LRT.lt gauna skaitytojų laiškų, kuriuose jie teiraujasi, kokia tvarka yra išduodamos nedarbingumo pažymos ir kodėl kartais jas gauti nėra paprasta. Neretas skundžiasi, kad karščiuojant ar kitaip negaluojant nedarbingumo pažymą gauna tik atvykę į polikliniką, o ne telefonu. Išnagrinėkime esamą situaciją ir siūlomus pakeitimus.
Problemos Dėl Nedarbingumo Pažymų Gavimo
Žmonės susiduria su įvairiomis problemomis bandydami gauti nedarbingumo pažymą. Štai vienas pavyzdys:
„Ryte pasijutau labai blogai. Panašu, kad užsikrėčiau norovirusine infekcija: vėmiau, viduriavau, pakilo temperatūra. Atsiplėšusi nuo klozeto paskambinau į savo polikliniką, kad gaučiau nedarbingumo pažymą, nes tą dieną neišėjau į darbą. Buvo 15 val. Registratūros darbuotoja mane apšaukė, kad privalėjau skambinti anksti ryte, nes nedarbingumo pažymėjimai išrašomi tik iki pietų. Juolab kad mano šeimos gydytoja tą dieną dirbo iki 14 val. Galiausiai, per pykčius kone išmaldavau registratorės, kad mane priimtų. Paskyrė vizitą 18 val. Mano didelei nuostabai, tuo metu poliklinikoje nebuvo nė vieno paciento, pavaduojanti gydytoja iš karto priėmė ir per penkias minutes išrašė nedarbingumo pažymą."
Ši situacija atspindi bendrą problemą - poliklinikos kartais piktnaudžiauja, nes žino, kad netekęs kantrybės pacientas nuvažiuos į ligoninės priimamąjį ir gaus paslaugą. Pacientai skundžiasi, kad poliklinikos darbo metu nepriėmė, nes arba šeimos gydytojas atostogavo, arba nebuvo laisvų vietų, o skubiai priimti pacientų jie dažnai nebūna linkę.
Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Asmens sveikatos departamento vyr. specialistė L. Šeimos medicina nėra planinis darbas. Šeimos gydytojai lygiai taip pat turi užtikrinti skubią pagalbą ir esant reikalui neatidėliotinai išrašyti nedarbingumo pažymą.
Taip pat skaitykite: Nedarbingumo išmoka Lietuvoje
Kaip jūsų gydytojas įvertina nuolatinę traumą
SAM Pozicija Ir Siūlomi Pakeitimai
Pakomentuoti situacijos LRT.lt kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministeriją (SAM). Pasak jos, pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigos turi būti sudariusios ir sutartis su budinčiomis įstaigomis.
„Žmogus susirgti gali ne tik iki pietų. Nėra nustatytų valandų, iki kada reikia kreiptis nedarbingumo pažymos sunegalavus. Čia gal registratūros darbuotoja ne taip suprato, neatsižvelgė į pacientės situaciją. Kaip suprantu, atvejis buvo skubus," - teigia SAM atstovė.
Yra gydytojų, kurie išduoda nedarbingumo pažymas kelioms dienoms ir neatvykus pacientui. „Jeigu žmogus daug vemia, turbūt jis vargiai atvyks iki poliklinikos. Tai yra gydytojo atsakomybė ir pačios gydymo įstaigos nustatyta tvarka," - priduria ji.
Mažinant administracinę naštą gydytojams ir didinant sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą pacientams, Sveikatos apsaugos ministerija inicijuoja slaugytojų ir kitų šeimos gydytojų komandos narių atsakomybės ir teisių plėtimą.
Taip pat skaitykite: Nedarbo tendencijos Olandijoje
Ministerija siūlo slaugytojams suteikti teisę tam tikrais atvejais išrašinėti receptus, taip pat leisti išduoti laikinojo nedarbingumo pažymėjimus ir išrašyti siuntimus prevencinėms programoms ir profilaktiniams patikrinimams. Taip pat bendrosios praktikos ir išplėstinės praktikos slaugytojams siūloma suteikti teisę skirti ir išrašyti vaistus lėtinėms ligoms gydyti.
