Nedarbingumo pažymėjimas yra pagrindas skirti ir mokėti ligos išmoką. Vis dėlto išduotas nedarbingumo pažymėjimas dar nereiškia, kad ligos išmoka bus paskirta. Ligos išmoka skiriama ligos socialiniu draudimu apdraustiems žmonėms, tapusiems laikinai nedarbingais ir dėl to praradusiems darbo pajamas.
Kada ir kaip pateikti prašymą dėl ligos išmokos
Svarbu - ligos išmoka neskiriama automatiškai. Norint gauti ligos išmoką, reikia pateikti prašymą „Sodrai“. Tai pakanka padaryti vieną kartą per visą gyvenimą. Pateiktas neterminuotas prašymas galioja visiems ateities ligos ar ligonio slaugymo atvejams. Jį galima pateikti bet kuriuo metu, net nelaukiant, kol susirgsite ar reikės slaugyti susirgusį šeimos narį.
Pateiktas neterminuotas prašymas galioja ir vienerius metus atgal. Pavyzdžiui, jei žmogus sirgo ir turėjo išduotą nedarbingumo pažymėjimą 2024 m. vasarį, tačiau tuomet nepateikė prašymo ligos išmokai skirti, ligos išmoka jam negalėjo būti išmokėta. Jei žmogus pateiks prašymą šių metų sausį, jam bus išmokėta ligos išmoka už praėjusį laikotarpį. Svarbu, kad nuo ligos pabaigos nebūtų praėję daugiau nei 12 mėnesių.
Prašymą dėl ligos išmokos galima pateikti per asmeninę „Sodros“ paskyrą www.sodra.lt/gyventojui. Asmeninėje paskyroje taip pat galima patikrinti, ar priimtas sprendimas dėl ligos išmokos skyrimo. Jei nurodysite savo el. pašto adresą, visa informacija bus siunčiama ir elektroniniu paštu.
Kas turi teisę gauti ligos išmoką ir kokie reikalavimai stažui
Ligos išmoka skiriama ligos socialiniu draudimu apdraustiems žmonėms, tapusiems laikinai nedarbingais ir dėl to praradusiems darbo pajamas. Kad gautų ligos išmoką, žmogus turi būti sukaupęs ne trumpesnį kaip 3 mėnesių per paskutinius 12 mėnesių arba ne trumpesnį kaip 6 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius ligos socialinio draudimo stažą.
Taip pat skaitykite: Nedarbingumo išmoka Lietuvoje
Vieną kartą pateiktas prašymas galios visiems būsimiems ligos atvejams. Prašymą ligos išmokai skirti galima pateikti bet kuriuo metu, net nelaukiant, kol susirgsite ar reikės slaugyti susirgusį šeimos narį.
Ligos išmokos dydis ir skaičiavimas
Ligos išmokos dydis apskaičiuojamas kiekvienam žmogui individualiai pagal jo draudžiamąsias pajamas, turėtas per paeiliui einančius tris mėnesius, buvusius prieš mėnesį iki mėnesio, kai žmogus susirgo. Draudžiamosios pajamos yra žmogaus darbo pajamos, nuo kurių buvo sumokėtos socialinio draudimo įmokos ligos socialiniam draudimui, taip pat žmogui priskaičiuotos ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros išmokos ar nedarbo socialinio draudimo išmokos.
| Laikotarpis / sąlyga | Ką apima |
|---|---|
| 1-2 ligos dienos | Ligos išmoką moka darbdavys, ne mažesnė kaip 62,06 % gavėjo vidutinio darbo užmokesčio |
| Nuo 3 dienos | Ligos išmoką moka „Sodra“, jos dydis - 62,06 % išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio |
| Vaiko slauga | Išmoka siekia 65,94 % kompensuojamojo uždarbio |
| Mokesčiai | Išmokos sumos skaičiavimo dieną atskaitomas 15 % GPM ir 6 % PSD |
Maksimalus kompensuojamasis darbo užmokestis ligos išmokoms negali viršyti dviejų vidutinių šalies darbo užmokesčių, galiojusių už praėjusį ketvirtį iki nedarbingumo pradžios.
Savarankiškai dirbantys asmenys: ką reikia žinoti
Žmonės, vykdantys savarankišką veiklą, išskyrus dirbančius pagal verslo liudijimą, kaip ir kiti dirbantys, yra draudžiami ligos ir motinystės socialiniu draudimu. Šias socialines garantijas jiems užtikrina socialinio draudimo įmokų (VSD) mokėjimas.
