Panevėžys - šiaurės Lietuvos miestas, išsidėstęs abipus Nevėžio, Vidurio Lietuvos žemumoje, 136 km į šiaurės vakarus nuo Vilniaus. Penktasis pagal dydį Lietuvos miestas, Panevėžio rajono savivaldybės ir Panevėžio seniūnijos centras. Miestas kūrėsi prie Nevėžio upės, todėl ir pavadintas atitinkamai: priešdėlis pa- + upės vardas. Vandenvardinis vietovardis, toks toponimas lietuvių kalbai būdingas.
Manoma, kad būsimojo miesto teritorijoje žmonės pradėjo kurtis XV a. viduryje - Nevėžio dešiniajame krante, prie kelių iš Ramygalos į Livoniją ir iš Žemaitijos Daugpilio link įsikūrė Panevėžio kaimas (vėliau jam prigijo Senojo Panevėžio pavadinimas). 1503 m. rugsėjo 7 d. Panevėžys pirmą kartą paminėtas rašytiniuose šaltiniuose, kai Lietuvos didysis kunigaikštis Aleksandras dovanojo Ramygalos klebonui žemės sklypą iš savo Panevėžio dvaro ir įpareigojo jį Nevėžio ir Lėvens tarpupyje pastatyti bažnyčią.
Nuo XVII a. pradžios Naujojo Panevėžio ūkinė veikla kiek išsiplėtė - Panevėžys prekiavo linais su Ramygala, per Panevėžį keliaudavo pirkliai tarp Rygos ir Vilniaus. Tačiau miesto ir prekybos plėtotę iš dalies stabdė valdovo dvaro nuomininkai ir XVII-XVIII a. Lietuvoje vykę karai bei siautusios epidemijos.
XIX a. dėl ekonominio ir politinio stabilumo susidarė palankios sąlygos miestui augti, sparčiai daugėjo gyventojų. Miesto augimą skatino ir apskrities centro statusas bei ekonominės ir politinės padėties pagerėjimas, rusų valdžiai 1811 m. išpirkus miestą iš privačių savininkų. XIX a. antroje pusėje po valstiečių reformos spartėjo pramonės raida, miestas tapo regiono pramonės centru.
Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, 1915 m. pavasarį į Panevėžį iš Kauno perkeltos gubernijos įstaigos - Panevėžys laikinai tapo gubernijos centru. 1919 m. sausį mieste iš savanorių sudarytas Lietuvos kariuomenės karininko Jono Variakojo vadovaujamas Panevėžio srities apsaugos būrys.
Taip pat skaitykite: Slaugytojų skaičius Panevėžyje
Atsigavęs po karo miestas vėl sparčiai augo, modernėjo, lietuvėjo. Nuo 1919 m. turėjo apskrities miesto, nuo 1932 m. - pirmos eilės miesto statusą. Nuo 1920 m. turėjo savo biudžetą, ūkis buvo tvarkomas pagal planą. Tarpukariu Panevėžys buvo didžiausias grūdų malimo centras Lietuvoje; 1931 m.
1940 m. birželio 15 d. Panevėžį užėmė TSRS kariuomenė. Po Antrojo pasaulinio karo miesto natūralią raidą sutrikdė sovietinė okupacija. Miestas formuotas kaip didelis pramonės centras: per šeštąjį-aštuntąjį dešimtmečius pastatyta stambių pramonės įmonių.
1988 m. liepą įkurta Panevėžio Sąjūdžio rėmimo grupė, rugpjūtį pradėtas leisti laikraštis „Sąjūdžio žodis”. Subyrėjus Sovietų Sąjungai sumažėjo pramonės produkcijos apimtis, bankrutavo dalis miesto įmonių, kūrėsi naujos.
Šiandien Panevėžys - modernus miestas, išsaugojęs savo istorinį paveldą ir atviras naujovėms.
Vasario 16-osios Gatvė: Istorijos Liudytoja
Viena seniausių ir svarbiausių miesto arterijų - Vasario 16-osios gatvė, besidriekianti nuo Laisvės aikštės iki Tulpių mikrorajono, yra istorinių įvykių liudytoja, griauta ir deginta, ji liko viena iš nedaugelio miesto gatvių, išsaugojusių pirmykštę dvasią, dvelkianti į mus senolių tradicijomis ir sentimentais. Kadaise tai buvo tiesiog vieškelis i Šeduvą ir Žemaitiją, kuriuo jojo Vytautas ir Jogaila, Petras I ir švedų karalius Karolis XII.
Taip pat skaitykite: Pagalba Panevėžio gyventojams
Laikant bėgant keitėsi gatvės pavadinimai, bet visuomet ji turėjo ,, aukštą prabą“. Įvairiais istoriniais laikotarpiais šioje gatvėje veikė kultūros židiniai, parduotuvės, pasilinksminimo įstaigos, notarų ir gydytojų kabinetai.
Pirmasis gatvės pavadinimas buvo Šeduvos ir kilo nuo vieškelio, vedančio į Šeduvą, pavadinimo. Atsirėmusi vienu šonu į Laisvės aikštę, pirmosios vokiečių okupacijos metais vadinta Hindenburgplacu, gatvė grakščiai šauna aukštyn, į vakarus.
