Psichikos ar intelekto negalią turintys žmonės nori dirbti, užsidirbti, būti visaverčiais bendruomenės nariais. Deja, dėl neigiamo visuomenės požiūrio, ne visada geranoriškai nusiteikusių darbdavių ir nepritaikytos aplinkos dirba labai nedaug tokią negalią turinčių žmonių.
Sutrikusio intelekto samprata ir vystymosi ypatumai
SUTRIKUSIO INTELEKTO APIBRĖŽTIS
Sutrikusio intelekto samprata. Nežymiai sutrikusio intelekto jaunuolių vystymosi ypatumai.
Darbo rinkos kontekstas ir statistika
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) duomenimis, 2021 m. Lietuvoje lengvą negalią arba 45-55 proc. darbingumo lygį turėjo 58 tūkst. darbingo amžiaus asmenų. Kiek iš jų dirba, nėra duomenų, tačiau galimybes įsidarbinti turint lengvą negalią atskleidžia Užimtumo tarnybos (UT) duomenys: pernai įsidarbino beveik 5 tūkst. lengvą negalią turinčių registruotų bedarbių, tuo tarpu šių metų gegužės 1 d. šalyje darbo ieškojo per 9,6 tūkst. UT registruotų bedarbių su lengva negalia.
Higienos instituto duomenimis, pernai Lietuvoje psichikos ir elgesių sutrikimų turėjo 12,1 proc. suaugusių šalies gyventojų. Neretai iš pirmo žvilgsnio nepastebimi psichinės sveikatos sutrikimai priskiriami lengvai negaliai, ją turintys žmonės gali dirbti ir gyventi visavertį gyvenimą.
Taip pat skaitykite: Iššūkiai neįgaliųjų integracijai
Teisinis pagrindas ir tarptautiniai standartai
Kiekvienas turi teisę į darbą ir užsiimti laisvai pasirinkta profesija ar veikla. Visos ES valstybės narės yra pasirašiusios ir ratifikavusios JT neįgaliųjų teisių konvenciją, o tai reiškia, kad kiekviena iš jų yra pagal tarptautinę teisę įsipareigojusi užtikrinti asmenų su negalia teisių apsaugą laikydamasi šios konvencijos.
Ypač aktualus yra JT neįgaliųjų teisių konvencijos 27 straipsnis dėl darbo ir užimtumo kartu su Neįgaliųjų teisių komiteto Bendrąja pastaba Nr. 8 (2022) dėl asmenų su negalia teisės į darbą ir užimtumą. Konvencijos 27 straipsniu uždrausta diskriminacija dėl negalios visais atžvilgiais ir esant visoms užimtumo formoms, tai apima įdarbinimą, samdą, darbo tąsą, karjeros raidą ir saugias bei sveikas darbo sąlygas.
Pagal ES teisę nuo 2000 m. darbdavių pareiga yra sudaryti darbuotojams su negalia tinkamas sąlygas. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) sprendimuose išaiškinta, kad tinkamų sąlygų sudarymo samprata apima ne vien materialines, bet ir organizacines priemones, galbūt įskaitant darbo atlikimo greičio ar ritmo pakeitimą.
Tinkamų sąlygų sudarymas darbo vietoje
Darbdaviai privalo sudaryti tinkamas sąlygas, kad asmuo su negalia galėtų atlikti su darbu susijusias užduotis. Tinkamų sąlygų sudarymo samprata apima ne vien materialines, bet ir organizacines priemones, galbūt įskaitant darbo atlikimo greičio ar ritmo pakeitimą.
Tinkamų sąlygų sudarymas - tai ne vien darbo vietos prieinamumo užtikrinimas, pavyzdžiui, padarant, kad darbo stalai, tualetai ar išėjimai būtų prieinami. Asmeninės pagalbos paslaugomis būtų galima padėti asmenims su negalia suprasti, organizuoti ir atlikti užduotis.
Taip pat skaitykite: Socialinės paslaugos Deltuvoje
Darbuotojams, darbe susiduriantiems su kliūtimis, galite padėti suteikdami jiems pagalbinių technologijų, pavyzdžiui, tokių kaip kompiuterinė programa, kuri gali būti naudojama (kartu su specialiu dideliu ekranu) tekstui padidinti, arba pagalbiniai klausos prietaisai, prijungiami prie telefono.
Skaitmeninio prieinamumo užtikrinimas: Atsižvelgti į tai, kad ne visi gali lengvai naudotis standartinėmis IT sistemomis, platformomis ir programine įranga. Fizinio prieinamumo užtikrinimas: Užtikrinti, kad darbo vietos būtų fiziškai prieinamos asmenims su negalia.