Dažnai savarankiškai dirbantys gyventojai pajamas deklaruoja ir įmokas „Sodrai“ sumoka už visus metus iki kitų metų gegužės 1-osios. Tuomet „Sodra“ gali įvertinti, ar jie teisės į išmoką dieną buvo draudžiami, ar buvo įgiję reikalingą socialinio draudimo stažą, ir apskaičiuoti išmokos dydį pagal sumokėtas įmokas.
Taip pat skaitykite: Nedarbo tendencijos Olandijoje
Pavyzdžiui, jei asmuo susirgo ir turėjo išduotą nedarbingumo pažymėjimą šių metų sausį, tačiau nemokėjo einamųjų VSD įmokų, ligos išmoka jam galėtų būti paskirta ir išmokėta tik po to, kai jis kitais metais deklaruos pajamas ir sumokės VSD įmokas už visus praėjusius metus. Kad taip nenutiktų, patariama VSD įmokas mokėti kiekvieną mėnesį.
Nedarbingumo kontrolė ir pažeidimai: ką svarbu žinoti
„Sodra“ pabrėžia, kad piktnaudžiavimas ligos išmokomis gali turėti didelių pasekmių - jei pažeidimas užfiksuojamas, galima netekti ne tik išmokos, bet ir teks grąžinti jau gautus pinigus. Tai - ne papildomos atostogos. „Laikinas nedarbingumas - tai ne papildomos atostogos ar asmeniniam tobulėjimui skirtas laikas. Šiuo laikotarpiu žmogus turi visas jėgas sutelkti į savo sveikatą, o „Sodra“ jam moka ligos išmoką, kaip kompensaciją už laikinai prarastas darbo pajamas“, - pabrėžė „Sodra“.
Ji pridėjo, kad gydytojai, išduodami nedarbingumo pažymėjimą, supažindina pacientą su gydymosi rėžimu, kurio privaloma laikytis visą nedarbingumo laikotarpį. Tais atvejais, kai gyventojas gydytojo nurodymų nesilaiko, „Sodra“ gali tokius veiksmus pripažinti taisyklių pažeidimu.
„Taisyklių pažeidimai yra tada, kai žmogus nesilaiko gydytojo nustatyto gydymo režimo ir neatlieka paskirtų procedūrų. Pavyzdžiui, vartoja alkoholį ir kitaip svaiginasi, dirba, mokosi kontaktiniu būdu, keliauja, dalyvauja kultūros, sporto, pramoginiuose ar kituose renginiuose arba elgiasi taip, kad jo veiksmai gali užtęsti laikino nedarbingumo trukmę“, - pasakojo „Sodra“.
Tiesa, tokius pažeidimus gali nustatyti ne tik „Sodra“, bet ir gydytojai bei darbdaviai. Tačiau būtina, kad nustatyti pažeidimai būtų paremti dokumentais, patvirtinančiais nustatyto rėžimo nesilaikymą. „Sodra“ dalijosi, kad dažniausiai pranešimų apie pažeidimus sulaukia iš darbdavių, pačių gyventojų ir gydytojų. Visgi ji pabrėžia, kad, prieš patvirtinant pažeidimą, kiekvienas atvejis vertinamas individualiai, nepriklausomai nuo to, kas apie jį pranešė.
Taip pat skaitykite: Gaukite ligos išmoką dirbant savarankiškai
Patikrinimai ir Gydytojų konsultacinė komisija
Be to, „Sodros“ specialistai taip pat atlieka ir atsitiktinę nedarbingumo kontrolę, pasitelkdami informacines sistemas - programinę įrangą, kuri analizuoja nedarbingumo pažymėjimų išdavimą pagal tam tikrus rizikos vertinimo kriterijus. Tai reiškia, kad specialistai išnagrinėja išduotų nedarbingumo pažymėjimų duomenis, pavyzdžiui, laikinojo nedarbingumo trukmę, laikinojo nedarbingumo priežastis, gydytojo įvestus duomenis bei „Sodros“ duomenis.
Jei būna nustatyti pažeidimai arba kyla abejonių dėl nedarbingumo pažymėjimo išdavimo teisingumo, gyventojas būna kviečiamas į Gydytojų konsultacinę komisiją, kurioje dalyvauja ir „Sodros“ atstovai. „Ši kontrolė yra efektyvi - pakvietus žmones patikrinimui, asmens sveikatos priežiūros įstaigų gydytojai beveik 60 procentų šių asmenų pripažįsta darbingais dar iki komisijos posėdžio. Tai reiškia, kad nedarbingumo pažymėjimai nedelsiant užbaigiami“, - pasidalijo „Sodra“.
