Nedarbo lygis Lietuvoje pagal savivaldybes: skirtumai, tendencijos ir veiksniai

Nedarbo lygis antrąjį šių metų ketvirtį sudarė 7,2 proc. ir, palyginti su 2025 m. pirmuoju ketvirčiu, padidėjo 0,3 proc. punkto, o palyginti su antruoju ketvirčiu pernai - taip pat padidėjo 0,3 proc. Duomenys rodo, kad vyrų nedarbo lygis šių metų balandžio-birželio mėnesiais buvo 7,9 proc., moterų - 6,5 proc. Jaunimo (15-24 metų amžiaus) nedarbo lygis sudarė 18,1 proc., per ketvirtį jis padidėjo 4,9 procentinio punkto, per metus - 1,2 proc.

UŽT praneša, kad mažiausias nedarbas šių metų pradžioje fiksuotas Neringos (4 proc.), Klaipėdos r. (5,9 proc.), Skuodo r. (6,9 proc.) bei Birštono (po 7,1 proc.) savivaldybėse. Didžiausias - Kalvarijos (13,8 proc.), Ignalinos r. (13 proc.), Biržų r. ir Šalčininkų r. (po 11,7 proc.).

Agentūra teigia, kad 2025 m. antrąjį ketvirtį buvo 113,4 tūkst. 15-74 metų amžiaus bedarbių, iš jų 15-24 metų amžiaus - 17,3 tūkst. Ilgalaikių bedarbių (nedirbančių metus ar ilgiau) buvo 43,1 tūkst., arba 38 proc. visų bedarbių. Ilgalaikio nedarbo lygis per ketvirtį padidėjo 0,2 proc. punkto ir 2025 m. antrąjį ketvirtį sudarė 2,7 proc., palyginti su atitinkamu 2024 m. laikotarpiu, jis padidėjo 0,8 proc. punkto.

Regioniniai skirtumai ir jų priežastys

Didžiausią nedarbą fiksuojančios savivaldybės: žmonės pratę gyventi iš socialinių pašalpų. Ignalinos r. savivaldybės mero Laimučio Ragaišio teigimu, didelis nedarbas šiame regione susiklostė istoriškai. Tokiai padėčiai įtakos turi darbo vietų stoka. Taip pat didelė bėda, anot pašnekovo, yra ilgalaikis nedarbas.

„Tam tikra grupė žmonių renkasi nedirbti, nes išgyvena iš socialinių pašalpų, įvairių paramos organizacijų teikiamos pagalbos, galimai iš nelegalaus darbo. Pasitaiko atvejų, kai siūlomo darbo atsisakoma dėl per mažo atlyginimo“, - pažymi jis. Anot L. Ragaišio, nemaža dalis Ignalinos r. gyventojų dirba Vilniuje, įmonių parūpintu transportu vyksta į gamyklas Visagine, Pabradėje. „Norintys dirbti žmonės susiranda darbą. Ignalinos r. savivaldybė pasirūpino nemokamu susisiekimu vietiniais maršrutais, tad ir iš atokesnių rajono vietų gyventojai gali nemokamai atvykti į Ignaliną“, - įvardija meras.

Taip pat skaitykite: Kaip nustatomas neįgalumas sergant išsėtine skleroze ir epilepsija?

Tuo tarpu Biržų r. savivaldybės meras Kęstutis Knizikevičius iniciatyvai „Tvari Lietuva“ teigia, kad šiame regione ryškus darbų sezoniškumas. Anot jo, Biržų r. - žemės ūkio karštas, taigi nemaža dalis savivaldybės gyventojų dirba būtent šioje srityje. „Kaip ir daug kur Lietuvoje, taip ir pas mus, metų pabaigoje į gimtinę grįžta užsienyje dirbantys asmenys. Jie registruojasi Užimtumo tarnyboje, o po kelių mėnesių vėl išvyksta. Šis rodiklis pastaraisiais metais gerokai šoktelėjo į viršų“, - sako K. Knizikevičius.

Gerinant nedarbo rodiklius, Biržų r. savivaldybėje vykdoma Užimtumo didinimo programa, kurios tikslas didinti savivaldybės gyventojų užimtumą, skatinti juos darbinei veiklai bei ugdyti darbo įgūdžius. Programoje dalyvauja ilgalaikio bedarbio ir darbo rinkai besirengiančio asmens statusą turintys gyventojai, registruoti Užimtumo tarnyboje. „Programoje numatomos paslaugos ir priemonės, kurios gali sumažinti socialinę įtampa visuomenėje, padėti užsidirbti būtinų lėšų dirbant laikinuosius darbus seniūnijose, skatinti motyvaciją darbui, išspręsti iškilusias problemas“, - tikina Biržų r. savivaldybės meras.

