Lietuvos neįgaliųjų asociacija (toliau - LNA) yra svarbus veikėjas, atstovaujantis neįgaliųjų interesus ir siekiantis užtikrinti jų teises Lietuvoje. Organizacija vykdo įvairiapusę veiklą, apimančią atstovavimą, švietimą, mokymus, tyrimus ir projektų įgyvendinimą.
Pagrindiniai tikslai ir veiklos sritys
Vienas iš pagrindinių Lietuvos negalios organizacijų forumo (LNF) kaip asociacijos tikslų - atstovauti negalios bendruomenės interesus ir siekti valstybės prisiimtų tarptautinių įsipareigojimų dėl žmonių su negalia teisių tinkamo įgyvendinimo. LNF nariai - skirtingos negalios organizacijos, kiekviena iš jų yra savo srities ekspertės (sensorinė, fizinė, psichosocialinė negalia ir t.t.).
Asociacijos gebėjimas suvienyti skirtingas pozicijas ir poreikius, bei juos atstovauti aukščiausiu lygiu, siekiant bendros naudos - lygių žmogaus teisių užtikrinimo visiems žmonėms su negalia. Asociacijos veiklos sritys apima: neįgaliųjų teisių gynimą ir atstovavimą, socialinės integracijos skatinimą, švietimą ir sąmoningumo didinimą, prieinamumo užtikrinimą, bendradarbiavimą su valstybinėmis institucijomis ir kitomis organizacijomis.
Tyrimai ir duomenų kaupimas
Lietuvos žmonių su negalia sąjunga (LŽNS) nuolatos atlieka išsamius tyrimus ir analizes, skirtas geriau suprasti žmonių su negalia gyvenimo kokybę, kasdienius poreikius ir esamą situaciją Lietuvoje. Kaupiami ir sisteminami duomenys apie prieinamumą, socialinę integraciją, užimtumą ir kitas svarbiausias sritis.
Švietimas, informacija ir viešinimas
Lietuvos žmonių su negalia sąjunga (LŽNS) nuolat rengia ir leidžia įvairius leidinius, skirtus šviesti visuomenę, didinti sąmoningumą ir teikti praktinę informaciją. Šviečiama visuomenė apie žmonių su negalia teises, siekiant keisti požiūrį į negalią ir neįgaliuosius kaip lygiaverčius visuomenės narius. Projektu bus skleidžiama informacija negalios bendruomenei apie žmonių su negalia teises ir tarptautinius standartus.
Taip pat skaitykite: LSMU katedros veikla
Projektų įgyvendinimas ir kompetencijų stiprinimas
Lietuvos neįgaliųjų asociacija aktyviai dalyvauja įvairiuose projektuose, skirtuose gerinti neįgaliųjų gyvenimo kokybę ir užtikrinti jų teises. Projektu bus stiprinami skėtinės asociacijos ir jos narių gebėjimai, įgalinantys įsitraukti į viešosios politikos formavimo ir sprendimų priėmimo procesus, kad negalios politikos klausimai būtų tinkamai formuluojami ir įgyvendinami.
Projekte suplanuotomis veiklomis bus siekiama: (i) įtraukti į negalios politikos formavimą ir sprendimų priėmimą neįgaliųjų bendruomenę ir jai atstovaujančias organizacijas (ii) didinti asociacijos narių kompetencijas mokymais/seminarais, teikiant metodinę pagalbą (iii) viešinti ir vieningai aiškinti tarptautinius negalios standartus (iv) didinti visuomenės sąmoningumą ir pozityvų negalios įvaizdį (v) užtikrinti politinių teisių realizavimą žmonėms su negalia 2020 m.
Projektas finansuojamas Neįgaliųjų reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įgyvendinant Nacionalinės neįgaliųjų socialinės integracijos 2013-2020 metų programos įgyvendinimo 2020 metų veiksmų plano priemones.
Bendradarbiavimas su institucijomis ir praktinės iniciatyvos
Lietuvos paštas tęsia darbus, siekdami pagerinti žmonių su negalia patirtį, naudojantis jų paslaugomis. Nuo šiol interneto svetainėje www.post.lt prie kiekvieno pašto skyriaus ir paštomato galima rasti informaciją, ar konkretus objektas yra pritaikytas žmogui su judėjimo negalia. Lietuvos žmonių su negalia sąjunga glaudžiai bendradarbiauja su Vilniaus miesto savivaldybe, siekdama užtikrinti asmeninės pagalbos paslaugas žmonėms su negalia.
Siekiant glaudaus bendradarbiavimo su savivaldybėmis projekto įgyvendinimo metu, atsakingas Bendrijos projekto vykdytojas atstovauja psichikos neįgaliuosius konkrečioje savivaldybėje, teikiant informaciją apie neįgaliųjų padėtį, paslaugų poreikį savivaldybės darbuotojams, konsultuoja bendruomenių narius projektų rengimo klausimais, teikia pagalbą neįgaliųjų bendruomenėms, organizuojant savivaldybėje renginius.