Skatinimas sudaryti lanksčias darbo sąlygas: Kurti aplinką, kurioje, taikant lanksčias darbo sąlygas, darbuotojai su negalia turėtų galimybę dirbti ir galėtų valdyti savo darbo sąlygas. Norint pritaikyti darbo dieną nereikia jokių specialių priemonių, nebūtina fiziškai pritaikyti aplinkos, taip pat nereikia viešųjų subsidijų - tereikia pakeisti darbo valandas.
Darbo vietoje atliekamų darbo užduočių perorganizavimas (angl. job carving - darbo užduočių pritaikymas) gali būti remiamo užimtumo strategijos dalis, taip suteikiant asmenims galimybę dirbti, nepaisant galimų kliūčių. Tinkamų sąlygų sudarymas darbo užduočių pritaikymu apima darbo pareigų perskirstymą ar specializuotų užduočių perskirstymą tarp pareigybių.
Įdarbinimo su pagalba paslauga: etapai ir praktika
Įdarbinimo su pagalba paslauga pirmiausia teikiama žmonėms, kurie yra darbingo amžiaus, patys nori ir gali dirbti, tačiau dėl savo negalios pobūdžio ar visuomenėje vyraujančios diskriminacijos negali rasti darbo pagal savo gebėjimus ir rinkos galimybes. Įdarbinimo su pagalba - tai socialinė paslauga, kurios tikslas - padėti darbingo amžiaus asmeniui, kuris nori ir gali dirbti atviroje darbo rinkoje, tačiau dėl savo negalios pobūdžio ir (ar) visuomenėje vyraujančios diskriminacijos negali rasti darbo, įsitvirtinti atviroje darbo rinkoje.
Taip pat skaitykite: Reforma Lietuvoje
Pasak S. Artimavičiūtės-Šimkūnienės, svarbu paminėti, kad įdarbinimo su pagalba paslaugos teikėjas labai daug dėmesio skiria išsiaiškinti žmogaus stipriąsias savybes, jo socialinius, darbinius įgūdžius ir pagal tai pasiūlyti jam tinkamiausią variantą.
Kaip viskas vyksta? „Su žmogumi visada būna įdarbinimo specialistas: padeda paruošti gyvenimo aprašymą, pasiruošti ir nusiteikti darbo pokalbiui, palydi jį, jei to reikia. Dar labai svarbu tai, kad visą laikotarpį, kol žmogus dirba, jis turi lydimąją pagalbą įsidarbinus. Tai padeda asmeniui įsitvirtinti darbo vietoje, pagal poreikius apmokant socialinių ar darbo įgūdžių, palaikant ryšį su darbdaviu ar tiesiog būnant draugu, kai norisi papasakoti apie dieną, sunkumus, išgirsti patarimą. Jei matyti, kad be pagalbos asmuo negalėtų atlikti tiesioginių darbo užduočių, jam skiriama darbo asistento pagalba“, - sako Pertvarkos projekto ekspertė.
Įdarbinimo su pagalba paslaugos etapai:
| Etapas | Veikla |
|---|---|
| Pasirengimas | Gyvenimo aprašymo ruošimas, pasiruošimas darbo pokalbiui |
| Palaikymas darbo metu | Lydimoji pagalba įsidarbinus, socialinių ir darbo įgūdžių apmokymas |
| Pagalba atliekant užduotis | Darbo asistento pagalba, jei reikia |
„Suradus darbą, įdarbinimo tarpininkas padės susitvarkyti įsidarbinti reikalingus dokumentus, apmokys asmenį darbo vietoje, padės jam susiorientuoti. Tada pasirašysime trišalę sutartį, ir žmogus pradės dirbti“, - kalba L.
Projekto pavyzdys ir rezultatai
Šiuo metu paslauga jau teikiama 24 žmonėms Vilniaus ir Kauno regionuose. „Keturis mėnesius truks aktyvi darbo paieška, toliau aštuonis mėnesius teiksime lydimąją pagalbą įsidarbinus. Numatytas ir darbo vietos aplinkos pritaikymas, jei prireiks. Paslaugą teikiantys specialistai taip pat informuos, konsultuos ir mokys darbdavius“, - aiškina L.
Atrinkti projekto dalyviai - skirtingo amžiaus, išsilavinimo, gebėjimų. „Sostinėje projekte dalyvauja vienuolika žmonių, didžioji dalis turi psichikos negalią. Visi jie nori dirbti, bet jiems patiems baugu ir sudėtinga ieškotis darbo, o susiradus - dirbti ilgesnį laiką. Psichikos sutrikimų turintys žmonės, kaip žinia, itin jautrūs, jie greitai nusivilia, įsižeidžia, meta darbą. Todėl mūsų tikslas - mokyti darbdavius, aiškinti jiems, kaip elgtis su negalią turinčiais žmonėmis.\"
Jos teigimu, kiekvienam klientui sudarytas individualus įdarbinimo su pagalba planas, kuris bus peržiūrimas kas tris mėnesius. „Kiekvienas projekto dalyvis - unikalus, kiekvieno įgūdžiai, gebėjimai, išsilavinimas - skirtingi. Išsiaiškinome, ką žmonės nori ir gali dirbti, kad galėtume ieškoti tinkamiausios darbo vietos. Stengėmės nustatyti ir kiekvieno stipriąsias bei silpnąsias puses, įvertinti darbinius, socialinius įgūdžius. Žinoma, reikšmingi ir kliento norai, tik svarbu, kad jie atitiktų realias jo galimybes\", - aiškina J.