Šalčininkų r. savivaldybės atstovai patikslina, kad 2024 m. pradžioje buvo registruota 245 bedarbiais daugiau nei tokiu pačiu metu praėjusiais metais. Anot specialistų, sausio 1 d. bedarbiai sudarė 11,7 proc. Šalčininkų rajono darbingo amžiaus gyventojų. Jie priduria, kad nedarbo didėjimui ir įmonių uždarymui Šalčininkų r. didelį poveikį turėjo pandemijos padariniai, ekonominiai sunkumai dėl Ukrainoje vykstančio karo. Iniciatyva „Tvari Lietuva“ dėl nedarbo priežasčių ir rodiklių gerinimo galimybių kreipėsi ir į kitas savivaldybes, tačiau komentarų nesulaukė.

2023-2025 m. dinamika savivaldybėse

2023 metais nedarbas augo Pagėgių (1,8 proc. punkto), Plungės r. ir Šilalės r. (po 1,4 proc. punkto), Šalčininkų r. (1,3 proc. punkto) ir Radviliškio r. bei Lazdijų r. (po 1,2 proc. punkto) savivaldybėse. Nedarbas labiausiai mažėjo Druskininkuose (-1,3 proc. punkto), Rokiškio r. (-1 proc. punktu), Akmenės r. ir Palangos m. (po -0,9 proc. punkto), Raseinių r. ir Trakų r. (po -0,8 proc. punkto). „2023 m. UŽT klientų aptarnavimo skyriuose iš viso buvo įregistruota 272,2 tūkst. darbo ieškančių asmenų - 13,9 tūkst. (4,9 proc.) mažiau nei 2022 m.“, - komentuoja specialistai.

UŽT praneša, kad mažiausias nedarbas šių metų pradžioje fiksuotas Neringos (4 proc.), Klaipėdos r. (5,9 proc.), Skuodo r. (6,9 proc.) bei Birštono (po 7,1 proc.) savivaldybėse. Didžiausias - Kalvarijos (13,8 proc.), Ignalinos r. (13 proc.), Biržų r. ir Šalčininkų r. (po 11,7 proc.).

Taip pat skaitykite: Darbo įstatymai: Nedarbingumas ir slenkantis grafikas

Darbo rinkos struktūra ir užimtumo rodikliai

15-64 metų amžiaus gyventojų užimtumo lygis 2025 m. antrąjį ketvirtį sudarė 74 proc., per ketvirtį jis padidėjo 0,6 procentinio punkto, per metus sumažėjo 0,2 procentinio punkto. Jaunimo (15-24 metų amžiaus) užimtumo lygis balandžio-birželio mėn. sudarė 27,9 proc., per ketvirtį sumažėjo 0,3 procentinio punkto, per metus - 3,3 proc. 55-64 metų amžiaus gyventojų užimtumo lygis per ketvirtį padidėjo 1,2 procentinio punkto ir 2025 m.

2025 m. antrąjį ketvirtį darbo jėgai priskiriamų asmenų buvo 1 mln. Dirbo ar turėjo darbą 1 mln. 460 tūkst. gyventojų. 2025 m. antrąjį ketvirtį buvo 912,6 tūkst. ekonomiškai neaktyvių 15 metų ir vyresnių gyventojų, iš jų daugiau nei pusė (60,3 proc.) - senatvės pensininkai ar išankstinės senatvės pensijos gavėjai, 17,3 proc.

Nekvalifikuotų asmenų iššūkiai ir regionų atskirtis

SADM, apžvelgdama nedarbo rodiklius pažymi, kad išaugusios energijos ir žaliavų kainos, tiekimo grandinių sutrikimai, padidėję skolinimosi kaštai 2023 m. turėjo įtakos darbo paklausos sumažėjimui. Nepaisant šių sumažėjimų ir darbo rinkos lėtėjimo ženklų, situacija Lietuvos darbo rinkoje reikšmingai nekito. Neapibrėžtumas vidaus ir eksporto rinkose, besitęsiantis karas Ukrainoje, augančios palūkanos, pristabdomi ar atidedami įmonių plėtros planai gali nulemti mažesnę darbuotojų samdą 2024-iais. Ilgėjant darbo paieškos laikui, tikėtinas ilgalaikių bedarbių skaičiaus augimas. Vis dėlto, kaip ir ankstesniais metais, tęsis konkurencija dėl kai kurių profesijų darbuotojų stygiaus rinkoje.

