Nedarbo lygis yra vienas svarbiausių šalies ekonomikos būklės rodiklių, kuris labai padidėja ekonominio nuosmukio ir mažėja pakilimo metu. Nedarbo lygis yra pagrindinis nedarbo rodiklis, apskaičiuojamas kaip bedarbių skaičiaus ir darbo jėgos santykis, išreikštas procentais. Matematiškai tai išreiškiama formule: Ur = (U/LF)∙100 %, kur U - bedarbių skaičius, o LF - darbo jėga.
Analizuojant nedarbo problemą ekonomikoje, skaičiuojamas bendrasis nedarbo lygis, taip pat vyrų, moterų, įvairių amžiaus, išsilavinimo, profesinių, etninių ir kitų socialinių grupių nedarbo lygis. Nustatant nedarbo lygį, remiamasi atrankiniais gyventojų užimtumo tyrimais, darbo biržų duomenimis apie jose oficialiai registruotus bedarbius, socialinio draudimo statistika apie asmenis, gaunančius bedarbio pašalpą, taip pat gyventojų surašymų rezultatais.
Duomenų šaltiniai ir metodikos: ką matuojame apskričių lygmeniu
Svarbu pažymėti, kad nedarbo lygis, nustatytas iš neoficialių šaltinių (gyventojų užimtumo tyrimų), dažniausiai didesnis už oficialųjį, nes dalis gyventojų, neturinčių darbo, dėl įvairių priežasčių nesiregistruoja darbo biržose arba įsiregistravę negauna bedarbio statuso (pavyzdžiui, moksleiviai, studentai). Nuo 1994 m. Lietuvos statistikos departamentas, siekdamas tiksliau įvertinti nedarbo lygį, ypač paslėptinį nedarbą, atlieka gyventojų užimtumo tyrimą. Apklausiami 15 metų ir vyresni gyventojai, atrinkti iš Gyventojų registro atsitiktinių imčių metodu. Tyrimo metu pagal Eurostat reikalavimus apklausiama 8000 namų ūkių.
Bedarbiams priskiriami nedirbantys 15-74 metų gyventojai (įskaitant ir neregistruotus darbo biržoje, moksleivius, studentus, namų šeimininkes ir kitus), kurie aktyviai ieško darbo ir gali pradėti dirbti per artimiausias dvi savaites, taip pat laikinai nedirba dėl priverstinių prastovų, yra išėję priverstinių atostogų darbdavio iniciatyva. LIETUVOJE nedarbo lygis kaip darbo biržose registruotų bedarbių skaičiaus ir šalies darbo jėgos santykis pradėtas skaičiuoti 1991 m. Lietuvos darbo biržos duomenimis, nedarbo lygis 1991 m. sudarė 0,3 %, 1993 m. - 3,1 %, 1995 m.
Ilgojo laikotarpio tendencijos ir šokai: kontekstas apskričių analizei
Nedarbo lygis (apskaičiuotas pagal abi metodikas) sparčiai didėjo 1991-1995 ir 1998-2001 m., vėliau ėmė mažėti. Didžiausias nedarbo lygis šalyje užfiksuotas 2001 m. (Lietuvos darbo biržos duomenimis - 11,2 %, gyventojų užimtumo tyrimo duomenimis - 16,5 %, jaunimo iki 25 metų - 30,9 %). 2008 m. gyventojų užimtumo tyrimo duomenimis, bendrasis šalies nedarbo lygis sudarė 5,8 %, jaunimo iki 25 m. 2008 m. pabaigoje-2009 m. pradžioje dėl ekonominės krizės nedarbo lygis padidėjo daugiau kaip 2 kartus ir, gyventojų užimtumo tyrimo duomenimis, 2009 m. antrąjį ketvirtį sudarė 13,6 % (jaunimo iki 25 metų - 29,6 %).
Taip pat skaitykite: Nedarbingumo išmoka Lietuvoje
Padidėjus nedarbo socialinio draudimo išmokoms, mažėja neregistruotų bedarbių. Palyginti su šalies vidurkiu, didesnis yra jaunimo, tautinių mažumų atstovų (daugiausia romų) ir žemesnio išsilavinimo žmonių nedarbo lygis. Vyrų nedarbo lygis išlieka didesnis nei moterų, miestelių ir kaimo gyventojų - didesnis nei miestuose.
Apskričių skirtumų interpretavimo principai
Nedarbo lygis Europoje. Nedarbo lygis Europos Sąjungoje. Nedarbo Lygio Pokyčiai Lietuvoje. Nedarbo Lygio Tendencijos Dabartiniu Laikotarpiu. Nedarbo Lygio Skirtumai Pagal Demografinius Rodiklius.
Nedarbo lygio skirtumai tarp apskričių glaudžiai susiję su ekonominės struktūros, urbanizacijos ir demografijos veiksniais, todėl toliau pateikiami rodikliai ir dinamika leidžia vertinti teritorinius netolygumus per lyties, amžiaus ir užimtumo struktūros prizmę.