Šioje gatvėje galima buvo užeiti ir pas privačiai dirbančius gydytojus, ir nusipirkti čekoslovakiškų batų ar skanių saldainių, ir išnuomoti svečiui kambarį. Tarpukario metais Vasario 16-osios gatvė daktarų paslaugomis galėjo prilygti dideliai poliklinikai.
Slenkant metams pastatų paskirtis keitėsi, tačiau 1920 m. įkurta Zaborsko ir Laurinaičio vaistinė Vasario 16 -osios ir Respublikos gatvių kampe iki šiol išlaikė savo veidą. Virš vaistinės antrame aukšte veikė viešbutis, turėjęs ir savo lošimo salę.
II pasaulinio karo metais pastate, esančiame Respublikos ir Vasario 16-osios gatvių kampe, virš vaistinės, veikė Piliečių klubas. Kampiniame name, antrajame name antrajame aukšte, užsienietiškas meilės dramas demonstravo pirmasis privatus kino teatras ,, Iliuzija‘‘. Dar ankščiau, 1862 m. , Šiame pastate, manoma, apskrities bajorų vado P. Puzino iniciatyva buvo įkurta šešiaklasė realinė mokykla.
Taip pat skaitykite: Panevėžio socialinių įmonių pasiekimai
Kraštotyros muziejų galime atrasti už ,,Meno‘‘ kino teatro. 1902-1903 m. šiame pastate gyvenusį rašytoją J.Biliūną primena AA. Pajuodžio bareljefai. Pastatų kompleksas, dabar priklausantis Kraštotyros muziejui, ankščiau buvo Moigių šeimos nuosavybė. 1941 m. vasarą šio pastato rūsiuose buvo NKGB tardimo skyrius, kamerose buvo kalinami suimtieji.
Vienas seniausių mieste kultūros reikmėms skirtų pastatų buvo 1909 m. pastatytas namas, kuriame dabar įsikūręs teatras ,, Menas ‘‘. 1939 m. Šiame pastate įsikūrė naujas kino teatras ,, Menas ‘‘, pavadinimą išlaikęs iki šių dienų. Filmai čia buvo rodomi ir sovietmečiu. 1991 m. pastatas buvo atiduotas teatrui ,, Menas ‘‘ vadovaujamam režisieriaus J. Dautarto.
Vasario 16-osios gatvės 20-uoju numeriu pažymėtame name 1919-1932 m. buvo įsikūrusi meno ir kultūros draugija ,, Aidas ‘‘. Tai buvo vienas tarpukario Lietuvos kultūros židinių. Vasario 16-osios 22-asis namas statytas 1927 m., anksčiau priklausė burmistrui T. Chodakauskui.
Kitapus gatvės - rajono Tarybos rūmai ( archit. N. Eigminienė, 1974 m. ). Tai - architektūrinio senamiesčio sudarkymo pradžia. Gatvė glaudžiasi prie trikampio Sietyno skvero. Skvero pradžioje žydų tautos tragediją mena memorialinis akmuo. 1990 m. kapinės paskelbtos istorijos ir kultūros paminklu. ,, Vyturio ‘‘ vidurinė mokykla prieš keturis metus atšventė 10 metų sukaktį .
Vasario 16-osios gatvėje yra ir daugiau paveldo įstaigų . Akademija rengia konferencijas, turi sukaupusi vertingą biblioteką. Šioje gatvėje veikia vaikų biblioteka ,, Šaltinėlis ‘‘, G. Petkevičaitės - Bitės viešosios bibliotekos filialas ir galerija ,, 2-asis aukštas ‘‘ , Europos informacijos centras.
Vasario 16-osios gatvė ir šiandien išlieka svarbia Panevėžio miesto dalimi, turinti gilias istorines šaknis ir svarbią kultūrinę reikšmę.
Sodros Pastatas: Architektūros ir Istorijos Sanka
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius (SoDra) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius, dažniausiai vadinamas Sodros pastatu - beveik nepastebimas jį supančių pastatų kontekste. Nepaisant to, šis puikus XX a. pabaigos postmodernizmo architektūros pavyzdys stebina ne tik klaidžiais ir spalvingais savo koridoriais, bet ir išskirtiniu eksterjeru. Derindama įvairias geometrines formas architektė Elvyra Klimavičienė sukūrė nuolat judantį, tačiau tuo pat metu statišką pastatą. Architektė teigia, kad kūrybai netrūko džiaugsmo, tad net „suglamžė“ pastato sienas.
Adresas: Vasario 16-osios g. Trijų aukštų pastatas - XX a. pabaigos postmodernizmo architektūros stiliaus. Susideda iš 3 dalių, didžiąją naudingo ploto dalį sudaro kabinetai, koridoriai ir pagalbinės patalpos. Bendras plotas - 6,65 tūkst.
