Nors šalyje netrūksta laisvų darbo vietų ir dedama daug pastangų įtraukti žmones su negalia į darbo rinką, jų įdarbinimo rodikliai auga lėtai. Asmens su negalia užimtumas yra vienas iš pagrindinių neįgaliųjų integracijos į visuomenę rodiklių. Darbo rinka ir visuomenė dalį žmonių su intelekto sutrikimais vis dar laiko priklausomais, nepatikimais, pasyviais, todėl jie ne visada gali būti lygiateisiais visuomenės nariais.
Esama situacija ir statistika
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis (SADM), Lietuvoje 2025 m. darbingo amžiaus asmenų su negalia buvo 151,9 tūkst., iš jų dirba maždaug trečdalis. Pagal SADM duomenis, 2022 m. šalyje buvo 147,5 tūkst. darbingo amžiaus žmonių su negalia, iš jų dirbo tik apie 30 proc. Lietuvos statistika rodo, kad dirba tik 3 iš 10 darbingo amžiaus žmonių su negalia.
Užimtumo tarnybos duomenimis, 2024 m. sausio 1 d. tarnyboje buvo registruota 11,8 tūkst. klientų, turinčių negalią. Jie sudarė 7,3 proc. visų bedarbio statusu registruotų žmonių. Užimtumo tarnybos kovo 1 dienos duomenimis, registruota 12,4 tūkstančio darbo ieškančių žmonių su negalia. Tai sudaro 7,6 proc. visų darbo ieškančiųjų. Palyginti su praėjusiais metais, jų padaugėjo 200 žmonių (arba 1,3 proc.).
Remiantis Užimtumo tarnybos duomenimis, asmenys su negalia pradėjo įsidarbinti greičiau: 2023 m. asmenų su negalia nedarbo trukmė sumažėjo 69 dienomis, t. y. daugiau, lyginant su kovo mėnesiu. Be to, pernai aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse pradėjo dalyvauti pusantro karto daugiau žmonių su negalia nei 2022 m. arba du su puse karto daugiau nei 2021 m. Taip pat padidėjo ir aktyvios darbo rinkos politikos priemonių efektyvumas - pernai, baigę 6 mėn. dalyvavimą šiose priemonėse, darbo rinkoje išliko 62 proc. asmenų su negalia.
Pagrindinės kliūtys įsidarbinant žmonėms su intelekto sutrikimais
Užimtumo tarnybos atstovė spaudai Milda Jankauskienė pirmiausia pažymi, kad nors žmonių su negalia užimtumo galimybės palaipsniui plečiasi, o darbdaviai tampa atviresni įtraukčiai, realybėje darbo paklausa dažnai neatitinka žmonių su negalia poreikių ir galimybių. „Daugiausia sunkumų kyla dėl riboto pritaikytų darbo vietų skaičiaus, nepakankamo lanksčių darbo formų taikymo bei regioninių skirtumų.
Taip pat skaitykite: Iššūkiai neįgaliųjų integracijai
„Darbo paieška dažnai užtrunka ilgiau, o įsidarbinimo galimybės neretai apsiriboja siauru profesijų spektru, todėl žmonės su negalia kartais priversti rinktis darbą, neatitinkantį jų kvalifikacijos, arba pasitraukti iš aktyvios darbo paieškos“, - priduria ji. „Darbo rinkoje registruojamas ribotas skaičius darbo vietų, kurios yra realiai pritaikytos asmenims su negalia. Jei jų yra, dažnai jos neatitinka asmenų fizinių galimybių, sveikatos būklės ar reikalingų darbo sąlygų“, - patikslina ji.
„Reikšminga kliūtis - darbo vietos pasiekiamumas. Dalis žmonių su negalia neturi galimybės savarankiškai atvykti į darbo vietą dėl prasto susisiekimo, ypač regionuose ir kaimo vietovėse, o darbdaviai retai taiko pavėžėjimo ar kitas mobilumo sprendimų priemones. Tai gerokai apriboja realias įsidarbinimo galimybes“, - priduria „Delfi“ pašnekovė.