L. Gulbinės teigimu, tikimasi, kad projektui pasibaigus 40 proc. jo dalyvių įsidarbins atviroje darbo rinkoje.
Remiamas užimtumas – įvadinis vaizdo įrašas
Darbdavių požiūris, iššūkiai ir sprendimai
Apie tai, kokios yra psichikos negalią turinčių žmonių įsiliejimo į Lietuvos darbo rinką galimybės ir didžiausi iššūkiai, kalbamės su psichologu Linu Slušniu: - Kas yra tie didžiausi sunkumai, su kuriais šiandien Lietuvoje susiduria dirbti norintys žmonės su psichikos negalia? - Manau, pirmiausias ir pats didžiausias sunkumas yra pačių darbdavių požiūris į šiuos žmones. Kitaip tariant, nežinojimas, kad ir jie gali dirbti, vadovavimasis nepagrįstais stereotipais.
Darbdavius dar reikia edukuoti, kad nesibaimintų psichikos ar intelekto negalią turinčių darbuotojų. Šiuo klausimu netrūksta išankstinių nuostatų, baimių ir stigmos. Tik susipažinę su psichosocialinę negalią turinčiais žmonėmis pamatoma, kad baimintis nebuvo ko - tie skirtumai ne visada yra tokie dideli, kaip gali pasirodyti.
Ko reikia iš darbdavio pusės, tai daugiau kantrybės ir supratimo. Žmonėms su psichikos negalia gali reikėti daugiau laiko, kad išmoktų atlikti tam tikrus veiksmus. Tokiu atveju darbe reikalinga jam priskirti padėjėją, konsultantą, kuris padėtų geriau ir greičiau įsisavinti darbines žinias, taip pat palaikytų ir padėtų, kada reikia.
Organizacinės ir finansinės priemonės
Šiuo metu SADM planuojama Užimtumo įstatymo reforma numato trumpinti neįgaliųjų įdarbinimui skiriamą subsidijavimo terminą - lengvą negalią turintiems asmenims su psichikos ir elgesio sutrikimais siūloma nebetaikyti neterminuoto rėmimo ir palikti tik 6 mėn. trukmės darbo vietų subsidijavimą.
„Tokio pobūdžio sprendimus reikėtų daryti labai atsargiai ir iš visų pusių įvertinus visus „už“ ir „prieš“. Manau, kad reikėtų vertinti ne tik finansinius aspektus, bet ir pačių darbdavių požiūrį į žmonių su negalia įdarbinimą, pasirengimą naujoms finansavimo sąlygoms. Pravartu būtų ir pačių žmonių su negalia atsiklausti. Mokslo tyrimai rodo, kad individualizuotos darbo suradimo ir palaikymo programos yra vienos efektyviausių. Jos paremtos įdarbinimo specialistų, klinikinių komandų, žmonių, norinčių įsidarbinti ir darbdavių bendradarbiavimu, konsultavimu bei laike neapribota pagalba\", - planuojamą reformą vertina I. Zurlytė.
Vienuolikoje ES šalių darbdaviai, atviroje darbo rinkoje priimantys į darbą asmenis su negalia, gali pasinaudoti mokesčių lengvata, o trylikoje ES šalių darbdaviams siūlomas jų mokėtinų socialinio draudimo ar sveikatos draudimo įmokų sumažinimas. Europos neįgaliųjų forumas sudarė ES šalių, kuriose teikiama parama tinkamų sąlygų sudarymo išlaidoms padengti, žemėlapį.
Švietimas, socialinis darbas ir parama
Socialiniams darbuotojams, dirbantiems su psichikos negalią turinčiais asmenimis, tenka ypatingai svarbus vaidmuo užtikrinant jų gerovę ir integraciją į visuomenę.
Pagrindiniai socialinio darbo principai šioje srityje: Orientacija į asmenį: Socialinis darbas turi būti pritaikytas individualiems asmens poreikiams ir tikslams. Įgalinimas: Asmenys turi būti įgalinti priimti sprendimus dėl savo gyvenimo ir dalyvauti jiems svarbiose veiklose. Socialinė įtrauktis: Siekiama, kad asmenys būtų integruoti į visuomenę ir turėtų galimybę dalyvauti visose jos srityse. Bendradarbiavimas: Socialinis darbas apima bendradarbiavimą su įvairiomis institucijomis ir specialistais, siekiant užtikrinti kompleksinę pagalbą asmeniui.
