Darbas yra viena svarbiausių kiekvieno asmens gyvenimo dalių. Užimtumas ne tik užtikrina finansinę gerovę, bet ir yra labai svarbi socialinės integracijos priemonė, padedanti užmegzti ryšius su visuomene ir kurti tarpasmeninių santykių tinklą. Ši galimybė ypač svarbi socialiai pažeidžiamoms grupėms, pavyzdžiui, asmenims su negalia, kurių įsidarbinimo rodikliai Lietuvoje yra ženkliai mažesni nei visos visuomenės.
Neįgaliųjų užimtumo situacija Lietuvoje
2019 m. Lietuvoje gyveno 236 tūkst. asmenų su negalia, tai sudaro 8 proc. visų šalies gyventojų. Iš jų beveik 158 tūkst. buvo darbingo amžiaus, tačiau dirbo tik 46 tūkst., t.y. vos 29 proc. galinčių dirbti asmenų su negalia. Tai ženkliai mažesnis rodiklis nei bendras Lietuvos užimtumo lygis, kuris viršija 70 proc. (Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių komiteto duomenys). Negana to, Lietuvos neįgaliųjų nedarbo lygis (21.9 proc.) gerokai lenkia neįgaliųjų nedarbo lygį kitose Europos Sąjungos šalyse, kurių vidurkis yra apie 6.1 proc.
Ši situacija yra sudėtinga ne tik dėl darbo vietų trūkumo, bet ir dėl skurdo rizikos, kuri tarp neįgaliųjų yra ypač didelė. 2017 m. asmenų su negalia skurdo rizikos rodiklis siekė 35,1 proc., beveik dvigubai viršydamas neįgaliesiems nepriklausančių asmenų skurdo riziką (17,1 proc.).
Iššūkiai neįgaliųjų įsidarbinimui
Negalios turinčių asmenų įsidarbinimo klausimai dažnai yra susiję su darbo infrastruktūros nepritaikymu. NSĮS atstovas Gediminas Bartkus pabrėžia, kad dauguma darbo vietų nėra pritaikytos neįgaliesiems, o darbo aplinka ir įranga turi būti personalizuojama, kas brangu ir sudėtinga.
Be to, statistika rodo, kad darbdaviai dažnai neturi pakankamai informacijos apie neįgaliųjų gebėjimus ir baiminasi, jog šie negalės atlikti darbo kokybiškai. 43 proc. šalies dirbančiųjų netiki, kad jų darbas galėtų būti tinkama vieta žmonėms su negalia. Socialinės apklausos atskleidžia, kad tik 11 proc. darbuotojų tvirtai įsitikinę, jog neįgalieji galėtų dirbti jų darbovietėje.
Taip pat skaitykite: Iššūkiai neįgaliųjų integracijai
Darbdaviai dažnai laiko neįgaliuosius papildoma atsakomybe. Taip pat pasitaiko nuomonė, kad neįgalieji negali būti lygiaverčiai darbo rinkos nariai. Visgi darbo terapinis poveikis - socialinis įsitraukimas, savirealizacija, aukštesni gyvenimo tikslai - yra įrodytas.
Informacijos trūkumas ir paslaugų sistemos iššūkiai
Asmenims su negalia pagalbos ir paslaugų poreikiai nustatomi keliose institucijose, tačiau dažnai nepakankamai koordinuojami. 2019 m. tik 13 proc. asmenų, gavusių rekomendacijas iš Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos, kreipėsi ir gavo pagalbą. Internete prieinamos informacijos prieinamumas yra itin menkas - tik 3.4 proc. įstaigų svetainių yra pritaikytos asmenims su negalia.
Tyrimai rodo, kad net 26 proc. asmenų su negalia nesikreipė dėl užimtumą skatinančios pagalbos, nes nežinojo apie tokią galimybę, o 41 proc. nežinojo, kur kreiptis. Darbdaviams taip pat trūksta informacijos - 43 proc. nežino, kokią paramą ir pagalbą galima gauti įdarbinant neįgalų darbuotoją.
