ePaslaugos: nedarbingumo pažymėjimo išdavimo tvarka

Nedarbingumo pažymėjimas, arba biuletenis (pranc. bulletin) - tai dokumentas, patvirtinantis asmens laikiną nedarbingumą dėl ligos, traumos ar kitų priežasčių. Remiantis nedarbingumo pažymėjimu skiriama ligos socialinio draudimo išmoka, taip pat pratęsiamas nedarbo socialinio draudimo išmokų mokėjimas. Nedarbingumo pažymėjimas išduodamas tik asmeniui, apdraustam ligos ir motinystės, nelaimingų atsitikimų darbe ir susirgimų profesine liga, nedarbo socialiniu draudimu.

Lietuvoje nuo 2010 m. nedarbingumo pažymėjimas yra elektroninis. Kai asmuo kreipiasi į gydytoją ir pripažįstamas laikinai nedarbingu, gydytojas per EPTS (Elektroninę nedarbingumo pažymėjimų tvarkymo sistemą) užpildo elektroninį nedarbingumo pažymėjimą. Pabrėžiame, jog užpildytas ir elektroniniu parašu pasirašytas elektroninis nedarbingumo pažymėjimas - tai juridinę galią turintis dokumentas, kurio pagrindu skiriama pašalpa.

Kaip veikia elektroninio nedarbingumo pažymėjimo tvarkymo sistema (EPTS)?

Pagrindiniai veiksmai EPTS sistemoje: Nedarbingumo pažymėjimo kūrimas: Gydytojas EPTS sistemoje inicijuoja naujo nedarbingumo pažymėjimo kūrimą. Duomenų užpildymas: Užpildomi visi reikalingi nedarbingumo pažymėjimo duomenys. Duomenų patikrinimas: Prieš išsaugant pažymėjimo duomenis, jie turi būti patikrinti, ar yra korektiški. Išsaugojimas: Nedarbingumo pažymėjimas išsaugomas sistemoje. Galima išsaugoti ir dalinai patvirtintą dokumentą. Pasirašymas: Pažymėjimo peržiūros lange paspausti ir pasirinkti Pasirašyti. Pasirinkti pasirašyti pažymėjimą iš kurio galima pasirašyti dokumentą.

Gydytojas per EPTS pažymėjimą galės išrašyti greičiau, nes, įvedus paciento asmens kodą, kiti duomenų laukai užsipildo automatiškai - belieka įvesti diagnozę ir nedarbingumo laikotarpį. Lengvinant šių pažymėjimų išdavimą, mažinant klaidų bei siekiant išvengti taisymų, EPTS numatyta klaidų kontrolė ir įvairūs perspėjimai, atkreipsiantys gydytojo dėmesį, jei asmeniui jau yra išduotas elektroninis pažymėjimas ar toks asmuo nedraustas arba jo darbingumas turi būti vertinamas Gydytojų konsultacinės komisijos posėdyje ir pan.

Kam asmuo gaus pranešimą ir kaip informacija pateikiama institucijoms?

Pacientui išduodamas pranešimas apie išduotą elektroninį pažymėjimą (Pranešimas apie išduotą elektroninį nedarbingumo pažymėjimą ar Pranešimas apie išduotą elektroninį nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimą). Šis pranešimas - tai iš EPTS atspausdinamas dokumentas tik informuojantis, kad asmeniui išduotas elektroninis pažymėjimas (be ypatingų asmens duomenų). Jeigu asmeniui minėtas pranešimas nereikalingas (jo darbdavys naudojasi EDAS), iš EPTS jo spausdinti nebūtina. Tačiau svarbu atkreipti dėmesį, jog tais atvejais, kai darbdavys ar kitos institucijos nesinaudoja EDAS arba neturi pasirašę duomenų teikimo sutarties, asmuo turi šį pranešimą atsispausdinti iš EPTS.