Ką gali padaryti darbdavys
„Sodra“ dalijosi, kad sprendimus dėl pažeidimų gali priimti ir patys darbdaviai. „Darbdavys pats gali sukurti komisiją, kuri išnagrinės elgesio taisyklių pažeidimus, o, nustačius pažeidimus, apie tai informuoti „Sodrą“. „Sodra“, remdamasi darbdavio sudarytos komisijos pateiktais duomenimis, priims sprendimą, ar mokėti ligos išmoką“, - pabrėžė ji.
Kokios pasekmės laukia pažeidėjų?
„Sodra“ atkreipė dėmesį, kad nedarbingumo kontrolės vykdymo procesas orientuotas į kontrolę iki ligos išmokos skyrimo, o ne į permokėtų ligos išmokų sugrąžinimą. Todėl nustačius pažeidimus ligos išmoka tiesiog nėra išmokama. „Sodros“ duomenimis, 2024 m. po patikrinimo ligos išmoka neišmokėta 572 atvejais, o bendra neišmokėtų išmokų suma viršijo 76 tūkstančius eurų.
Tuo metu, jei nustatoma, kad ligos išmokos mokėjimo metu buvo pažeistos taisyklės, ligos išmoką reikia grąžinti. 2024 m. išmokėtą ligos išmoką turėjo grąžinti 45 žmonės. Dar 40 žmonių 2024 m. nedarbingumo metu kirto valstybės sieną, todėl buvo priimti sprendimai nemokėti ligos išmokos bendrai 3 tūkstančių eurų sumai.
Praktiniai patarimai norint susigrąžinti išmokas arba išvengti problemų
- Pateikite prašymą „Sodrai“ laiku - vieną kartą pateiktas prašymas galioja visą gyvenimą.
- Įsitikinkite, kad turite reikiamą ligos socialinio draudimo stažą (3 mėn. per pask. 12 mėn. arba 6 mėn. per pask. 24 mėn.).
- Savarankiškai dirbantiems: mokėkite VSD įmokas reguliariai kiekvieną mėnesį ir pateikite SAV pranešimą „Sodrai“.
- Laikykitės gydytojo nurodytų gydymosi režimų ir procedūrų - vengimas atlikti paskirtas procedūras, alkoholio vartojimas, vieši renginiai ar kelionės gali būti pripažinti pažeidimais.
- Jeigu „Sodra“ kviečia į patikrinimą, pateikite reikiamus dokumentus ir paaiškinimus - kiekvienas atvejis vertinamas individualiai.
- Darbdaviui praneškite apie nedarbingumą laiku ir bendradarbiaukite, jei darbdavys sudaro komisiją dėl elgesio taisyklių pažeidimų.
Dažniausios ligos priežastys ir statistika
Nepriklausomai nuo metų laiko, dažniausia ligos priežastis - ūminės viršutinių kvėpavimo takų infekcijos. Vasarą jos sudaro 17 proc. visų ligos atvejų, rudenį - 25 proc., žiemą - vidutiniškai 32 proc. Sausį dėl ūmių kvėpavimo takų ligų išduota 110 tūkstančių nedarbingumo pažymėjimų, iš jų dėl gripo - 14 tūkstančių. Nedarbingumo pažymėjimų dėl Covid-19 - beveik 2 tūkstančiai.
Šiuo metu maždaug 38 tūkstančiai žmonių, kuriems buvo išduoti nedarbingumo pažymėjimai, dar nėra pateikę prašymo ligos išmokai skirti. Ne visi gyventojai, turintys nedarbingumo pažymėjimus, automatiškai gauna ligos išmoką. Ji neskiriama, jei žmogus neturi reikiamo ligos socialinio draudimo stažo ar neatitinka kitų nustatytų sąlygų. Šiuo metu neišmokėtų ligos išmokų suma viršija 4 mln.
Priminimas apie elgesį nedarbingumo metu
Neretai nedarbingumo metu žmonėms atsibosta būti namuose, todėl jie sugalvoja apsilankyti prekybos centruose ar nuvykti į sodybą. Visgi kai kurie net neįtaria, kad taip gali prisidaryti sau bėdų. Pavyzdžiui, gali atrodyti, kad išėjus trumpam apsipirkti, šiek tiek papramogauti ar vykstant kur nors užsukus užsipilti degalų nieko blogo nenutiks. Pasirodo, „Sodrai“ nusprendus patikrinti nedarbingumo laikotarpio banko išrašus, tokie mokėjimai galėtų tapti pretekstu nutraukti ligos išmoką.
tags: #nedarbingumo #ismokos #susigrazinimas