Slaugant artimąjį namuose ar ieškant jam tinkamos priežiūros, svarbu žinoti apie įvairias slaugos rūšis, valstybės teikiamas išmokas ir socialines paslaugas. Lietuvoje galima gauti tiek stacionarinę, tiek dienos ar namų slaugą, priklausomai nuo paciento sveikatos būklės ir poreikių. Taip pat egzistuoja paliatyvioji bei socialinė slauga, skirta tiek sunkiai sergantiems, tiek senjorams ar neįgaliesiems, kuriems reikia pagalbos kasdieniame gyvenime. Aptarsime, kokios slaugos paslaugos prieinamos Lietuvoje, kaip gauti finansinę paramą ir kur kreiptis dėl reikiamos pagalbos.
Slaugos rūšys Lietuvoje
Lietuvoje yra kelios skirtingos slaugos rūšys, priklausomai nuo paciento sveikatos būklės, priežiūros poreikių ir teikimo vietos:
Stacionarinė slauga (ilgalaikė globos ir slaugos įstaigoje)
Tai slauga, teikiama medicininės slaugos ir globos ligoninėse, slaugos skyriuose arba ilgalaikės globos namuose. Ji skirta žmonėms, kuriems reikalinga nuolatinė medicininė priežiūra ir kasdienė pagalba.
- Tinka asmenims, kurie negali savarankiškai pasirūpinti savimi dėl sunkių ligų, negalios ar senatvės.
- Apima: gydytojo ir slaugytojų priežiūrą, kineziterapiją, medikamentų skyrimą, maitinimą ir kitas būtinas paslaugas.
- Finansuojama per Privalomojo sveikatos draudimo fondą (PSDF) arba privačiai.
Kur kreiptis? - Į savo gydytoją, kuris išduoda siuntimą į slaugos ligoninę. Jei norima ilgalaikės globos, reikalinga socialinės darbuotojų pagalba.
Dienos stacionaro slauga
Tai slauga, kai pacientas gali gyventi namuose, bet tam tikrą laiką praleidžia gydymo įstaigoje (pvz., kelias valandas per dieną) dėl medicininės priežiūros ar reabilitacijos.
Taip pat skaitykite: Kaip nustatomas neįgalumas sergant išsėtine skleroze ir epilepsija?
- Tinka žmonėms po sunkių ligų, operacijų ar su negalia, kuriems reikalinga kineziterapija, masažai, injekcijos ir pan.
- Suteikiama specializuotose gydymo įstaigose.
- Gali būti finansuojama PSDF arba privačiai.
Kur kreiptis? - Į savo šeimos gydytoją, kuris išduoda siuntimą.
Slauga namuose
Tai medicininės slaugos paslaugos, teikiamos paciento namuose. Skirta tiems, kurie negali savarankiškai vykti į gydymo įstaigas, bet jiems reikalinga specialisto priežiūra.
- Apima: slaugytojo apsilankymus, vaistų skyrimą, perrišimus, slėginių opų priežiūrą, kineziterapiją ir kt.
- Gali būti apmokama valstybės, jei žmogus turi nustatytą slaugos poreikį.
- Kreiptis galima į polikliniką ar privačias įstaigas.
Kur kreiptis? - Į savo šeimos gydytoją arba savivaldybę.
Paliatyvioji slauga
Tai slauga, teikiama nepagydomomis ligomis sergantiems pacientams, siekiant pagerinti gyvenimo kokybę ir sumažinti skausmą.
- Skirta žmonėms su onkologinėmis ligomis, neurodegeneracinėmis ligomis ir pan.
- Gali būti teikiama namuose arba specializuotose paliatyviosios pagalbos įstaigose.
- Apima medicininę priežiūrą, skausmo kontrolę, psichologinę ir dvasinę pagalbą.
Kur kreiptis? - Į savo šeimos gydytoją arba tiesiai į paliatyviosios pagalbos įstaigas.
Taip pat skaitykite: Darbo įstatymai: Nedarbingumas ir slenkantis grafikas
Socialinė slauga
Tai ne medicininė slauga, bet socialinė pagalba asmenims, kurie dėl amžiaus ar negalios negali savarankiškai gyventi.