Taip pat skaitykite: Nedarbingumo išmoka Lietuvoje

Darbdavys, prisijungęs prie EDAS (Elektroninės draudėjų aptarnavimo sistemos), mato informaciją apie savo darbuotojo laikinąjį nedarbingumą. Pacientams nereikės nešti nedarbingumo pažymėjimų į darbovietes, nes informaciją apie jų nedarbingumo laikotarpį darbdaviai galės matyti, prisijungę prie EDAS. Šio pažymėjimo taip pat nebereikės pristatyti ir į „Sodrą“. Tačiau pašalpą „Sodra“ skirs tik gavusi asmens prašymą (galima pateikti per EGAS ar popierinį), kuriame nurodomas laikinojo nedarbingumo laikotarpis, už kurį prašoma skirti pašalpą, ir darbdavio užpildytą formą NP-SD.

Teisinis pagrindas ir taisyklės

Elektroniniai nedarbingumo pažymėjimai (toliau - e-pažymėjimai) Lietuvoje išduodami vadovaujantis tam tikromis taisyklėmis ir teisės aktais. Teisinis pagrindas: Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymas. Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas. Kiti teisės aktai, reglamentuojantys nedarbingumo pažymėjimų išdavimą. Elektroninių nedarbingumo pažymėjimų bei elektroninių nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo taisyklės parengtos vadovaujantis: Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymu, Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymu, Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymu, Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymu, Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymu.

Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 25 d. nutarimu Nr.86, yra reglamentuojamos papildomos išmokų skyrimo nuostatos. Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 22 d., nustatytos procedūros dėl nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų.

Nedarbingumo trukmė, specialios situacijos ir GKK vaidmuo

Dėl ligos ar nelaimingo atsitikimo - nuo pirmos darbingumo netekimo iki darbingumo atgavimo dienos arba iki darbingumo lygio nustatyto termino. Nėščioms moterims - akušeriai ginekologai arba šeimos gydytojai įstatymuose nustatytam nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiui, suėjus 28 nėštumo savaitėms ir daugiau. Sergančiam šeimos nariui slaugyti - jei gydytojo nurodymu būtina slauga. Asmenims, nušalintiems nuo darbo dėl karantino režimo ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų protrūkių arba epidemijų židiniuose nustatytam laikotarpiui. Užimtumo tarnyboje įregistruotiems bedarbiams jų ligos ar traumos atveju.

Asmens sveikatos priežiūros įstaigos GKK, įvertinusi asmens sveikatos būklę bei darbingumą ir priėmusi išvadą, įveda šiuos duomenis į EPTS ir jų teisingumą patvirtina GKK pirmininkas elektroniniu parašu. Įvertinusi asmens sveikatos būklę bei darbingumą, pripažįsta asmenį laikinai nedarbingu, GKK pirmininkas įveda šiuos duomenis į EPTS ir išduoda naują elektroninį pažymėjimą šiose Taisyklėse nustatytais terminais.

Taip pat skaitykite: Nedarbo tendencijos Olandijoje

Jeigu asmuo į stacionarinio gydymo paslaugas teikiančią asmens sveikatos priežiūros įstaigą kreipiasi pasibaigus ambulatorinių įstaigų darbo laikui, elektroninį pažymėjimą ambulatoriškai gydyti jam gali išduoti priėmimo skyriuje budintis gydytojas, bet ne ilgiau kaip 3 kalendorinėms dienoms. Asmenims, sergantiems psichikos ligomis, gali būti išduoti elektroniniai pažymėjimai dėl ambulatorinio gydymo atgaline data.

Tais atvejais, kai gydytojas pagal asmens sveikatos priežiūros įstaigos vadovo nustatytą gydytojo paslaugų teikimo tvarką pacientų namuose ir registruotą iškvietimą į namus teikia gydytojo paslaugas paciento namuose ir nustato, kad asmuo yra laikinai nedarbingas, jam elektroninis nedarbingumo pažymėjimas gali būti išduodamas kitą gydytojo darbo dieną, nuo tos dienos, nuo kurios asmuo buvo pripažintas laikinai nedarbingu, jei šis gydytojas po iškvietimo negrįžta į savo nuolatinę darbo vietą asmens sveikatos priežiūros įstaigoje.