Taip pat, anot SADM specialistų, išlieka regioninių skirtumų, didėja atskirtis tarp aukščiausio ir žemiausio nedarbo teritorijų. Lyginant su praėjusių metų pradžia, 2024 m. sausio 1 d. registruotas nedarbas didėjo 38, mažėjo 16 savivaldybių, 6 - nepakito. „Išlieka didelė nekvalifikuotų bedarbių dalis. Kas trečias registruotas bedarbis (35,5 proc.) neturi profesinio pasirengimo. Daugiau kaip pusė nekvalifikuotų bedarbių yra jaunesni nei 25 m. amžiaus. Nekvalifikuotam darbui laisvų darbo vietų registruota mažiau nei tokį darbą norinčių dirbti asmenų, tad kvalifikacijos neturėjimas - viena iš priežasčių, kodėl nekvalifikuotiems asmenims sunku įsidarbinti“, - pažymi SADM specialistai.

Nedarbo išmokos ir skurdo rizika

Savo ruožtu „Sodra“ iniciatyvai „Tvari Lietuva“ pateikė duomenis apie nedarbo išmokas 2023 m. laikotarpiu. Anot specialistų, jas gavo 76,6 tūkst. žmonių, o vidutinė nedarbo išmoka pernai siekė 503 EUR. Vidutinė nedarbo išmoka 2023 m. gruodį buvo 529 EUR. Gruodžio mėnesio duomenimis, didžiausias išmokas - vidutiniškai 580 EUR - gavo 30-40 m. asmenys. Mažiausios nedarbo išmokos - 334 EUR dydžio - pasiekė gavėjus iki 20 m. amžiaus. ELTA primena, kad skurdo rizikos riba 2023 m. vienam žmogui buvo 566 EUR, namų ūkiui, susidedančiam iš dviejų suaugusių asmenų ir dviejų vaikų iki 14 m. - 1188 EUR.

Taip pat skaitykite: Traumos ir nedarbingumo sąlygos

Santrauka: savivaldybių „lyderiai“ ir „autsaideriai“

• UŽT praneša, kad mažiausias nedarbas šių metų pradžioje fiksuotas Neringos (4 proc.), Klaipėdos r. (5,9 proc.), Skuodo r. (6,9 proc.) bei Birštono (po 7,1 proc.) savivaldybėse.
• Didžiausias - Kalvarijos (13,8 proc.), Ignalinos r. (13 proc.), Biržų r. ir Šalčininkų r. (po 11,7 proc.).
• 2023 metais nedarbas augo Pagėgių (1,8 proc. punkto), Plungės r. ir Šilalės r. (po 1,4 proc. punkto), Šalčininkų r. (1,3 proc. punkto) ir Radviliškio r. bei Lazdijų r. (po 1,2 proc. punkto) savivaldybėse.
• Nedarbas labiausiai mažėjo Druskininkuose (-1,3 proc. punkto), Rokiškio r. (-1 proc. punktu), Akmenės r. ir Palangos m. (po -0,9 proc. punkto), Raseinių r. ir Trakų r. (po -0,8 proc. punkto).

Jaunimo ir ilgalaikio nedarbo vaidmuo savivaldybėse

Jaunimo (15-24 metų amžiaus) nedarbo lygis sudarė 18,1 proc., per ketvirtį jis padidėjo 4,9 procentinio punkto, per metus - 1,2 proc. Ilgalaikių bedarbių (nedirbančių metus ar ilgiau) buvo 43,1 tūkst., arba 38 proc. visų bedarbių. Ilgalaikio nedarbo lygis per ketvirtį padidėjo 0,2 proc. punkto ir 2025 m. antrąjį ketvirtį sudarė 2,7 proc., palyginti su atitinkamu 2024 m. laikotarpiu, jis padidėjo 0,8 proc. punkto.