Užimtumo tarnybos atstovė taip pat atkreipia dėmesį, kad žmonių su negalia poreikių dažnai neatitinka ir darbo pasiūlymų struktūra. „Nemažai laisvų darbo vietų registruojama pramonės įmonėse, kur darbas vyksta pamainomis, įskaitant naktines, ir reikalauja geros fizinės ištvermės. Daugelis asmenų su negalia ieško lengvesnio, mažesnio fizinio krūvio ar dalinio užimtumo darbo, tačiau 0,5 etato ar lankstaus darbo pasiūlymų rinkoje beveik nėra, jų skaičius netgi mažėja“, - pabrėžia ji.
Papildomų sunkumų kelia ir kvalifikacijos, darbo patirties ir profesinio orientavimo trūkumas. „Ypač sudėtinga integruoti jaunuolius, turinčius negalią nuo vaikystės ar įgytą ankstyvame amžiuje - dažnai jiems stinga motyvacijos, išsilavinimo ir darbo patirties. Nemaža dalis žmonių su negalia pageidauja nekvalifikuoto darbo, tačiau ne visada įvertina, ar konkrečios darbo sąlygos atitinka jų galimybes, todėl įsidarbinimas neretai būna trumpalaikis“, - vardija ji.
„Galiausiai įsidarbinimą reikšmingai veikia ir psichologiniai veiksniai, asmens motyvacija, pasitikėjimas savo jėgomis. Stebima, kad ši klientų grupė, ieškodama darbo, pirmiausia kritiškai vertina savo sveikatos būklę ir dažnai kelia klausimą, ar pajėgs dirbti taip, kaip tikimasi. Tokie asmenys nerimauja, kad yra mažiau pageidaujami darbdavių. Vis dėlto ši žmonių grupė pasižymi didesniu lojalumu savo darbo vietai, nėra linkusi dažnai ją keisti“, - priduria „Delfi“ pašnekovė.
Taip pat skaitykite: Socialinės paslaugos Deltuvoje
Darbdavių požiūris ir diskriminacija
Darbdavių požiūris, ypač privačiame sektoriuje, dažnai yra viena didžiausių kliūčių - jie nepakankamai informuoti apie žmones su intelekto sutrikimais, apie įdarbinimo galimybes ir paramos būdus. Pokalbis su darbdaviais atskleidė, jog jie nėra pakankamai informuojami apie žmones su protine negalia /įdarbinimo galimybes, paramos būdus, apie su jų įdarbinimu susijusius ir vykdomus projektus.
Diskriminacijos apraiškų Lietuvoje vis dar gausu, tik pastaruoju metu ji tapo subtilesnė: „Dabar jie atvirai į akis nebesako, kad žmogus su negalia nepageidaujamas. Sako: mes visiems atviri, bet čia yra mūsų reikalavimų sąrašas.“
Darbdaviams dažnai nepatogumų kelia ir papildomos investicijos į patogesnę darbo aplinką darbuotojams. „Jie visą laiką skaičiuoja, kiek reikės investuoti pritaikant darbo vietą. Ypač tai reikalinga nematomos negalios - autizmo spektro sutrikimo - atveju arba asmenims su ribotomis judėjimo galimybėmis. Tačiau yra ir tokių, kurie į situaciją žvelgia lanksčiai. Pavyzdžiui, viena įmonė nupirko asmeniui, judančiam neįgaliojo vežimėliu, atsarginius ratus, kad laboratorijoje būtų užtikrinta higiena ir kad asmuo galėtų dirbti tą darbą lygiaverčiai su visais įmonės darbuotojais.
Valstybės priemonės ir parama
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) papildo, kad siekiant padėti negalią turintiems žmonėms įsitvirtinti darbo rinkoje ir joje išlikti, yra organizuojamos Užimtumo įstatyme nustatytos aktyvios darbo rinkos politikos priemonės. „Įdarbinant Užimtumo tarnyboje registruotą negalią turintį bedarbį darbdaviui negrąžintinai kompensuojama dalis šio asmens darbo užmokesčio išlaidų“, - komentare pažymi ministerija.
„Asmenims, kuriems nustatytas iki 25 proc. dalyvumo arba sunkus neįgalumo lygis, subsidija darbo užmokesčiui mokama visą jų darbo laikotarpį, subsidijuojant 75 proc. darbo užmokesčio. Asmenims, kuriems nustatytas 30-40 proc. dalyvumo arba vidutinis neįgalumo lygis subsidija mokama 36 mėn. per 48 mėn. laikotarpį, subsidijuojant 60 proc. jų darbo užmokesčio. Asmenims, kuriems nustatytas 45-55 proc. dalyvumo arba lengvas neįgalumo lygis subsidija mokama 6 mėn. per 18 mėn. laikotarpį, subsidijuojant 50 proc. jų darbo užmokesčio“, - patikslina institucija.