- Pagalba į namus: maisto pristatymas, buities tvarkymas, palyda į gydymo įstaigas.
- Dienos centrai: veiklos, maitinimas, užimtumas.
- Trumpalaikė globa: kai slaugantis asmuo laikinai negali rūpintis artimuoju.
Kur kreiptis? - Į savivaldybę arba socialinius darbuotojus.
| Slaugos rūšis | Kur teikiama? | Kam skirta? |
|---|---|---|
| Stacionarinė slauga | Ligoninėse, globos įstaigose | Sunkiems pacientams, kuriems reikia nuolatinės priežiūros |
| Dienos stacionaras | Gydymo įstaigose | Po operacijų, su negalia, reabilitacijai |
| Slauga namuose | Paciento namuose | Riboto mobilumo žmonėms, kuriems reikalinga med. priežiūra |
| Paliatyvioji slauga | Namuose ar specializuotose įstaigose | Terminalinėmis ligomis sergantiems |
| Socialinė slauga | Namuose, dienos centruose | Senjorams ir neįgaliesiems, kuriems reikia buities pagalbos |
Slaugant artimąjį namuose, taip pat svarbu žinoti apie galimas socialines garantijas, valstybės teikiamas išmokas ir socialines paslaugas.
Valstybės teikiamos išmokos ir socialinės paslaugos
Dokumentų tvarkymas ir valstybės išmokos už slaugą
- Ligos išmoka slaugant šeimos narį: Jei dėl artimojo slaugos prarandate darbo pajamas, galite gauti ligos išmoką. Tam būtina:
- Gauti gydytojo išduotą nedarbingumo pažymėjimą dėl šeimos nario slaugos.
- Turėti bent 3 mėnesių ligos socialinio draudimo stažą per pastaruosius 12 mėnesių arba 6 mėnesius per pastaruosius 24 mėnesius.
- Būti apdraustam ligos socialiniu draudimu.
- Socialinės garantijos nedirbantiems, bet slaugantiems šeimos narį: Jei nesate sukakę senatvės pensijos amžiaus ir slaugote artimąjį su negalia namuose, valstybė jus draudžia pensijų ir nedarbo socialiniu draudimu. Svarbu, kad:
- Jūsų ir slaugomo asmens gyvenamoji vieta būtų deklaruota Lietuvoje.
- Neturėtumėte draudžiamųjų pajamų arba jos būtų mažesnės nei minimalioji mėnesinė alga.
Socialinės paslaugos slaugant artimąjį namuose
Norėdami gauti pagalbą slaugant artimąjį, kreipkitės į savo gyvenamosios vietos savivaldybę ar seniūniją. Galimos paslaugos:
- Pagalba į namus: padeda tvarkytis buityje, rūpintis asmens higiena, apsipirkti ir pan.
- Dienos socialinė globa: teikiama dienos metu, apima specialistų pagalbą, maitinimą, užimtumą.
- Integrali pagalba namuose: apjungia slaugos ir socialinės globos paslaugas, teikiamas namuose.
- Laikino atokvėpio paslauga: skirta suteikti poilsio laiką slaugantiems artimuosius, perimant slaugos funkcijas tam tikram laikotarpiui.
Svarbūs aspektai slaugant artimąjį namuose
- Informavimas ir konsultavimas: savivaldybės teikia informaciją apie galimas paslaugas ir paramą.
- Psichosocialinė pagalba: esant emociniams sunkumams, galima gauti psichologo ar socialinio darbuotojo konsultacijas.
- Transporto paslaugos: pagalba nuvykstant į sveikatos priežiūros ar kitas įstaigas.
Atkreipkite dėmesį, kad norint gauti tam tikras paslaugas ar išmokas, gali prireikti pateikti atitinkamus dokumentus ir prašymus. Rekomenduojama tiesiogiai kreiptis į savo savivaldybę arba „Sodrą“ dėl konkrečių reikalavimų ir procedūrų.