Anot ministrės M. Jakubauskienės, priėmus naują tvarką, nereikėtų, kad gydytojai pripažintų žmogų sergančiu, laikinai nedarbingu. "Siūlome, kad tas pirmąsias 2 dienas, kai jau ir taip apmoka jas ne „Sodra“, apmoka darbdavys, tai pasitikėjimo principu pacientui žmogui susirgusiam nereiktų bėgti pas gydytoją šeimos gydytoją gauti tą nedarbingumo pažymėjimą. Pakaktų paskambinti savo darbdaviui ar elektroniniu paštu, kokia kultūra įstaigoje yra, informuoti ir pasakyti, kad sergu. Ir darbdavys pasitikėtų savo darbuotoju ir nereikalautų pagrįsti jo neatėjimą į darbą medicininiu dokumentu, gydytojo pažymėjimu," - aiškino ministrė.
Ši praktika bus grąžinta. Didinant sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą ir mažinant eiles, žengiame dar vieną žingsnį. Be receptų išrašymo, slaugytojai galės išrašyti siuntimus profilaktikai ir prevencinėms programoms bei išduoti nedarbingumo pažymėjimus. Pagerės šių paslaugų prieinamumas gyventojams, o įvairesnė praktika leis slaugytojams ir akušeriams didinti kompetencijas darbo vietose“, - teigia A.
Slaugytojų Įgaliojimų Plėtra:
- Receptų išrašymas tam tikrais atvejais.
- Laikinojo nedarbingumo pažymėjimų išdavimas.
- Siuntimų prevencinėms programoms ir profilaktiniams patikrinimams išrašymas.
- Vaistų skyrimas ir išrašymas lėtinėms ligoms gydyti.
Kasmet prevencinėms sveikatos paslaugoms gauti išrašoma apie 100 tūkst. siuntimų. 2021 m. šių siuntimų buvo išrašyta apie 115 tūkst.
Pagal dabartinę tvarką, laikinojo nedarbingumo pažymėjimus išduoti gali tik gydytojai ar gydytojų konsultacinė komisija.
Taip pat skaitykite: Gaukite ligos išmoką dirbant savarankiškai
Neseniai paklausta, kas, jeigu ne šeimos gydytojas, turėtų išrašyti nedarbingumo pažymėjimą, sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė sakė: „Mes siūlome pasitikėjimo kreditą ir pasitikėjimo santykį tarp gydytojo, paciento, žmogaus, mūsų piliečio ir darbdavio. Atsakydama į jūsų klausimą, niekas neišrašys pažymėjimo.“
Kitaip tariant, ministrė siūlo, kad pats žmogus nuspręstų, ar jam darbdavys turėtų mokėti algą už tą laiką, kuomet jis nedirba.
„Tais atvejais, kai peršalimo sezonas, gripo sezono metu pakilo temperatūra, sloga gal karščiuoja, skauda gerklę žmogui, prastai jaučiasi ir negali ateiti į darbą arba būtų grėsmė ir kitam kolektyvui, tai žmogus paskambina savo darbdaviui ir pasako, kad „sergu“, - kalbėjo M. Jakubauskienė.
Pasak jos, nauja tvarka, kurią esą reikėtų patvirtinti kuo greičiau, sutaupytų laiko gydytojams.
Darbdavių Nuogąstavimai
Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) generalinė direktorė Ineta Rizgelė kritiškai vertina Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) ministerijos planus keisti dabartinę tvarką.
„LVK nuomone, siūlymas panaikinti nedarbingumo pažymėjimų išdavimą už pirmas dvi dienas gali atverti Pandoros skrynią piktnaudžiavimui. Remiantis SAM pasiūlymu, darbuotojas galėtų vienašališkai nuspręsti, kad serga, gauti už tai atlyginimą, o darbdavys kontrolės priemonių neturėtų. Natūralu, kad dalis darbuotojų šias dienas imtų traktuoti kaip papildomas apmokamas atostogas, kurias gali pasiimti bet kada be papildomo derinimo su darbdaviu," - komentavo I. Rizgelė.
Anot jos, akivaizdu, kad tokia tvarka ne tik sukurtų neproporcingus kaštus darbdaviams. Taip pat išbalansuoti darbo organizavimą gamybos, prekybos ir aptarnavimo sektoriuose.
„Be to, iškyla rizika, kad tai taptų būdu išvengti atsakomybės už pravaikštas, neblaivumą ar kitus darbo drausmės pažeidimus," - svarstė asociacijos vadovė.