Pradėtas statyti 1992 m. Rangovas - Panevėžio statybos trestas. Objektas buvo statomas ir atiduodamas naudoti etapais. 1994 m. atiduotos naudoti A ir B dalys, kuriose įsikūrė „Sodros“ Panevėžio miesto ir rajono skyriai. Kartu buvo statoma ir C dalis, kurioje pagal to meto projektą rūsyje numatyta įrengti sauną su baseinu, o viršutiniuose aukštuose - „Sodros“ Mokymo centro filialą su viešbučiu. Baseino ir pirties sienos, grindys, apšvietimas, kanalizacija, vandentiekis įrengti 1994-1995 m. 1996 m. - administracinio pastato valgykla ir posėdžių salės.
Dėl lėšų stygiaus statybos darbai buvo sustoję, o numatyto Mokymo centro ir viešbučio atsisakyta. Pastatui užbaigti 1998 m. skirta 600 tūkst. 2023 m. pabaigoje pradėti kapitaliniai pastato remonto ir modernizacijos darbai. Atnaujinimas vyks Turto banko, kuris yra pastato šeimininkas, ir Europos Sąjungos lėšomis. Tam skirta apie 8 mln. eurų. Planuojama atnaujinti pastato inžinerines sistemas, įrengti šiuolaikišką pastato vėdinimą, vėsinimo sistemą, sutvarkyti elektros instaliaciją, įrengti šiuolaikišką apšvietimą, atnaujinti pastato elektroninių ryšių sistemą, signalizaciją.
Pastato viduje bus perplanuotos patalpos, atlikti vidaus patalpų remontai, atnaujinti darbo kabinetai, klientų aptarnavimo zona.
Skelbiama, kad „Sodros“ darbuotojai į naujas laikinas patalpas persikels spalio 20 dieną, o 6 kilometrų ilgio dokumentų archyvas perkeliamas į Tulpių g. 60, į buvusio Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato patalpas.
Pasak A. Petrausko, bus atliekami visi būtini pastato modernizacijos darbai, „Bus keičiama šildymo sistema, atsiras nauji radiatoriai, keičiami laidai - aliuminius laidus pakeis variniai. Net ant stogo atsiras saulės kolektorius.
Architektės Elvyros Klimavičienės projektuotas pastatas - puikus XX a. pabaigos postmodernizmo architektūros pavyzdys. Pasak pastato architektės Elvyros Klimavičienės, tai vienas iš paskutinių pastatų Lietuvoje, kur architektas buvo priverstas naudoti senas, per dešimtmečius įgrisusias medžiagas. Viename interviu su architekte ji teigė, kad kūrybai taip trūko džiaugsmo, tai net „suglamžė“ sienas.
Pasak B. Čiulda, „Iš baseino vanduo išleistas jau prieš penkerius metus, pirtys taip pat jau seniai nebeveikia, nes neatitinka minimalių higienos reikalavimų. Gal dabar kiek keistai atrodo, kad pastate gali būti ir kone spa kompleksas, tačiau tais laikais, kai pastatas buvo statomas, tai buvo norma - kad darbuotojai turėtų kur pailsėti po darbų ar atšvęsti asmenines šventes.“ Taip pat neilgai veikė ir viešbutis.
Šis pastatas liudija ne tik architektūros tendencijas, bet ir socialines normas bei to meto realijas.
Sodros pastatas Panevėžyje, 2023 m.
Kiti Įdomūs Panevėžio Pastatai
Panevėžys - miestas, kuriame galima rasti įvairių architektūrinių stilių ir įdomių pastatų. Štai keletas iš jų:
- Panevėžio sporto centro „Aukštaitijos“ sporto kompleksas. Jono Putnos projektuoti Sporto rūmai - antrasis tokio tipo projektas Lietuvoje po Kauno sporto Halės ir pirmasis pastatytas sovietiniu laikotarpiu.
- Kultūros centras „Panevėžio Bendruomenių rūmai“. Šis 1977 m. pradėtas projektuoti ir tik po dešimtmečio iškilęs pastatas ne be priežasties gali būti vadinamas tuometine Panevžio kultūros ir meno meka.
- Administracinis pastatas/buv. Informacinio skaičiavimo centro priestatas. Architekto ir legendinės grupės „Antis” gitaristo Arūno Blūšiaus projektuotas pastatas ypatingas ne tik savo paskirtimi - talpinti skaičiavimo mašinų ir jų aptarnavimo patalpas - bet ir eksterjeru, laikomu puikiu vėlyvojo modernizmo pavyzdžiu.
- Panevėžio teatro „Menas“ pastatas. Savo kelią pradėjęs vieno aukšto mūriniame pastate, dabartinis „Menas” tikrai gali būti laikomas viena iš ypatingiausių Panevėžio vietų.
- Dievo Apvaizdos seserų kongregacijos vienuolynas. Vienas uždariausių pastatų, įsikūręs prie senųjų miesto kapinių vartų.
Kultūros centras „Panevėžio Bendruomenių rūmai“
Šie pastatai, kaip ir Sodros pastatas, yra svarbi Panevėžio istorijos ir kultūros dalis, atspindinti miesto raidą ir architektūrines tendencijas.