Nedarbingumo pažymėjimas yra oficialus dokumentas, kuris suteikia teisę pacientui laikinai nedirbti dėl ligos ar kitos sveikatos būklės. Šiuo metu galioja taisyklės, leidžiančios tam tikromis aplinkybėmis išduoti nedarbingumo pažymėjimus nuotoliniu būdu, t.y. telefonu ar per nuotolinę konsultaciją. Ši galimybė ypač aktuali epidemijų ar aukšto sergamumo laikotarpiais.
Nuotolinio nedarbingumo pažymėjimo išdavimo pagrindai
2020 metų lapkričio 7 dieną įsigaliojo pakeitimai, leidžiantys supaprastintą nedarbingumo pažymėjimų išdavimo tvarką gripo, ūmių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų ir COVID-19 ligos atvejais, kai bendras atvejų skaičius viršija 800 100 tūkst. gyventojų. Tokiu atveju, asmeniui, pasireiškus negalavimams, atitinkantiems užkrečiamosios ligos požymius, šeimos gydytojo sprendimu, nedarbingumo pažymėjimas gali būti išduodamas nuotoliniu būdu nuotolinės konsultacijos metu.
Ilgiausias leidžiamas nuotoliniu būdu išduodamo nedarbingumo pažymėjimo terminas yra 5 dienos. Tai reiškia, kad gydytojas gali pirmiems keliems ligos dienoms išduoti „biuletenį“ telefonu, tačiau po kelių dienų rekomenduojama atvykti į gydymo įstaigą tolesniems sprendimams.
Gydytojų praktika ir požiūris į nedarbingumo išdavimą nuotoliniu būdu
Šeimos gydytojai pabrėžia, kad nuotolinis nedarbingumo pažymėjimas išduodamas remiantis individualia situacija - svarbu įvertinti paciento simptomus ir gauti pasitikėjimą, kad žmogus tikrai serga. Gydytojas Andrius Bleizgys teigia, kad dažniausiai „biuletenį“ telefonu išduoda tiems pacientams, kurie jau yra pažįstami, kurių būklę galima įvertinti iš kalbos balso tembro, pavyzdžiui, jei balsas užkimęs ar jaučiami aiškūs ligos požymiai. Vis dėlto po kelių dienų didžioji dalis pacientų vis tiek kviečiami atvykti į gydymo įstaigą patikrinimui ir sprendimui tęsti ligos pažymėjimą ar jį užbaigti.
Jei paciento būklė yra sunki - aukšta temperatūra, dusulys, stiprūs krūtinės skausmai - gydytojas rekomenduoja kviesti greitąją pagalbą, o ne siekti nedarbingumo pažymėjimo telefonu.
Taip pat skaitykite: Nedarbingumo išmoka Lietuvoje
Pasak gydytojos Liudos Malinauskienės, ilgai dirbantys medikai gerai pažįsta savo pacientus, todėl turi galimybę geriau įvertinti, kada užtenka nuotolinės konsultacijos, o kada būtina tiesioginė apžiūra. Kartais gydytojai net vyksta pas ligonį į namus, jei įtariamas sunkus uždegimas.
Ko reikalaujama norint gauti nedarbingumą nuotoliniu būdu?
- Daugumoje gydymo įstaigų, pavyzdžiui Šeškinės poliklinikoje, pacientams prieš išduodant nedarbingumą telefonu reikalaujamas įrodymas, kad jie serga - tai gali būti teigiamas COVID-19 ar gripo testo rezultatas.
- Jei testas yra neigiamas arba simptomai nedideliai, pacientas kviečiamas atvykti į gydymo įstaigą gyvai. Po kelių dienų gydytojas dažnai susisiekia su pacientu ir, jei būklė negerėja, prašo atvykti gyvai patikrinimui.
- Tokiu būdu siekiama išvengti piktnaudžiavimo ir užtikrinti, kad nedarbingumo pažymėjimas būtų išduodamas pagrįstai.
Simuliacijos ir piktnaudžiavimo rizika
Gydytojas A. Bleizgys nurodo, kad piktnaudžiavimo atvejų yra, tačiau jie nėra gausūs. Pasak jo, kai kyla abejonių dėl paciento būklės, gydytojas kviečia atvykti į gydymo įstaigą ir tikrina diagnozę gyvai. Dažniausiai pacientai, kurie nenori atvykti, galimai ir neserga rimtai.
Šiame kontekste pasitikėjimas tarp gydytojo ir paciento yra itin svarbus: kai pacientas yra pažįstamas, yra žinomos jo lėtinės ligos, gydytojas gali saugiau priimti sprendimą dėl nuotolinio nedarbingumo išdavimo.
Kada verta ir kada neprotinga skubėti į gydymo įstaigą?