Darbo rinkos integracijos modeliai ir priemonės
Lietuva taiko socialinių įmonių ir neįgaliųjų socialinių įmonių modelį, kuris yra pagrindinė priemonė integruoti neįgaliuosius į darbo rinką. Tokiose įmonėse ypač pritaikyta darbo aplinka, todėl socialinio elgesio problemos ir diskriminacija mažesnės. Čia neįgalieji dirba kartu su sveikais kolegomis, jaučiantis priimami ir suprantami.
Tačiau kitose Europos šalyse dažnesnis yra integruotas modelis, kur veikia ir specializuotos įmonės bei taikomos kvotos atviroje darbo rinkoje. Pavyzdžiui, Prancūzijoje įmonės, turinčios daugiau kaip 20 darbuotojų, privalo įdarbinti ne mažiau kaip 6 proc. neįgaliųjų. Toks kvotų sistema derinama su mokestinėmis lengvatomis ir subsidijomis darbdaviams, kurie įdarbina asmenis su negalia.
Taip pat skaitykite: Socialinės paslaugos Deltuvoje
Lietuvoje darbdaviams taikomos subsidijos darbo užmokesčiui ir darbo vietos įrengimui, tačiau jos nepadengia realių sąnaudų ir dėl to nėra efektyvi pagalba socialinės atskirties mažinimui.
Darbdavių požiūris ir socialinis sąmoningumas
Darbdavių požiūris į neįgaliųjų įdarbinimą dažnai yra skeptiškas. Daugelis mano, jog įdarbinti asmenis su negalia būtų papildoma finansinė našta, reikėtų investuoti į darbo aplinkos pritaikymą ir kolektyvo mokymą. NSĮS vadovo Gedimino Bartkaus teigimu, efektyvi integracija reikalauja ne tik finansinių išteklių, bet ir socialinio „dizaino“, kuris padėtų tvariai įtraukti neįgaliuosius į bendrą darbo kolektyvą.
Visgi, jaunimo požiūris dažnai yra tolerantiškesnis ir optimistiškesnis, o tai gali palaikyti pokyčius ateityje.
Teisinis reglamentavimas ir valstybės vaidmuo
Lietuvoje egzistuoja neįgaliųjų teises reglamentuojantys įstatymai, kurie užtikrina lygiavertes galimybes įsidarbinti. Šiuo metu Seime svarstomas Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo pakeitimas, siūlantis nustatyti neįgaliųjų darbo vietų kvotas viešojo sektoriaus organizacijose - ne mažiau kaip 5 proc. visų darbuotojų, jei įmonėje dirba 50 ar daugiau žmonių.
Šis siūlymas sulaukia konflikto nuomonių, nes kai kurie mano, jog tai galėtų riboti darbdavių teisę laisvai rinktis darbuotojus pagal išsilavinimą ir kompetencijas.
Taip pat skaitykite: Reforma Lietuvoje
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir kitos institucijos siekia skatinti neįgaliųjų įdarbinimą per įvairias programas ir paramą, tačiau didžiausias iššūkis lieka efektyvus komunikavimas ir koordinacija tarp institucijų, taip pat darbo vietų pritaikymas.
Darbo nauda neįgaliesiems
Darbas ne tik užtikrina pajamas, bet ir suteikia galimybę socialinei integracijai. Moksliniai tyrimai rodo, kad dirbantys asmenys su psichine negalia kur kas rečiau patiria sveikatos problemų ir yra labiau įtraukti į visuomeninį gyvenimą. Darbas padeda žmogui reikšti save, lavinti įgūdžius ir siekti aukštesnių tikslų.
Todėl skatinti neįgaliųjų įsidarbinimą yra svarbu ne tik socialiniu, bet ir ekonominiu požiūriu.
„Ekonomika šiandien“: Kaip ilgiau išlikti reikalingam darbo rinkoje?
| Rodiklis | Lietuva (%) | ES vidurkis (%) |
|---|---|---|
| Neįgaliųjų užimtumo lygis | 29 | 50 |
| Neįgaliųjų nedarbo lygis | 21.9 | 6.1 |
| Neįgaliųjų skurdo rizika (2017 m.) | 35.1 | ---- |
| Skurdo rizika neįgaliųjų neturinčių | 17.1 | ---- |
tags: #neigaliuju #inkliuzija #i #darbo #rinka