Einamosios situacijos momentinė nuotrauka: I ketv.
Pirmąjį šių metų ketvirtį Lietuvoje buvo 127.200 bedarbių, iš jų 15-24 metų - 13.700. Per ketvirtį bedarbių skaičius padidėjo 10.500. Ilgalaikių bedarbių buvo 37.300 arba 29,3% visų bedarbių. Palyginti tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, nedarbo lygis padidėjo 0,5 proc. Vyrų nedarbo lygis šių metų pirmąjį ketvirtį buvo 8,3%, moterų - 8%. Jaunimo (15-24 metų) nedarbo lygis siekė 14,6%, per ketvirtį jis sumažėjo 3,7 proc. punkto, per metus - 1,5 proc.
Ilgalaikio nedarbo lygis per ketvirtį padidėjo 0,1 proc. Gyventojų (15-64 metų) užimtumo lygis buvo 72,2%, per ketvirtį jis sumažėjo 0,7 proc. punkto, per metus - padidėjo 0,7 proc. punkto. Moterų užimtumo lygis buvo 1,4 proc. Jaunimo (15-24 metų) užimtumo lygis pirmąjį šių metų ketvirtį siekė 29,2%, per ketvirtį sumažėjo 1,2 punkto, per metus padidėjo 0,7 proc. punkto. 55-64 metų gyventojų užimtumo lygis siekė 68,1%, per ketvirtį jis sumažėjo 1,1 proc. punkto, per metus padidėjo 0,7 proc. Darbo jėgai priskiriamų asmenų buvo 1,56 mln., dirbo ar turėjo darbą 1,43 mln.
Taip pat skaitykite: Nedarbo tendencijos Olandijoje
Dinamika tarp I ir II ketvirčių
Antrąjį ketvirtį šalyje buvo 113,4 tūkst. 15-74 metų bedarbių, iš jų 15-24 metų - 17,3 tūkst. Ilgalaikių bedarbių buvo 43,1 tūkst., arba 38 proc. visų bedarbių, jų skaičius padidėjo atitinkamai 4,7 tūkst. Tuo metu gyventojų užimtumas antrąjį ketvirtį buvo 74 proc. - per ketvirtį jis padidėjo 0,6 punkto, per metus - sumažėjo 0,2 punkto. Moterų užimtumas buvo 1 proc. žemesnis nei vyrų - atitinkamai 73,5 ir 74,5 proc., jaunimo - 27,9 proc. (sumažėjo atitinkamai 0,3 ir 3,3 punkto), 55-64 metų gyventojų - 71,7 proc. Darbo jėgai priskiriamų asmenų buvo 1,57 mln. - 19,1 tūkst. daugiau nei pirmąjį ketvirtį: dirbo ar turėjo darbą 1,46 mln. gyventojų (atitinkamai padidėjo 12,3 tūkst. Antrąjį ketvirtį šalyje buvo 912,6 tūkst. ekonomiškai neaktyvių 15 metų ir vyresnių gyventojų, iš jų daugiau nei pusė (60,3 proc.) - senatvės pensininkai ar išankstinės senatvės pensijos gavėjai, 17,3 proc.
| Rodiklis | 1 ketvirtis | 2 ketvirtis |
|---|---|---|
| Bedarbiai (15-74 m.) | 127,2 tūkst. | 113,4 tūkst. |
| Bedarbiai (15-24 m.) | 13,7 tūkst. | 17,3 tūkst. |
| Ilgalaikiai bedarbiai | 37,3 tūkst. (29,3%) | 43,1 tūkst. |
Metinė perspektyva ir šalies masto rodikliai
Nedarbo lygis Lietuvoje pernai siekė 6,9 proc. - 0,2 procentinio punkto mažiau negu 2024 metais, skelbia Valstybės duomenų agentūra. Pernai šalyje buvo 108 tūkst. bedarbių - 3,6 proc. (4 tūkst.) mažiau nei užpernai. Ilgalaikio nedarbo lygis padidėjo 0,2 punkto ir sudarė 2,5 proc. Užimtų gyventojų skaičius per metus sumažėjo 0,1 proc. (0,9 tūkst.) iki beveik 1,5 mln. Ekonomiškai neaktyvių 15 metų ir vyresnių žmonių skaičius augo 1,8 proc. (16 tūkst.) iki 920 tūkst. Vidutinis darbuotojų skaičius pernai siekė apie 1,383 mln. ir per metus padidėjo 18,3 tūkst. Daugiau nei du trečdaliai (73 proc.) jų dirbo privačiame sektoriuje, o likę - viešajame.
Teritoriniai ypatumai: kaip skaityti apskričių žemėlapius ir grafikus
Nedarbo lygio teritoriniai skirtumai dažniausiai atsiskleidžia per skirtingą ekonominę specializaciją ir darbo rinkos struktūrą apskrityse, todėl pateikti rodikliai pagal lytį, amžių ir užimtumą naudojami kaip proxy apskričių lygmens skirtumams interpretuoti.