Šeimos gydytojas A. Bleizgys pabrėžia, kad epidemiologiniu požiūriu ne visada yra prasminga pirmomis ligos dienomis vykti į gydytoją. Transportuojantis viešuoju transportu ir lankantis gydymo įstaigoje sergant gripo ar COVID-19 simptomais, galima užkrėsti kitus sveikus žmones.
Visgi gyvybiškai svarbiems tyrimams ar reikalingai gydymo kontrolei gyvas vizitas yra privalomas. Kai simptomai yra riboti, neretai pakanka ir kelių dienų nedarbingumo nuotoliniu būdu, o esant blogėjimui - kviečiama atvykti apžiūrai.
Taip pat skaitykite: Nedarbo tendencijos Olandijoje
Problemos dėl nedarbingumo pažymėjimo gavimo laiku
Pacientai dažnai skundžiasi, kad negali gauti nedarbingumo pažymėjimo telefonu arba kad gydymo įstaigos taiko nenustatytas ribas, pvz., nedarbingumo pažymėjimai išrašomi tik darbo dienos pirmoje pusėje. Dažnai už lango jau vakarop ar vakare susirgus, registratūros darbuotojos neleidžia kreiptis dėl nedarbingumo, nors nėra reglamentuotų konkrečių valandų.
Pasak Sveikatos apsaugos ministerijos atstovų, pirminės sveikatos priežiūros įstaigos privalo užtikrinti skubų pacientų priėmimą ir nedarbingumo pažymėjimų išdavimą bet kuriuo metu, o ne riboti paslaugą pagal darbo valandas.
Kartais pacientai priversti vykti į ligoninių priimamąjį, kur paslaugos teikiamos nesikeliant laukti eilėje, nes poliklinikos nesuteikia skubios pagalbos arba neatlieka nedarbingumo pažymėjimų išdavimo.
Elgesio taisyklių pažeidimai nedarbingumo metu
Pažeidus nedarbingumo laikotarpio elgesio taisykles, gali būti išduotas naujas nedarbingumo pažymėjimas, kuriame nurodomas pažeidimo laikotarpis, data ir pažeidimo pobūdis. Elgesio taisyklių pažeidimus nustato gydytojai, darbdaviai ir „Sodros“ specialistai, remdamiesi dokumentais, kurie patvirtina taisyklių nesilaikymą.
Dažniausiai „Sodra“ gauna pranešimus apie pažeidimus iš darbdavių, įvairių institucijų, gyventojų ar gydytojų.
Taip pat skaitykite: Gaukite ligos išmoką dirbant savarankiškai
Išsamus nedarbingumo pažymėjimo užpildymas
Nedarbingumo pažymėjimas pildomas remiantis patvirtintomis formomis ir taisyklėmis, kuriose yra privaloma nurodyti:
- Paciento asmens kodą arba ESI numerį;
- Gydymo stacionaro pradžios ir pabaigos datas, jei taikoma;
- Nedarbingumo priežastį pagal klasifikatorių;
- Slaugomo asmens paiešką, jei taikoma;
- Profesinės ligos ar nelaimingo atsitikimo duomenis, jeigu yra;
- Bet kokių elgesio taisyklių pažeidimų informaciją;
- Privalomus laukus pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus.
Nuotolinio nedarbingumo pažymėjimo privalumai ir iššūkiai
Galimybė išduoti nedarbingumo pažymėjimą telefonu ypač aktuali ligų protrūkių metu, nes sumažina užkrečiamųjų ligų plitimą ir leidžia pacientams likti namuose. Tačiau ši tvarka reikalauja atidaus įvertinimo bei bendradarbiavimo tarp gydytojo ir paciento, o siekiant išvengti piktnaudžiavimo, dažnai reikalingas testų patvirtinimas ar vėlesnis gyvas patikrinimas.
Pacientų požiūris į nedarbingumo pažymėjimą
Pastebima, kad dalis pacientų kartais atsisako „biuletenio“, net jei serga, norėdami dirbti iš namų ar dėl mažų ligos išmokų. Gydytojai pabrėžia, kad darbymasis susirgus gali pabloginti būklę, sukelti komplikacijas ir pailginti sveikimo laiką.
Pasitaiko ir atvirkštinių situacijų - pacientai primygtinai prašo nedarbingumo pažymėjimo, tačiau po prašymo gauti pažymėjimą ir pakvietimo atvykti gyvai, keičia sprendimą ir neatvyksta, kas gali kelti įtarimų dėl simuliavimo.
Siūlymai tobulinti sistemą
Gydytojas A. Bleizgys siūlo svarstyti sistemą, leidžiančią pacientams sirgti be oficialaus nedarbingumo pažymėjimo iki 5 dienų per metus, kaip yra kai kuriose užsienio šalyse. Tai sumažintų administracinę naštą gydytojams ir pacientams suteiktų galimybę ramiai pasveikti be būtinybės nuolatinio dokumentų tvarkymo.
tags: #nedarbingumo #pazymejimas #telefonu