Estetinės ir plastinės operacijos, senatvės pensijos amžius ir kiti apribojimai

Elektroniniai pažymėjimai dėl estetinių ir plastinių operacijų stacionare operuotiems asmenims gali būti išduodami, jeigu buvę defektai trukdė jų profesiniam darbingumui arba jei operacija stacionare buvo atliekama gydymo tikslu. Dėl ligos ar traumos buityje laikinai nedarbingais pripažinti asmenys, sukakę senatvės pensijos amžių, į NDNT darbingumo lygiui nustatyti nesiunčiami. Šie asmenys gali būti siunčiami į NDNT darbingumo lygiui nustatyti tik dėl nelaimingo atsitikimo darbe (pakeliui į/iš darbo) ar dėl profesinės ligos.

Naujas elektroninis pažymėjimas asmeniui, kuris NDNT pripažintas nedarbingu ar iš dalies darbingu, susirgus kita liga ar susižalojus gali būti išduodamas dar nepradėjus dirbti, o dėl tos pačios ligos, ligai paūmėjus ar esant jos komplikacijoms - tik po 1 darbo dienos.

Kam neišduodamas e-pažymėjimas?

E-pažymėjimai neišduodami asmenims, kurie į asmens sveikatos priežiūros įstaigą dėl traumos kreipėsi būdami neblaivūs (girti), taip pat asmenims, kurių laikinojo nedarbingumo priežastis yra piktnaudžiavimas psichiką veikiančiomis medžiagomis. Šiuo atveju išduodama medicininė pažyma (forma Nr. 094/a).

Taip pat skaitykite: Gaukite ligos išmoką dirbant savarankiškai

Asmenys, įtariami esantys neblaivūs (girti) ar apsvaigę nuo psichiką veikiančių medžiagų, patikrinami pagal Bendros asmens būklės įvertinimo metodiką, patvirtintą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-505. Esant pagrįstiems įtarimams, kad asmuo yra neblaivus (girtas) ar apsvaigęs, tai pažymima medicininiuose dokumentuose, o asmuo supažindinamas su išvada pasirašytinai. Jeigu asmuo nesutinka su bendros asmens būklės įvertinimo rezultatais arba atsisako tikrintis, jis turi teisę pagal Transporto priemones vairuojančiųjų ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452, 27 punktą kreiptis dėl medicininės apžiūros atlikimo.

Tais atvejais, kai bendros asmens būklės įvertinimo ar medicininės apžiūros metu nustatoma, kad asmuo yra neblaivus (girtas) ar apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų, arba asmuo, nesutikęs su bendros asmens būklės įvertinimo rezultatais ar atsisakęs tikrintis, nesikreipia dėl medicininės apžiūros atlikimo, jam išduodama medicininė pažyma (forma Nr. 094/a).

Paciento pareigos ir elgesio taisyklės

Gydytojas, išduodamas elektroninį pažymėjimą, laikinai nedarbingu pripažintą asmenį pasirašytinai (asmens medicininiuose dokumentuose) supažindina su elgesio taisyklėmis nedarbingumo metu bei prievole Fondo valdybos teritorinio skyriaus kvietimu atvykti į asmens sveikatos priežiūros įstaigos GKK darbingumui patikrinti. Laikinojo nedarbingumo metu asmuo privalo vykdyti gydytojo nurodymus ir elgtis taip, kad jo netinkami veiksmai neužtęstų ligos ar sergančio šeimos nario slaugos trukmės.