Taip pat skaitykite: Traumos ir nedarbingumo sąlygos
Slaugant artimąjį namuose, svarbu ne tik rūpintis jo fizine sveikata, bet ir užtikrinti emocinę paramą bei palaikymą. Nedarbingumo pažymėjimai onkologinių ligų atveju išduodami vadovaujantis bendromis Laikinojo nedarbingumo taisyklėmis, kaip ir kitų ligų atveju.
Darbingo amžiaus asmenys, kurių darbingumas yra sutrikęs ir panaudotos visos galimos medicininės priemonės įstaigos GKK (Gydytojų konsultacinė komisija) siunčiami darbingumo lygiui nustatyti į NDNT (Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba) ne vėliau kaip po: - 122 kalendorinių dienų, jeigu darbingumas buvo sutrikęs nepertraukiamai;- 153 kalendorinių dienų, jeigu darbingumas buvo sutrikęs su pertraukomis per paskutinius 12 mėnesių.
Kai darbingo amžiaus asmenų darbingumo sutrikimas yra laikinas ir darbingumo atstatymo prognozė palanki, šie asmenys į NDNT nesiunčiami. Šiais atvejais išduodant pažymėjimą ilgesniam terminui nei numatyta Laikinojo nedarbingumo taisyklėse, asmens sveikatos būklė bei darbingumas vertinamas įstaigos GKK posėdyje, dalyvaujant Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ar jos teritorinio skyriaus vyriausiajam specialistui (nedarbingumo kontrolei).
Paciento teisės
Sveikatos apsaugos ir darbo ministerijos Darbo teisės skyriaus vedėjos Vitos Baliukevičienės komentaras: Darbo kodekso 26 straipsnyje įtvirtinti darbuotojų lyčių lygybės ir nediskriminavimo kitais pagrindais principai, t.y. uždrausta darbuotojų bet kokia tiesioginė ar netiesioginė diskriminacija dėl aplinkybių, nesusijusių su darbuotojų dalykinėmis savybėmis.
Darbdavys nediskriminavimo pricipus taiko tiek priimdamas darbuotojus į darbą, sudarydamas jiems vienodas darbo sąlygas, galimybes tobulinti kvalifikaciją, naudodamas vienodus darbo vertinimo kriterijus ir vienodus atleidimo iš darbo kriterijus, už tokį patį ir vienodos vertės darbą mokėdamas vienodą darbo užmokestį, tiek imdamasis tinkamų priemonių, kad neįgaliesiems būtų sudarytos sąlygos gauti darbą, dirbti, siekti karjeros arba mokytis, įskaitant tinkamą patalpų pritaikymą, jeigu dėl tokių priemonių nebus neproporcingai apsunkinamos darbdavio pareigos.
Tuo atveju, jei darbuotojas suserga ir jis dėl ligos nebegali toliau dirbti darbo, Darbo kodekso 60 straipsnyje yra numatytas darbo sutarties nutraukimas nesant darbo sutarties šalių valios, t.y. darbo sutartis privalo būti nutraukta, ,,kai darbuotojas pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą nebegali eiti šių pareigų ar dirbti šio darbo ir jis nesutinka būti perkeltas į kitas toje darbovietėje esančias laisvas jo sveikatą atitinkančias pareigas ar darbą arba kai tokių pareigų ar darbo toje darbovietėje nėra.“
Darbdavys, gavęs tokią išvadą, privalo ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo dokumento gavimo ar sužinojimo dienos nutraukti darbo sutartį. Šiuo atveju darbuotojui yra išmokama vieno mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus, - pusės mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka.
