius įtikinti pritaikyti darbo sąlygas darbuotojams su negalia. Pavyzdžiui, įsidiegti specialias programas, pakeisti darbo organizavimo būdą, sukurti palankesnes darbo sąlygas - lankstesnį darbo grafiką, pamainų skaidymą. Tokie sprendimai reikalauja ne tik visuminio požiūrio ir komandos įsitraukimo, bet ir lyderystės, dėl to yra sunkiau įgyvendinami“, - pabrėžia „Sopa“ direktorė.
Šiuo metu darbuotojus su negalia įdarbinantys darbdaviai gali gauti darbo užmokesčio kompensaciją ar paramą darbo vietos steigimui. Vis dėlto ne visi darbdaviai yra linkę naudotis mokestinėmis lengvatomis. Darbdaviams pritrūksta ir „minkštosios“ pagalbos apsisprendžiant, kokį žmogų su negalia įdarbinti, kokie jo gebėjimai ir negalios pobūdis. Kyla klausimų tiek dėl realių žmogaus darbo galimybių, tiek dėl jam tinkamų darbo sąlygų.
E. Staniulionės teigimu, „Bitėje“ įdarbinimo metu gerbiamas kiekvieno pasirinkimas neatskleisti turimos negalios, net jei ši yra akivaizdžiai pastebima.
„Pas mus dirba žmonės su įvairiomis negaliomis, tačiau, ar apie tai kalbėti atvirai, nusprendžia pats žmogus. Užtikriname saugią darbo aplinką visiems, nepaisant to, ar žmogus turi aiškiai matomą fizinę negalią, ar serga onkologine liga.
tags: #neigaliuju #isidarbinimo #ir #mokslo #galimybes #lietuvoje