Elektroninio pažymėjimo išdavimas šeimos narių slaugai ir sveiko vaiko priežiūrai

Šeimos nariais laikomi: sutuoktinis, vaikas (įvaikis), motina (įmotė), tėvas (įtėvis). Elektroniniai pažymėjimai sergančiam suaugusiam šeimos nariui slaugyti dėl tos pačios ligos išduodami ne ilgiau kaip 7 kalendorinėms dienoms nepriklausomai nuo to, kur asmuo slaugomas - stacionare ar namie. Jeigu vieno šeimos nario slaugos metu suserga kiti šeimos nariai, elektroninis pažymėjimas jiems slaugyti ambulatoriškai išduodamas tik vienam slaugančiam asmeniui. Nepertraukiamos slaugos laikotarpiu elektroninis pažymėjimas slaugyti gali būti išduotas ir kitam šeimos nariui, tačiau bendra slaugos trukmė negali viršyti slaugomų asmenų amžių atitinkančiai šių Taisyklių 56-57 punktuose nurodytai trukmei.

Elektroninis pažymėjimas gali būti išduodamas sveiko vaiko priežiūrai, jei šis vaikas yra iki 3 metų, bet asmuo, kuriam suteiktos nėštumo ir gimdymo atostogos ar atostogos vaikui prižiūrėti, kol jam sueis treji metai, dėl savo ligos ar traumos (toliau vadinama - sergantis asmuo) negali šio vaiko prižiūrėti. Elektroninį pažymėjimą sveiko vaiko priežiūrai išduoda sergantį asmenį gydantis gydytojas kitam šeimos nariui (motinai (įmotei) ar tėvui (įtėviui), prižiūrinčiam vaiką, įvertinęs sergančiojo asmens sveikatos būklę. Elektroniniai pažymėjimai sveiko vaiko priežiūrai dėl tos pačios segančiojo asmens ligos ar traumos išduodami ne ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų nepriklausomai nuo to, ar sergantysis asmuo gydomas stacionare, ar ambulatoriškai.

Nuotolinis nedarbingumo pažymėjimo išdavimas

Skelbiama, kad padidėjusio sergamumo metu asmeniui pasireiškus negalavimams, atitinkantiems užkrečiamosios ligos požymius, šeimos medicinos paslaugas teikiančio gydytojo sprendimu, nedarbingumo pažymėjimas gali būti išduodamas nuotoliniu būdu nuotolinės konsultacijos metu. Prireikus tiesioginės konsultacijos, gydytojas nuotolinės konsultacijos metu įvertinęs pateiktą informaciją apie asmens sveikatos būklę ir įvertinęs galimo užkrėtimo riziką, dėl asmens laikinojo nedarbingumo sprendžia konsultacijos tiesioginio kontakto metu.

Ministerija pažymi, kad padidėjusio sergamumo metu nedarbingumo pažymėjimai dėl kitų, nei užkrečiamosios ligos požymius turinčių susirgimų, priežasčių, išduodami ir tęsiami šiose taisyklėse nustatyta tvarka. Padidėjusiu sergamumu laikomi atvejai, kai Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, Lietuvoje praėjusią savaitę gripo, ūmių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų ir COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) atvejų skaičius 100 tūkst. gyventojų (suminis rodiklis) viršijo 800.

Privalomi techniniai reikalavimai ir gydymo įstaigų funkcionalumas

Naudojantis EPTS, iš karto bus matoma, ar asmuo draustas ir leis išduoti elektroninį pažymėjimą tik apdraustajam, darbo biržoje registruotam bedarbiui, ar vidaus tarnybos sistemos pareigūnui. Kitiems asmenims sistema pažymėjimų išduoti neleis. Taigi automatiškai bus užtikrintas teisingas elektroninių nedarbingumo pažymėjimų išdavimas.

Gydymo įstaigoms nebereikės vykdyti nedarbingumo pažymėjimų blankų apskaitos, vežioti į „Sodrą“ pranešimų apie ligos pradžią, taip pat bus įmanoma įvairiais pjūviais gauti ataskaitas apie išduotus nedarbingumo pažymėjimus. Taip pat sumažės darbo krūvis personalui - elektroninis pažymėjimas netvirtinamas įstaigos antspaudu (spaudu) ir papildomai neregistruojamas. Atkreipiame dėmesį, jog asmens sveikatos priežiūros įstaigoms, norint išduoti elektroninius pažymėjimus, reikia įsigyti elektroninį parašą.