Taip pat skaitykite: Karjeros formavimas ir žalioji ekonomika
Teisinė pagalba ir paslaugos
Siekiame, kad klientų problemos būtų sprendžiamos kvalifikuota teisine pagalba, todėl Bendrijoje dirba teisininkas, kuris konsultuoja klientus variousiais teisiniais klausimais: mokesčių, saugaus turto valdymo, ginčų, aktualių teisės aktų išaiškinimo klausimais ir kt., atstovauja neįgaliuosius valstybės, savivaldybių ir teisėsaugos institucijose.
Tarptautinis bendradarbiavimas ir rekomendacijos
Ilgametis dalyvavimas tarptautinių organizacijų veikloje (Europos neįgaliųjų forumas, Europos savarankiško gyvenimo tinklas) suteikia galimybę asociacijos nariams gauti pačias naujausias ir aktualiausias negalios politikos gaires, nuolatos keliamos kompetencijos, dalinamasi geraisiais pavydžiais iš visos Europos. Šios žinios leidžia stebėti kaip įgyvendinami tarptautiniai įsipareigojimai (Europos sąjungos reglamentai, direktyvos, Konvencijos) Lietuvoje.
2016 m. Jungtinių Tautų Organizacija pastebėjo Lietuvos žmonių su negalia įdarbinimo sistemos ydą ir pateikė rekomendacijų: panaikinti „nedarbingumo“ sąvokos taikymą, sukurti ir įgyvendinti strategijas, kurios didintų asmenų su negalia užimtumą atviroje darbo rinkoje, panaikinant atskirtą darbo aplinką bei nukreipiant investicijas į profesinį lavinimą, darbo vietų pritaikymą, tinkamą sąlygų pritaikymą, bei privataus ir viešojo sektoriaus darbdavių mokymus.
Socialinės įmonės: statistika, iššūkiai ir finansavimas
Lietuvoje yra apie 170 000 darbingo amžiaus žmonių su negalia. Šiuo metu tik 47 000 (apie 27 proc.) žmonių su negalia dirba. ES vidurkis - žmonių su negalia dirba daugiau nei 40 procentų. 2016 m. duomenimis, 6 231 žmogus su negalia dirbo socialinėse įmonėse ir jų darbo vietoms išlaikyti buvo skirta 23,8 mln. eurų iš ES lėšų ir valstybės biudžeto.
| Rodiklis | Reikšmė |
|---|---|
| Darbingo amžiaus žmonių su negalia | ~170 000 |
| Dirbančių su negalia Lietuvoje | ~47 000 (27%) |
| Dirbančių socialinėse įmonėse (2016) | 6 231 |
| Subsidijos socialinėms įmonėms (2016) | 23,8 mln. EUR |
| Subsidijos ne socialinių įmonių darbdaviams | 4,5 mln. EUR |
| Vidutinės išlaidos vienam darbuotojui su negalia (visiška kaina) | ~5 028 EUR |
4,5 mln. eurų subsidijų buvo suteikta ne socialinių įmonių darbdaviams įdarbinant 3 300 darbuotojų su negalia, taigi vieno darbuotojo su negalia išlaikymas atviroje darbo rinkoje sudarė vidutiniškai 1 360 eurų. Likusius beveik 37 000 darbuotojų su negalia įdarbinę darbdaviai atviroje darbo rinkoje negavo visiškai jokios paramos.
Taip pat skaitykite: Metodai, ugdantys vaiko socialinius ryšius
Socialinės įmonės aktyviai dalyvauja viešuosiuose pirkimuose ir teikia paslaugas valstybiniam sektoriui. Iš 170 socialinių įmonių - 46 įmonės teikia įvairaus pobūdžio paslaugas (statybų ir medicininių atliekų utilizavimo, pastatų priežiūros ir valymo, konsultavimo). 2015-2016 metais socialinės įmonės dalyvaudamos viešuosiuose mažos vertės pirkimuose sudarė sutarčių už 18 mln. eurų.
Finansavimo disbalansas ir rekomenduojamos permainos
Tai reiškia, kad Lietuvos biudžetas kai kurioms socialinėms įmonėms už neįgaliųjų darbą sumoka dvigubai, t.y. socialinė įmonė gauna darbo užmokesčio kompensaciją iš Darbo biržos (nuo 65 iki 75 procentų įdarbinto neįgaliojo algos) ir pajamas kaip paslaugos teikėjas (už jau atliktą neįgaliųjų darbą) taip pat iš valstybės biudžeto. Todėl Socialinių įmonių veiklos finansavimas valstybei kainuoja jau nebe 24 mln. eurų, tačiau 33 mln. eurų. Būtina įvertinti ir tai, kad socialinės įmonės atleistos nuo pelno mokesčio ir tai sudaro, Finansų ministerijos duomenimis, apie 2,7 mln. Taigi, iš viso socialinės įmonės valstybei kainuoja 35,7 mln. eurų. Atitinkamai vienas darbuotojas su negalia - vidutiniškai apie 5 028 Eur.