Neįgalių darbuotojų teisės/garantijos naujajame Darbo kodekse (toliau - NDK):
- Darbdaviui numatyta pareiga imtis tinkamų priemonių, kad neįgaliesiems būtų sudarytos sąlygos gauti darbą, dirbti, siekti karjeros arba mokytis, įskaitant tinkamą patalpų pritaikymą, jeigu dėl tokių priemonių nebus neproporcingai apsunkinamos darbdavio pareigos (NDK 26 str. 2 d. 6 p.);
- Teisė į ne visą darbo laiką (NDK 40 str. 4 dalyje nustatyti ribojimai dėl ne viso darbo laiko trukmės ir jo nustatymo negalioja, kai darbdavys sutinka su kitokiomis darbuotojo pasiūlytomis ne viso darbo laiko sąlygomis arba jeigu darbuotojo prašymas pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą pagrįstas darbuotojo sveikatos būkle, neįgalumu arba būtinybe slaugyti šeimos narį, taip pat pareikalavus nėščiai, neseniai pagimdžiusiai ar krūtimi maitinančiai darbuotojai, darbuotojui, auginančiam vaiką iki trejų metų, ir darbuotojui, vienam auginančiam vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų. Šie asmenys grįžti dirbti viso darbo laiko sąlygomis gali raštu įspėję darbdavį prieš dvi savaites, išskyrus atvejus, kai darbdavys sutinka nesilaikyti šio termino (NDK 40 str. 5 d.));
- Teisė dirbti nuotoliniu būdu. (NDK 52 str.);
- Teisė nutraukti darbo sutartį dėl neįgalumo. (Darbo sutartis gali būti nutraukta darbuotojo rašytiniu pareiškimu, apie tai įspėjus darbdavį ne vėliau kaip prieš penkias darbo dienas, jeigu darbuotojas negali tinkamai atlikti savo darbo funkcijos dėl ligos ar neįgalumo arba dėl to, kad namuose slaugo šeimos narį (vaiką (įvaikį), tėvą (įtėvį), motiną (įmotę), vyrą, žmoną), kuriam teisės aktų nustatyta tvarka nustatytas specialusis nuolatinės slaugos ar specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis. Nutraukiant darbo sutartį šiame straipsnyje nustatytu pagrindu, darbdavys privalo išmokėti darbuotojui dviejų vidutinio darbo užmokesčių dydžio išeitinę išmoką, o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus, - vieno jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką (DK 56 str. 1 d. 3 p. ir 2 d.));
- Ilgesni įspėjimo terminai nutraukiant darbo sutartį darbdavio iniciatyva nesant darbuotojo kaltės pagal NDK 57 str. (Pagal DK 57 str. 7 d. darbo sutartis nutraukiama įspėjus darbuotoją prieš vieną mėnesį, o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienerius metus, - prieš dvi savaites. Šie įspėjimo terminai dvigubinami darbuotojams, kuriems iki įstatymų nustatyto senatvės pensijos amžiaus likę mažiau kaip penkeri metai, ir trigubinami darbuotojams, kurie augina vaiką (įvaikį) iki keturiolikos metų, ir darbuotojams, kurie augina neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų, taip pat neįgaliems darbuotojams ir darbuotojams, kuriems iki įstatymų nustatyto senatvės pensijos amžiaus liko mažiau kaip dveji metai);
- Pasyvus budėjimas ir pasyvus budėjimas namuose tik jų sutikimu (Pagal NDK 118 str. 5 d. pasyviam budėjimui ir pasyviam budėjimui namuose negalima skirti asmenų iki aštuoniolikos metų. Nėščios, neseniai pagimdžiusios ir krūtimi maitinančios darbuotojos, darbuotojai, auginantys vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų, neįgalųjį slaugantys asmenys, neįgalieji, jeigu jiems nedraudžia Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvada, pasyviai budėti ir pasyviai budėti namuose gali būti skiriami tik su jų sutikimu);
- Teisė į nemokamas atostogas (pagal NDK 137 str. 1 d. 2 p. darbdavys privalo tenkinti darbuotojo prašymą suteikti ne trumpesnės, negu prašo darbuotojas, trukmės nemokamas atostogas, jeigu jį pateikia neįgalus darbuotojas, taip pat darbuotojas, auginantis neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų ar slaugantis neįgalų asmenį, kuriam nustatytas nuolatinės slaugos būtinumas, - iki trisdešimties kalendorinių dienų);