- Vyrų nedarbo lygis išlieka didesnis nei moterų, miestelių ir kaimo gyventojų - didesnis nei miestuose.
- Palyginti su šalies vidurkiu, didesnis yra jaunimo, tautinių mažumų atstovų (daugiausia romų) ir žemesnio išsilavinimo žmonių nedarbo lygis.
- Padidėjus nedarbo socialinio draudimo išmokoms, mažėja neregistruotų bedarbių.
Nedarbo lygis Europoje. Nedarbo lygis Europos Sąjungoje. Nedarbo Lygio Pokyčiai Lietuvoje.
Praktiniai naudojimo pavyzdžiai apskričių planavimui
Tyrimo metu pagal Eurostat reikalavimus apklausiama 8000 namų ūkių. LIETUVOJE nedarbo lygis kaip darbo biržose registruotų bedarbių skaičiaus ir šalies darbo jėgos santykis pradėtas skaičiuoti 1991 m. Lietuvos darbo biržos duomenimis, nedarbo lygis 1991 m. sudarė 0,3 %, 1993 m. - 3,1 %, 1995 m.
Taip pat skaitykite: Gaukite ligos išmoką dirbant savarankiškai
Nedarbo lygis (apskaičiuotas pagal abi metodikas) sparčiai didėjo 1991-1995 ir 1998-2001 m., vėliau ėmė mažėti. 2008 m. pabaigoje-2009 m. pradžioje dėl ekonominės krizės nedarbo lygis padidėjo daugiau kaip 2 kartus ir, gyventojų užimtumo tyrimo duomenimis, 2009 m. antrąjį ketvirtį sudarė 13,6 % (jaunimo iki 25 metų - 29,6 %). Didžiausias nedarbo lygis šalyje užfiksuotas 2001 m. (Lietuvos darbo biržos duomenimis - 11,2 %, gyventojų užimtumo tyrimo duomenimis - 16,5 %, jaunimo iki 25 metų - 30,9 %).
Duomenų interpretavimo ribotumai ir apskričių pjūvis
Nustatant nedarbo lygį, remiamasi atrankiniais gyventojų užimtumo tyrimais, darbo biržų duomenimis apie jose oficialiai registruotus bedarbius, socialinio draudimo statistika apie asmenis, gaunančius bedarbio pašalpą, taip pat gyventojų surašymų rezultatais. Svarbu pažymėti, kad nedarbo lygis, nustatytas iš neoficialių šaltinių (gyventojų užimtumo tyrimų), dažniausiai didesnis už oficialųjį, nes dalis gyventojų, neturinčių darbo, dėl įvairių priežasčių nesiregistruoja darbo biržose arba įsiregistravę negauna bedarbio statuso (pavyzdžiui, moksleiviai, studentai).
Gyventojų (15-64 metų) užimtumo lygis buvo 72,2%, per ketvirtį jis sumažėjo 0,7 proc. punkto, per metus - padidėjo 0,7 proc. punkto. Moterų užimtumo lygis buvo 1,4 proc. Jaunimo (15-24 metų) užimtumo lygis pirmąjį šių metų ketvirtį siekė 29,2%, per ketvirtį sumažėjo 1,2 punkto, per metus padidėjo 0,7 proc. punkto. 55-64 metų gyventojų užimtumo lygis siekė 68,1%, per ketvirtį jis sumažėjo 1,1 proc. punkto, per metus padidėjo 0,7 proc.
Santraukos lentelė planavimo vienetams
| Rodiklis | Aprašymas |
|---|---|
| Nedarbo lygis | Nedarbo lygis yra pagrindinis nedarbo rodiklis, apskaičiuojamas kaip bedarbių skaičiaus ir darbo jėgos santykis, išreikštas procentais. |
| Metodikos | Nustatant nedarbo lygį, remiamasi atrankiniais gyventojų užimtumo tyrimais, darbo biržų duomenimis apie jose oficialiai registruotus bedarbius, socialinio draudimo statistika apie asmenis, gaunančius bedarbio pašalpą, taip pat gyventojų surašymų rezultatais. |
| Demografiniai pjūviai | Analizuojant nedarbo problemą ekonomikoje, skaičiuojamas bendrasis nedarbo lygis, taip pat vyrų, moterų, įvairių amžiaus, išsilavinimo, profesinių, etninių ir kitų socialinių grupių nedarbo lygis. |
| Laiko dinamika | Nedarbo lygis (apskaičiuotas pagal abi metodikas) sparčiai didėjo 1991-1995 ir 1998-2001 m., vėliau ėmė mažėti. |
Nedarbo Lygio Tendencijos Dabartiniu Laikotarpiu.
tags: #nedarbingumo #lygis #pagal #regionus