Jos vertinimu, ne darbdaviai turi spręsti, ar darbuotojas tikrai serga. Tai yra gydytojų kompetencija.
„Suprantame norą mažinti darbo krūvius gydytojams ir šį tikslą palaikome, tačiau tai neturi būti daroma didinant kaštus ir administracinę naštą verslui," - įspėjo I. Rizgelė.
Ji taip pat pažymėjo, kad daug įmonių jau dabar taiko praktiką, kai darbuotojams leidžiama likti namuose ir sveikti be reikalavimo pateikti nedarbingumo pažymėjimą. Esą tai įmonės daro savo iniciatyva, be papildomos administracinės naštos, kuri SAM siūlymo atveju atsirastų, kadangi įmonėms atsirastų prievolė teikti duomenis „Sodrai“.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) Verslo aplinkos ir ekonomikos departamento direktoriaus pavaduotoja Daiva Macijauskė taip pat pabrėžė, kad SAM pakeitimai reikš papildomą administracinę ir organizacinę naštą darbdaviams dėl ligos fakto nustatymo ir duomenų teikimo „Sodrai“.
„Verslas neturėtų būti verčiamas atlikti funkcijų, kurios akivaizdžiai priklauso sveikatos priežiūros įstaigoms, ypač kai nemaža dalis smulkių įmonių turi labai ribotus administracinius resursus," - įsitikinusi pašnekovė.
Jos teigimu, ši iniciatyva taip pat kelia rimtų abejonių dėl galimo piktnaudžiavimo masto.
„Lietuva jau dabar pirmauja Europoje pagal skaičių dienų, kuriomis darbe nepasirodoma dėl ligos, o siūlomas modelis tik dar labiau paskatins neteisėtus pravaikštų „legalizavimus“. Darbdavys nėra gydytojas - jis negali objektyviai įvertinti, ar darbuotojas iš tiesų serga, ar tiesiog nenori dirbti," - aiškino D. Macijauskė.
Anot jos, jeigu tokios „sirgimo“ dienos taps dažnesnės, tai sukels ne tik tiesioginius kaštus, bet ir sutrikdys darbo procesus, ypač gamyboje ar paslaugų sektoriuje, kur svarbi pamainų drausmė ir atsakomybė.
„Dabartinė sistema yra logiška, nusistovėjusi ir pakankamai lanksti. Darbdaviai ir dabar turi galimybę lanksčiai reaguoti į darbuotojo prastą savijautą. Tuo metu SAM siūlymu sveikatos sistemos problemas būtų „sprendžiamos“ (eilės, gydytojų laiko trūkumas) perkeliant atsakomybę verslui. Vietoje sisteminio sprendimo - pvz., nuotolinių konsultacijų plėtros, nedarbingumo pažymėjimų suteikimo supaprastinimo - siūloma praktika, kuri galimai paskatins dar didesnį piktnaudžiavimą," - svarstė D. Macijauskė.
Jos atstovaujama LPK siūlo palikti nedarbingumo pažymėjimų išdavimą gydymo įstaigų kompetencijai, o SAM skatinti vidaus kontrolės stiprinimą ir skaidrumo didinimą gydymo įstaigose: „Nepagrįsti ir lengvai išduodami NP šiuo metu yra viena iš priežasčių, kodėl susiduriame su ilgomis eilėmis ir mažėjančiu pasitikėjimu sistema. Pokyčiai turėtų būti nukreipti ne į papildomos naštos verslui sukūrimą, o į realių, sisteminių problemų sprendimą."
Apibendrinant, siūlomi pakeitimai dėl nedarbingumo pažymėjimų išdavimo kelia daug diskusijų ir nuogąstavimų tiek pacientams, tiek darbdaviams. Svarbu rasti balansą, kuris užtikrintų paslaugų prieinamumą ir mažintų administracinę naštą, kartu užkertant kelią galimam piktnaudžiavimui.
Ligos išmokos mokėjimo tvarka:
| Laikotarpis | Mokėtojas | Išmokos dydis |
|---|---|---|
| Pirmos 2 nedarbingumo dienos | Darbdavys | Ne mažiau 62,06% ir ne daugiau 100% darbo užmokesčio |
| Nuo 3-ios nedarbingumo dienos | Sodra | 62,06% kompensuojamojo uždarbio dydžio |
Šaltinis: Sodra
Ligos išmokos schema
tags: #nedarbingumo #pazymejimo #israsymas