- Teisė į pailgintas 25 d. d. (jeigu dirbama penkias dienas per savaitę) arba 30 d. d. (jeigu dirbama šešias darbo dienas per savaitę) atostogas (DK 138 str. 1 d.);
- Teisė pasirinkti kasmetinių atostogų laiką tiems darbuotojams, kurie slaugo sergančius šeimos narius ir neįgaliuosius, taip pat asmenims, sergantiems chroniškomis ligomis, kurių paūmėjimas priklauso nuo atmosferos sąlygų, esant sveikatos priežiūros įstaigos rekomendacijai (NDK 128 str. 5 d. 4 p.);
- Taip pat kitos teisės, taikomos visiems darbuotojams, - lankstesnis darbo laiko reguliavimas (galimybė pasirinkti iš penkių darbo laiko režimų, kas leis darbuotojams lengviau derinti šeiminius ir darbinius įsipareigojimus), geresnės galimybės profesiniam ir asmeniniam tobulėjimui (įtvirtinamas naujas principas - darbuotojo profesinio tobulėjimo siekio gerbimas. Pagal šį principą darbdavys privalo apmokyti darbuotoją tiek, kiek tai būtina jo darbo funkcijai atlikti, taip pat privalo imtis priemonių darbuotojų kvalifikacijai ir jų profesionalumui, gebėjimui prisitaikyti prie besikeičiančių verslo, profesinių ar darbo sąlygų didinti), galimybė gauti didesnį darbo užmokestį (minimali mėnesinė alga tik už nekvalifikuotą darbą) ir kt.
Papildomas Socialinio draudimo skyriaus vedėjo Vaidoto Kalinausko komentaras: Šių metų birželio 26 d. Vyriausybė pritarė Rimantės Šalaševičiūtės pateiktam Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-312(2) dėl ligos išmokos už sunkiomis ligomis sergančius vaikus mokėjimo laikotarpio padidinimo iki vienerių metų (pirmaisiais ligos metais). Pagal įstatymo projektą, vėlesniais ligos metais ligos išmoka būtų mokama ne ilgiau kaip 120 kalendorinių dienų per metus. Šias įstatymo pataisas dar turės svarstyti Seimas. Pagal šiuo metu galiojančią tvarką ligos išmoka už sunkiomis ligomis sergančių vaikų priežiūrą mokama ne daugiau kaip 120 kalendorinių dienų per metus.
Darbingumo lygis, vadovaujantis Socialinės apsaugos ir darbo ir Sveikatos apsaugos ministrų įsakymu patvirtintais Darbingumo lygio nustatymo kriterijų ir Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašais, nustatomas asmenims iki 18 metų, kurie yra (buvo) draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu, ir asmenims nuo 18 metų iki senatvės pensijos amžiaus, kompleksiškai įvertinus medicininius (t. y. asmens bazinį darbingumą) ir asmens veiklos bei gebėjimų dalyvauti kriterijus.
2015 m. liepos 8 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministrų 2015-07-08 įsakymu Nr. A1-399/V-828 nauju skyriumi „Onkologinės ligos... „Jei susirgote ir gydytojas išdavė jums elektroninį nedarbingumo pažymėjimą, vadinamąjį biuletenį, apie tai būtinai turite informuoti darbdavį.
„Labai svarbu tai, kad ambulatorinio gydymo metu (t.y. gydantis namuose) pažymėjimai išduodami tą dieną, kai nustatomas laikinasis nedarbingumas, nebent gydytoją išsikvietėte į namus ir jis po iškvietimo negrįžo į savo nuolatinę darbo vietą. Pagal dabar galiojančią tvarką, nedarbingumo pažymėjimai ambulatoriškai gydomiems asmenims išduodami ir kiekvieną kartą tęsiami, išduodant naują nedarbingumo pažymėjimą, ne ilgiau kaip 7 kalendorinėms dienoms.
„Tiesa, yra išimčių“, - priduria G.Čiuladienė. Ne visada susirgus ligoniai turi galimybę kreiptis į savo šeimos gydytoją - taip nutikti gali savaitgalį, kuomet dauguma poliklinikų nedirba, arba staiga pasijutus blogai vėlų vakarą ar naktį. Tokiu atveju svarbu žinoti, kad nedarbingumo pažymėjimą išrašyti gali ir budintis gydytojas kitoje gydymo įstaigoje.