Nuo įstatymo įsigaliojimo pradžios (2004 m.) socialinėse įmonėse dirbančių neįgaliųjų skaičius padidėjo beveik 10 kartų (nuo 655 iki 6 231 (2016 m)), o joms skiriamos tiesioginės subsidijos - beveik 20 kartų ( nuo 1,2 mln. eurų iki 24 mln. eurų). Per visą įstatymo veikimo laikotarpį socialinėms įmonėms skirta daugiau kaip 150 mln.
Todėl asociacijos, tarptautiniai ekspertai ir Jungtinių Tautų organizacijos rekomenduoja keisti prioritetus: jeigu valstybės parama būtų skiriama darbo vietoms pritaikyti, moderniai technikai įsigyti, žmonių su negalia kvalifikacijai kelti, mokymams ar paslaugoms, žmonės su negalia palaipsniui būtų įgalinti dirbti su mažesnėmis subsidijomis arba visiškai be paramos.
Iššūkiai darbo rinkoje ir pasiūlymai
Vertinant žmonių su negalia įsidarbinimo tendencijas Lietuvoje, kitų šalių patirtį ir tarptautinių negalios organizacijų rekomendacijas, šiai grupei ypač reikalingos tikslingos pagalbos ir palaikymo darbo rinkoje paslaugos: kompetencijų kėlimas, mokymai, darbo asistentai, atvejo vadybininkai, tarpininko ir kitos pagalbos formos įsidarbinant, dirbant ir išsilaikant darbo vietoje. Lietuvos neįgaliųjų forumo organizacijos siūlo alternatyvių priemonių paketą išbandyti pilotinio projekto metu keliose savivaldybėse.
Vertinant esamą socialinių įmonių sistemą pagal tokių paslaugų teikimą, rezultatai yra nuviliantys: daugiau nei 90 procentų subsidijų iš socialinių įmonių gaunamos paramos buvo panaudojamos darbuotojų darbo užmokesčiui kompensuoti, taigi alternatyvių paslaugų galimybės visiškai neišnaudojamos. Asmeninio asistento paslaugas, įrangos pritaikymą naudojo kelios kurčiųjų ir aklųjų įmonės.
Mes vertiname kiekvieną dirbantį žmogų su negalia ir apgailestaujame, kad dalis mūsų bendruomenės atstovų tapo socialinių įmonių įkaitais kovoje už šio verslo privilegijas, o ne žmonių su negalia interesus.
Kiti projektai, renginiai ir visuomeninė veikla
Pavyzdžiui: „Projektas „Būkim vieningi - būsime turtingi“ Nr. 11-745-K-0004, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Viešojo valdymo plėtros programos pažangos priemonės Nr. Lietuvos paštas tęsia darbus, siekdami pagerinti žmonių su negalia patirtį, naudojantis jų paslaugomis.
Vilniaus senamiestyje, adresu Pilies g. 42-17, jau 23 metus veikia unikali erdvė. Tai nėra eilinė suvenyrų krautuvėlė. Tai vieta, kuri daugiau nei du dešimtmečius įrodo, kad žmonės su negalia yra pilaverčiai kūrėjai ir mūsų visuomenės nariai. Išsaugokime socialiai svarbią parduotuvę Pilies Gatvėje!
Kviečiame visus į tarptautinį įtraukiojo para karate čempionatą „Vilnius Open 2026″, kuris vyks 2026 m. vasario 14 d. VRM kultūros, pramogų ir sporto rūmuose, Žirmūnų g. 2025-04-25 d. Visuomenės psichikos sveikatos požiūriu labai svarbu sukurti tokią teisinę aplinką, kurioje būtų gerbiamos visų žmonių, taip pat ir pažeidžiamų grupių, (tarp jų - sutrikusios psichikos asmenų) pilietinės, politinės, ekonominės, kultūrinės ir socialinės teisės.
Psichikos sveikatos ekspertai teigia, kad tik užtikrinus aukštą visuomenės pilietiškumo lygį ir visuomenės bei valstybės pagarbą visų asmenų teisėms ir laisvėms, atsiranda reali galimybė siekti geros psichikos sveikatos. Asmenims, sergantiems psichikos ligomis ar dėl negalios, tenka dažnai susidurti su įvairiausiomis teisinėmis problemomis, atsirandančiomis dėl objektyvių priežasčių: dėl ligos, atkryčio, psichozės momentų, apgaulės ir pan. Neįgalieji kartais net nežino ar neturi pakankamai informacijos apie savo teises ir kaip jas tinkamai įgyvendinti.
Parodos ir tarptautinė reprezentacija
Nuo 1994 metų Autarė organizuoja Lietuvos įmonių dalyvavimą užsienyje vykstančiose tarptautinėse specializuotose parodose. Mūsų atstovaujamos kompanijos - tai patys didžiausi parodų organizatoriai Rytų ir Vakarų Europoje.
Dalyvavimas tarptautinėje veikloje (Europos neįgaliųjų forumas, Europos savarankiško gyvenimo tinklas) suteikia galimybę asociacijos nariams gauti pačias naujausias ir aktualiausias negalios politikos gaires, nuolatos keliamos kompetencijos, dalinamasi geraisiais pavyzdžiais iš visos Europos.
tags: #neigaliujhu #socialiniu #imoniu #asociacija