Taip pat skaitykite: Reforma Lietuvoje
Be to, SADM atkreipia dėmesį, kad gali būti skiriama subsidija ir darbo vietai pritaikyti, taip pat jei Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra asmeniui darbo funkcijoms konkrečioje darbo vietoje atlikti nustato darbo asistento pagalbos poreikį, darbdaviui gali būti skiriama subsidija darbo asistento išlaidoms.
Ministerija taip pat pažymi, kad asmeniui su negalia taip pat gali būti teikiamos įdarbinimo su pagalba paslaugos - atliekant įsidarbinimo procedūras ir lydimoji pagalba. „Pagalba atliekant įsidarbinimo procedūras teikiama, siekiant užtikrinti darbdavio ir asmens, kuriam dėl negalios reikalinga pagalba įsidarbinti, komunikavimą. Lydimoji pagalba įsidarbinus teikiama darbdavio ar asmens su negalia prašymu, siekiant užtikrinti įdarbinimo tvarumą. Teikiant šią paslaugą, asmeniui padedama rasti būdų, kaip išspręsti darbe kylančias problemas, dėl kurių asmuo gali netekti darbo“, - patikslina institucija.
Be šių priemonių, asmenims su negalia gali būti organizuojamas profesinis mokymas, skirtas tobulinti turimą kvalifikaciją, įgyti kompetencijų atsižvelgiant į asmens galimybes, taip pat parama judumui, kompensuojant kelionių į darbo, darbo pokalbį, stažuotės atlikimo ar konsultacinių užsiėmimų vietą ir atgal išlaidas. Negalią turintiems asmenims, kurie negali dirbti ankstesnio darbo dėl sveikatos problemų ar kito darbo, atitinkančio jų kvalifikaciją, nori įgyti naują profesinę kvalifikaciją ar gali atlikti tik mažesnės kvalifikacijos darbus dėl sveikatos sutrikimų, gali būti organizuojama profesinė reabilitacija.
| Priemonė | Trumpas aprašymas |
|---|---|
| Įdarbinimas subsidijuojant | Darbdaviui kompensuojama dalis darbo užmokesčio priklausomai nuo dalyvumo lygio |
| Subsidija darbo vietos pritaikymui | Iki 26 tūkst. eurų pritaikymui, iki beveik 4 tūkst. eurų - darbo vietos aplinkai |
| Subsidija darbo asistento išlaidoms | Kompensuojama dalis darbo asistento atlyginimo |
| Profesinė reabilitacija | Mokymai, išlaidos, kompensacijos dalyvavimui reabilitacijos paslaugose |
Reikalingos individualizuotos ir kompleksinės priemonės
Lietuvos negalios forumo (LNF) vadovė Indrė Širvinskaitė pabrėžia, kad Užimtumo įstatyme yra nemažai pagalbos įsidarbinti asmenims su negalia priemonių, kurios yra realiai įgyvendinamos, tačiau dirbančių negalią turinčių asmenų nedaugėja. „Delfi“ pašnekovė įvardija ir galimas tokios situacijos priežastis.
Ji pažymi, kad nors subsidijos tikrai yra reikalingos, jos daugiausia padeda tiems žmonėms, kuriems darbas ir taip yra pasiekiamas. „Kur kas daugiau iššūkių kyla ilgalaikiams negalią turintiems bedarbiams. Dalis tokių asmenų net ir su subsidijomis negali susirasti darbo, nes kai kurie jo niekada ir neturėjo. Tokie asmenys dažnai net nežino, nuo ko pradėti. Jiems pagalbos priemonių tikrai trūksta“, - sako I. Širvinskaitė.