Pasak teisininkės G.Čiuladienės, jeigu asmuo į stacionarinio gydymo paslaugas teikiančią asmens sveikatos priežiūros įstaigą kreipiasi pasibaigus ambulatorinių įstaigų darbo laikui, pažymėjimą gydymuisi namuose jam gali išduoti priėmimo skyriuje budintis gydytojas, bet ne ilgiau kaip 3 kalendorinėms dienoms. „Kai rentgenologiškai patvirtinamas kaulų lūžis ar stambiųjų kaulų sąnario išnirimas, taip pat kai nustatomas raiščių trūkimas ar plyšimas, budintis ortopedas traumatologas ar chirurgas pažymėjimą gali išduoti ne ilgiau kaip 10 kalendorinių dienų.
Ne paslaptis, jog pasitaiko situacijų, kai darbuotojai stengiasi ligas simuliuoti, nes nenori „deginti“ atostogų dienų arba stengiasi išvengti užklupusių atsakomybių darbe. „Jei darbdaviui kyla įtarimas, kad asmuo piktnaudžiauja laikinuoju nedarbingumu, arba jei jis užfiksavo darbuotoją elgiantis taip, kaip neturėtų elgtis ligonis, darbdavys gali nustatyti pažeidimą, sudaręs komisiją.
Darbdavys taip pat gali kreiptis į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą dėl pažeidimo nustatymo. Asmuo, dėl kurio nedarbingumo abejojama, gali būti paprašytas atvykti į sveikatos priežiūros įstaigą, kur jo būklę įvertins Gydytojų konsultacinė komisija. Svarbu ir tai, kad yra tam tikras sąrašas veiksmų, kuriuos draudžiama atlikti laikinai nedarbingu pripažintam darbuotojui.
Asmeniui, nustatant dalyvumo lygį, neįgalumo lygį ar individualios pagalbos teikimo, lengvojo automobilio ar jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijų poreikį (toliau - IPTIK), pildomas individualios pagalbos poreikio klausimynas (toliau - Klausimynas). Teisės aktuose numatytas pakeitimas, kad tais atvejais, kai atliekamas senatvės pensijos amžiaus sukakusio asmens negalios vertinimas, kuris yra laikinai nedarbingas bei turi nedarbingumo pažymėjimą, Agentūros teritorinis skyrius sprendimą dėl dalyvumo lygio priima ne vėliau kaip per 3 darbo dienas.
Numatyta, kad paprastesnis negalios vertinimo procesas galės būti taikomas žmonėms, sergantiems itin sunkiomis ligomis, t. y. 5 stadijos lėtine inkstų liga, tais atvejais, kai žmogui taikomos dializės, taip pat asmenims, esantiems pirmi metai po inksto transplantacijos arba kai nustatytas transplantuoto inksto funkcijos nepakankamumas. Esant šioms sunkioms būklėms, negalia bus nustatoma įvertinus tik medicininius kriterijus ir nustatomas 15 procentų dalyvumo lygis, privalomai netaikant individualios pagalbos klausimyno pildymo ir surinktų balų vertinimo.
Patikslinti šizofrenija sergančių asmenų bazinio dalyvumo vertinimo kriterijai (nežymus ar lengvas, vidutinis, didelis ar sunkus) ir jų vertinimas balais, taip pat - afektinių sutrikimų kriterijų vertinimas balais.
Onkologinė liga atneša daug įvairių iššūkių, dažniausi iš jų - tai išaugusi finansinė našta dėl netekto darbingumo ar padidėjusių išlaidų, reikalingų gydymui, reabilitacijai, sveikatos stiprinimui, papildomų pagalbos, ortopedinių priemonių įsigijimui. Savivaldybės gali skirti tikslinę paramą: vienkartines ar periodines išmokas, kompensacijas konkrečioms reikmėms.
tags: #nedarbingumas #susirgus #ginekologine #liga