„Išlieka didelė nekvalifikuotų bedarbių dalis. Kas trečias registruotas bedarbis (35,5 proc.) neturi profesinio pasirengimo. Daugiau kaip pusė nekvalifikuotų bedarbių yra jaunesni nei 25 m. amžiaus. Nekvalifikuotam darbui laisvų darbo vietų registruota mažiau nei tokį darbą norinčių dirbti asmenų, tad kvalifikacijos neturėjimas - viena iš priežasčių, kodėl nekvalifikuotiems asmenims sunku įsidarbinti“, - pažymi SADM specialistai.

Makroekonominis fonas ir savivaldybių perspektyvos

SADM, apžvelgdama nedarbo rodiklius pažymi, kad išaugusios energijos ir žaliavų kainos, tiekimo grandinių sutrikimai, padidėję skolinimosi kaštai 2023 m. turėjo įtakos darbo paklausos sumažėjimui. Neapibrėžtumas vidaus ir eksporto rinkose, besitęsiantis karas Ukrainoje, augančios palūkanos, pristabdomi ar atidedami įmonių plėtros planai gali nulemti mažesnę darbuotojų samdą 2024-iais. Taip pat, anot SADM specialistų, išlieka regioninių skirtumų, didėja atskirtis tarp aukščiausio ir žemiausio nedarbo teritorijų.

Nepaisant šių sumažėjimų ir darbo rinkos lėtėjimo ženklų, situacija Lietuvos darbo rinkoje reikšmingai nekito. Lyginant su praėjusių metų pradžia, 2024 m. sausio 1 d. registruotas nedarbas didėjo 38, mažėjo 16 savivaldybių, 6 - nepakito.

Duomenų palyginimo lentelė

Sritis	Rodiklis	Pastaba
Nedarbo lygis (II ketv.)	7,2 proc.	+0,3 proc. p. vs I ketv.; +0,3 proc. p. vs pernai
Vyrų nedarbas	7,9 proc.
Moterų nedarbas	6,5 proc.
Jaunimo nedarbas	18,1 proc.	+4,9 proc. p. per ketvirtį
Ilgalaikiai bedarbiai	43,1 tūkst. (38 proc.)	Ilgalaikio nedarbo lygis 2,7 proc.
Mažiausias nedarbas	Neringa 4 proc.	Taip pat: Klaipėdos r. 5,9 proc.; Skuodas 6,9 proc.; Birštonas 7,1 proc.
Didžiausias nedarbas	Kalvarija 13,8 proc.	Ignalina 13 proc.; Biržai ir Šalčininkai po 11,7 proc.
UŽT registruoti ieškantys (2023)	272,2 tūkst.	-4,9 proc. vs 2022
Vidutinė nedarbo išmoka (2023)	503 EUR	Gruodį 529 EUR; skurdo riba 566 EUR

Socialinės apsaugos ir paramos aspektai

Vidutinė nedarbo išmoka - žemesnė už skurdo rizikos ribą. Savo ruožtu „Sodra“ iniciatyvai „Tvari Lietuva“ pateikė duomenis apie nedarbo išmokas 2023 m. laikotarpiu. Anot specialistų, jas gavo 76,6 tūkst. žmonių, o vidutinė nedarbo išmoka pernai siekė 503 EUR. Vidutinė nedarbo išmoka 2023 m. gruodį buvo 529 EUR. Gruodžio mėnesio duomenimis, didžiausias išmokas - vidutiniškai 580 EUR - gavo 30-40 m. asmenys. Mažiausios nedarbo išmokos - 334 EUR dydžio - pasiekė gavėjus iki 20 m. amžiaus. ELTA primena, kad skurdo rizikos riba 2023 m. vienam žmogui buvo 566 EUR, namų ūkiui, susidedančiam iš dviejų suaugusių asmenų ir dviejų vaikų iki 14 m. - 1188 EUR.

„Išlieka didelė nekvalifikuotų bedarbių dalis. Kas trečias registruotas bedarbis (35,5 proc.) neturi profesinio pasirengimo. Daugiau kaip pusė nekvalifikuotų bedarbių yra jaunesni nei 25 m. amžiaus. Nekvalifikuotam darbui laisvų darbo vietų registruota mažiau nei tokį darbą norinčių dirbti asmenų, tad kvalifikacijos neturėjimas - viena iš priežasčių, kodėl nekvalifikuotiems asmenims sunku įsidarbinti“, - pažymi SADM specialistai.

tags: #nedarbingumas #pagal #rajonus