Ji taip pat pažymi, kad ir Užimtumo tarnyba nelabai turi pajėgumų ir kompetencijų padėti įsidarbinti žmonėms su negalia. „Reikia žinoti ir negalios specifiką, taip pat padėti žmogui atrasti savo stiprybes. Sugalvoti, kokį darbą galėtų dirbti asmuo, kuris galbūt niekada nedirbo. Tai yra ilgalaikis labai individualus konsultavimas. Užimtumo tarnyba tikrai neturi galimybių, pajėgumų ir kompetencijų tai daryti. Aišku, yra nevyriausybinių organizacijų, kurios teikia pagalbą asmenims su negalia įsidarbinti, tačiau joms trūksta finansavimo“, - teigia ji.
LNF vadovė įsitikinusi, kad reikia kur kas daugiau tikslinių individualizuotų priemonių. „Žmones ištraukti iš ilgalaikio nedarbo, ypač jeigu jie turi negalią, yra labai sudėtinga. Reikia individualių priemonių. Visų pirma, turi būti ugdomi tam tikri įgūdžiai ir tik tada bandoma eiti į darbo rinką“, - teigia ji.
Darbo vietos pritaikymas ir lanksčios formos
„SOPA“ direktorė Jurgita Kuprytė pažymi, valstybės lygiu svarbu nesusikoncentruoti vien tik į finansines paskatas darbdaviams. „Jų nepakanka, tai yra brangi priemonė, kuri realiai pasiekia tik nedidelę dalį darbdavių. Finansinės paskatos turėtų būti taikomos individualiai - priklausomai nuo asmens integracijos į darbo rinką „sunkumo“ ir sudėtingumo integruoti, o ne nuo dalyvumo procentų“, - įsitikinusi ji.
„SOPA“ direktorė taip pat pabrėžia, kad būtina investuoti į darbo vietų prieinamumą ir individualų darbo sąlygų pritaikymą, kuris apima tiek fizinę aplinką, tiek ir technines priemones, lankstesnį darbo organizavimą, užduočių perskirstymą, palaikymą darbo vietoje. „Tai didesnei žmonių daliai leistų efektyviai dirbti“, - sako ji, atkreipdama dėmesį, kad valstybėje trūksta ir lanksčių darbo bandymo formų reglamentavimo - šešėliavimo, darbo testavimo, išsibandymo.
„Taip žmonės geriau suprastų savo galimybes, o darbdaviai prie įdarbinimo prieitų palaipsniui, sumažintu įsipareigojimu“, - priduria „Delfi“ pašnekovė.
Be to, J. Kuprytė pažymi, svarbu socialinių garantijų žmonėms su negalia lankstumas. „Darbas neturėtų tapti rizika prarasti saugumą. Žmonės turi turėti galimybę išbandyti save darbo rinkoje, nebijodami, kad nepavykus grįžimas į ankstesnę situaciją bus sudėtingas ar baudžiantis, pavyzdžiui, sumažės išmokos, bus prarastas socialinis būstas, galimybė gauti paslaugas ir kt.“, - įvardija ji.
Atvejo vadyba, profesinis profilis ir lyderystė
Kaip pastebi viena iš pašnekovių, visų pirma svarbu rasti žmogų, kuris būtų potencialus ieškantysis darbo ir su juo aptarti jo siekius, lūkesčius, svajones. „Tuomet sudarome profesinį profilį, kurio tikslas - padėti ieškančiajam darbo parinkti tinkamą paramos strategiją, pagalbą darbo vietoje. Į jį įeina darbinių prioritetų įvardijimas, darbo buvimo vieta, valandų skaičius, pageidaujama aplinka, išsiaiškinimas, kokie asmens socialiniai įgūdžiai, savarankiškumo lygis, galimybė atlikti praktiką ir daugelis kitų faktorių. Yra įrodymų, kad profesinis profilis yra vienas svarbiausių sėkmės faktorių ilgalaikiam įsidarbinimui atviroje darbo rinkoje“, - sako pašnekovė.