Darbdavių ir darbuotojų veiksmai

Darbdavys per EDAS galės stebėti savo darbuotojo nedarbingumo laikotarpius. Teikiant informaciją apie ligos pašalpą iš darbdavio lėšų bei dėl ligos nedirbtą laikotarpį, draudėjui nebereikės pildyti nedarbingumo pažymėjimų antrosios pusės ir jų pristatyti „Sodrai\" - tai, kaip jau minėta, bus galima padaryti elektroniniu būdu (per EDAS pateikiant Pranešimą dėl pašalpos skyrimo (forma NP-SD). Darbuotojas, prisijungęs prie EGAS (Elektroninės gyventojų aptarnavimo sistemos), gali pateikti prašymą pašalpai skirti.

Atnaujinimai ir nauji įgaliojimai

Pacientus pasiekė gera žinia - nuo liepos 1 d. keičiasi tvarka, kas galės išduoti nedarbingumą. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) neseniai pranešė, kad sveikatos apsaugos ir socialinės apsaugos ir darbo ministrų įsakymais slaugytojams ir akušeriams suteikti įgaliojimai išduoti pacientams nedarbingumo pažymėjimus. Tokius nedarbingumo pažymėjimus slaugytojai galės išduoti ne ilgesniam nei 7 kalendorinių dienų laikui. Suteikta galimybė išduoti nedarbingumo pažymėjimus prisidės prie pacientų srautų subalansavimo ir eilių mažėjimo gydymo įstaigose, atveriant galimybę didinti sveikatos paslaugų prieinamumą ir skirti dėmesį tiems pacientams, kuriems reikia didesnės pagalbos.

Nuo šių metų pradžios slaugytojai gali savarankiškai konsultuoti pacientus, paskirti tyrimus ir vertinti jų rezultatus, aptarti savikontrolės priemones, vaistų vartojimo ypatumus. Tai dar vienas žingsnis link platesnio sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo didinimo.

Santrauka (pagrindiniai žingsniai pacientui)

  1. Kreiptis į gydytoją ar gydymo įstaigą (ambulatoriškai arba atvejus budėjimo metu - priėmimo skyriuje).
  2. Gydytojas per EPTS užpildo ir prireikus pasirašo elektroninį nedarbingumo pažymėjimą.
  3. Pacientas, jei reikia, atspausdina pranešimą apie išduotą pažymėjimą arba informacija perduodama darbdaviui per EDAS.
  4. Jeigu pageidaujama pašalpa - darbuotojas pateikia prašymą „Sodrai“ per EGAS arba popieriniu būdu, o darbdavys pateikia NP-SD formą per EDAS.
Situacija Nedarbingumo trukmė / pastaba
Ligos ar traumos atvejis Nuo pirmos darbingumo netekimo iki darbingumo atgavimo
Nėščios moterys Nuo 28 nėštumo savaitės ir daugiau įstatymuose nustatytam laikotarpiui
Šeimos nario slauga Ne ilgiau kaip 7 kalendorinės dienos
Sveiko vaiko priežiūra (vaikas iki 3 metų) Ne ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų

EPTS sistema suteikia greitį, skaidrumą ir saugumą tiek pacientams, tiek gydytojams ir socialinio draudimo institucijoms, automatizuodama procesus, mažindama klaidų skaičių ir administracinį krūvį. Svarbu pažymėti, kad elektroninio pažymėjimo išdavimas reglamentuotas teisės aktais ir taisyklėmis, todėl sistema užtikrina, kad pažymėjimai bus išduodami tik teisėtiems asmenims.

tags: #nedarbingumo #busena #epts