Socialiniame darbe su psichikos negalią turinčiais asmenimis naudojami įvairūs metodai, priklausomai nuo asmens poreikių ir situacijos. Kai kurie iš jų: Individualus konsultavimas, Šeimos terapija, Grupės terapija, Kognityvinė elgesio terapija (KET), Psichosocialinė reabilitacija, Alternatyvioji komunikacija, Meninės veiklos taikymas.
Deinstitucionalizacija ir bendruomeninė parama
Deinstitucionalizacija - tai procesas, kurio metu pereinama nuo institucinės globos prie paslaugų, teikiamų bendruomenėje. Šio pokyčio metu svarbu užtikrinti, kad asmenys su psichikos negalia gautų reikiamą pagalbą ir palaikymą bendruomenėje.
Socialiniai darbuotojai atlieka svarbų vaidmenį deinstitucionalizacijos procese: Padeda asmenims pereiti iš institucinės globos į gyvenimą bendruomenėje. Koordinuoja paslaugas ir užtikrina, kad asmenys gautų reikiamą pagalbą. Teikia paramą asmenims ir jų šeimoms. Šviečia visuomenę apie psichikos negalią ir mažina stigmą.
Nauda darbdaviams ir organizacijoms
Įdarbinant asmenis su negalia, parodomas pasiryžimas puoselėti įtraukią ir įvairią darbo vietos kultūrą ir duodamas aiškus ženklas, kad toje organizacijoje įvairovė yra vertinama ir stengiamasi suteikti lygias galimybes. Įdarbinant asmenis su negalia galima gauti naudos iš įvairių įgūdžių, gebėjimų ir perspektyvų (ypač tokiomis aplinkybėmis, kai trūksta darbo jėgos).
Darbuotojai su negalia pasižymi dideliu iniciatyvumu ir lojalumu. Asmenų su negalia įdarbinimas gali padėti organizacijoms geriau suprasti ir tenkinti įvairių savo klientų poreikius. Taip galima įgyti naujų verslo galimybių, padidinti klientų pasitenkinimą ir aprėpti didesnę rinkos dalį.
Švietimas ir visuomenės požiūrio keitimas
PSO parengta medžiaga „Quality Rights“, skirta edukuoti visuomenę ir įvairių sričių specialistus apie žmonių su psichosocialine negalia teises ir poreikius ir keisti nusistovėjusį neigiamą požiūrį į juos bei transformuoti teikiamų paslaugų pobūdį ir kokybę, yra prieinama visiems norintiems PSO tinklalapyje. Planuojama šiuos mokymus išversti į lietuvių kalbą.
Trūksta supratimo: Nepaisant skatinamo neįgaliųjų užimtumo, psichosocialinę negalią turintiems žmonėms vis dar nėra lengva įsidarbinti. „Darbdavius dar reikia edukuoti, kad nesibaimintų psichikos ar intelekto negalią turinčių darbuotojų. Šiuo klausimu netrūksta išankstinių nuostatų, baimių ir stigmos. Tik susipažinę su psichosocialinę negalią turinčiais žmonėmis pamatoma, kad baimintis nebuvo ko - tie skirtumai ne visada yra tokie dideli, kaip gali pasirodyti\", - sako I. Zurlytė.
Praktiniai patarimai darbdaviams
- Pradėti nuo požiūrio, grindžiamo universalių lanksčių darbo priemonių suteikimu visiems darbuotojams.
- Proaktyviai aptikti ir pašalinti kliūtis politikos strategijose, praktikoje ar fizinėje darbo aplinkoje, kad asmenims su negalia būtų suteiktas vienodas prieinamumas ir lygios galimybės.
- Siūlyti nuotolinį darbą kaip vieną iš tinkamų sąlygų sudarymo formų, tačiau neužkrauti darbuotojo vien tik nuotolinio darbo rizika.
- Įdiegti oficialią politiką dėl lanksčių darbo sąlygų, kad tai nebūtų taikoma vien individualia vadovų nuožiūra.
- Naudoti individualizuotus vertinimus, kad nustatyti darbuotojo stipriąsias puses ir poreikius bei pritaikyti darbo užduotis.
Atminkite, kad darbuotojams su negalia tinkamas sąlygas reikia sudaryti visais užimtumo etapais, t. y. nuo prašymo priimti į darbą teikimo proceso iki darbo santykių nutraukimo.
tags: #neigaliuju #intelekto #sutrikimas #darbas