Pašnekovė priduria, kad profesinio profilio procesas yra gyvas, dinamiškas ir kūrybinis. Jo metu galima aplankyti darbo vietą, pasikalbėti su darbdaviu, susipažinti su būsimu darbu, atlikti pokalbio dėl darbo treniruotę ir pan. „Tai etapas, kai svarbu rasti kuo geresnį atitikimą tarp asmens gebėjimų, asmeniui reikiamos pagalbos ir darbo vietos reikalavimų. Tai tikrai ne apie tai, kad paslaugų teikėjas surenka informaciją apie asmenį ir už jį nusprendžia. Priešingai - tai tokia pagalba, kai ieškantysis darbo yra pajėgus atlikti asmeninį ir informuotą pasirinkimą dėl darbo, karjeros. Ieškantysis darbo turi jausti, kad tai jis yra viso proceso šeimininkas. Praktikos metu pagrindinis tikslas yra ne tiek darbo rezultatas, kiek įgūdžių lavinimas, galimybių įsivertinimas. Pats asmuo turi įvardinti, kokios pagalbos jam reikia ir koks pagalbos būdas jam tinkamiausias ir efektyviausias“, - pabrėžia pašnekovė.
3 pakopa, t. y. darbo paieška, yra svarbi tuo, kad būtina rasti atitikimą tarp asmens poreikių ir darbdavio poreikių. Taigi, reikia atlikti detalią darbo pozicijos ir vietos analizę. „Darbdavio įtraukimas - tai svarbus etapas, nes jau įtraukiame ir papildomą asmenį - darbdavį. Šiame etape labai svarbus edukavimas, supažindinimas, kaip būtų su tuo asmeniu. Taigi, įsigilinimas į darbdavio poreikius, galimi mokymai įvairiomis temomis - apie skirtingas negalias, valstybės teikiamą paramą įdarbinant neįgalų asmenį, dėl praktinių klausimų apie asmens sveikatą, saugumą ir pan. Aktyviai bendradarbiaudami su darbdaviu mažiname baimes, keičiame įsitikinimus. Šiuo atveju teikiame pirmenybę „įdarbinimas-apmokymai-išlaikymas“ principui, o ne tradiciniam „apmokymai ir įsidarbinimas“ principui“, - pažymi pašnekovė.
Geri pavyzdžiai ir tarptautiniai projektai
Enhancing Disabled-people Greatness and their Employability (EDGE) Erasmus+ projektas siekia kurti ir išbandyti novatoriškas metodikas ir priemones, skirtas jaunuolių mokymui bei inkliuzinės aplinkos kūrimui įmonėse. Projektą koordinuoja Milano SIR konsorciumas, Italija. Projekto partneriai vykdė mokymus, dėmesingumo ir verslumo mokymus asmenims, turintiems intelekto sutrikimų, ir rengė instruktorių bei mentorių mokymus.
Partneriai parengė trumpą vadovą Instruktoriams, mokymo medžiagą tiek instruktoriams, tiek jauniems žmonėms, turintiems intelekto sutrikimų, ir internetinius seminarus. Galiausiai beveik paruoštas internetinis žaidimas, kuris gali imituoti darbo kontekstą, padėdamas jauniems žmonėms ugdyti asmeninius įgūdžius, naudingus jų darbo vietoje.
Ko reikia tolesniam progresui?
Reikia individualizuotų priemonių, ilgalaikio ir nuoseklaus darbo su asmenimis, kurie neturi darbo patirties ar ilgai buvo izoliuoti. Reikia investicijų į darbo vietų prieinamumą, į techninį ir organizacinį pritaikymą, lanksčių darbo bandymų formų ir mentorystės sistemų plėtros. Taip pat svarbu valstybės ir nevyriausybinių organizacijų sistemingas bendradarbiavimas, siekiant integruoti patirtį į bendrą užimtumo paslaugų sistemą.
Darbdavių edukaicija, parama pereinamojo laikotarpio metu, nebaudžianti socialinių garantijų politika ir kompleksinių paslaugų prieinamumas asmeniui (atvejo vadyba, profesinis profilis, lydimoji pagalba) yra kertiniai elementai, kurie leistų žymiai pagerinti intelekto sutrikimų turinčių žmonių įsidarbinimo sėkmę ir tvarumą.
Visos reikiamos paslaugos ir priemonės - darbo vietos pritaikymas, subsidijos darbo asistento išlaidoms, aktyvios darbo rinkos politikos priemonių kompleksas, įdarbinimas subsidijuojant - sukurs vienodas sąlygas žmonėms su negalia dirbti atviroje darbo rinkoje. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija turi tikslą, kad iki 2025 m. atviroje darbo rinkoje dirbtų 39 proc., o iki 2030 m. - 47 proc.
tags: #neigaliuju #intelekto #sutrikimo #isidarbinimo