Įvaikinimo ir globos instituto reguliavimas Lietuvos Respublikoje grindžiamas Civilinio kodekso (toliau - CK) nuostatomis, kuriomis siekiama užtikrinti geriausius vaiko interesus, sudaryti galimybes augti saugioje šeimoje ir išsaugoti vaiko teisę į identitetą bei ryšius su artimaisiais, kai tai atitinka vaiko interesus.
Kas gali būti įvaikintojais
Įvaikintojais gali būti pilnamečiai abiejų lyčių darbingo amžiaus asmenys, Vyriausybės patvirtintuose Įvaikinimo organizavimo nuostatuose nustatyta tvarka tinkamai pasirengę įvaikinti.
Teisę įvaikinti turi sutuoktiniai.
Įvaikintojais negali būti asmenys, teismo pripažinti neveiksniais šioje srityje arba ribotai veiksniais šioje srityje, asmenys, kuriems yra ar buvo apribota tėvų valdžia, buvę vaiko globėjai (rūpintojai), kurie buvo nušalinti nuo globėjo (rūpintojo) pareigų šio kodekso 3.246 straipsnio 2 dalyje numatytais atvejais, asmenys, nuo kurių yra atskirtas vaikas, taip pat asmenys, turintys psichikos ir elgesio sutrikimų ar sergantys kitomis ligomis, kurių sąrašą tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
Įvaikintojais taip pat negali būti asmenys, nuteisti už tyčinį nusikaltimą žmoniškumui, žmogaus gyvybei, laisvei, seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, vaikui ir šeimai, visuomenės saugumui, dorovei, nusikaltimą, pavojingą žmogaus gyvybei ir sveikatai, sunkų sveikatos sutrikdymą, taip pat nusikaltimą, susijusį su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis, nuodingosiomis ar stipriai veikiančiomis medžiagomis, neatsižvelgiant į tai, ar teistumas yra išnykęs, ar panaikintas įstatymų nustatyta tvarka.
Taip pat skaitykite: Situacija ir nuostatos dėl įvaikinimo
Reikalavimai pasirengimui ir mokymai
Ketinantys globoti ar įvaikinti asmenys turi atitikti panašius reikalavimus, kurie numatyti CK 3.269 str., išklausyti mokymus pagal GIMK programą.
Globa ir įvaikinimas: pagrindiniai skirtumai
Tiek globos, tiek įvaikinimo atveju šeima yra parenkama vaikui, o ne vaikas šeimai. Todėl galimybės pasirinkti globotinį ar įvaikį nėra. Tačiau esminiai skirtumai tarp globos ir įvaikinimo - įsipareigojimo trukmė ir įgyjamos teisės.
- Įvaikinimas yra baigtinis procesas: įvaikis tampa teisiškai įtėvių vaiku, įgyja paveldėjimo teises į šeimos turtą ir kitas lygias teises su biologiniais vaikais; įtėviai įgyja visas pareigas, kokias turi biologiniai tėvai.
- Globa yra laikina ar nuolatinė priklausomai nuo aplinkybių, tačiau vaiko ryšiai su biologine šeima ar kitais šeimos nariais nenutrūksta; globėjas turi pareigas rūpintis vaiku, bet globotas vaikas neįgyja paveldėjimo teisės į globėjų turtą.
Vaiko nuomonės įvertinimas
CK numato būtinybę atsižvelgti į vaiko nuomonę. Iš tiesų Lietuvos Respublikos įstatymai nustato, kad kai įvaikinamas dešimties metų sulaukęs vaikas, būtinas jo rašytinis sutikimas. Sutikimą vaikas duoda teismui, be šio sutikimo įvaikinti negalima.
Svarbu pastebėti, kad kiekvieno tėvų globos netekusio vaiko nuomonę globėjas privalo pateikti Tarnybai prieš vaiko įrašymą į Galimų įvaikinti vaikų apskaitą.
Jeigu vaikas palaiko itin artimus ryšius su broliais, seserimis, seneliais, giminėmis ar net tėvais, jis gali nesutikti dėl įvaikinimo ir tokiu atveju, atsižvelgiant į vaiko nuomonę, jis nebus siūlomas įvaikinti.
Taip pat skaitykite: Įvaikinimo tyrimai
Globa: laikinas ir nuolatinis pobūdis
Iš pradžių tėvų globos netekusiam vaikui nustatoma laikinoji globa. Ji gali trukti iki 18 mėnesių. Jeigu tėvai nededa pastangų susigrąžinti vaiką į šeimą, atsiranda pagrindas nustatyti vaikui nuolatinę globą. Sprendimą dėl tėvų valdžios ribojimo ir dėl nuolatinės globos nustatymo priima teismas.
Prioritetai - Lietuvos Respublikoje nuolat gyvenantys asmenys ir artimieji
Iš tiesų visais atvejais prioritetu laikoma tėvų globos netekusio vaiko globa (rūpyba) ar įvaikinimas Lietuvos Respublikoje nuolat gyvenantiems asmenims. Vaikui netekus tėvų globos pirmiausia ieškomi artimieji giminaičiai, asmenys su vaiku susiję emociniais ryšiais, taip pat tėvų globos netekusio vaiko brolius/seseris įvaikinusios ar globojančios šeimos.
Tarptautinis įvaikinimas ir užsieniečiai
Užsieniečiams, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra užsienio valstybėje, taikomos CK 3.209-3.223 straipsniuose ir šio straipsnio 2 dalies 1-3 punktuose nustatytos taisyklės ir jie turi teisę įvaikinti tik tuo atveju, kai nėra turinčių teisę įvaikinti Lietuvos Respublikos piliečių, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra užsienio valstybėje, užsienio valstybės piliečių ir asmenų be pilietybės, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje.
Ikiteisminės tarptautinio įvaikinimo procedūros vykdomos tik tada, jei per 6 mėnesius nuo vaiko įrašymo į Galimų įvaikinti vaikų sąrašą nebuvo gauta LR piliečių prašymų įvaikinti ar globoti vaiką, jei vaiko globėjas (rūpintojas) pritaria, kad vaiko interesus geriausiai užtikrintų tarptautinis įvaikinimas ir jei tokiam siūlymui pritaria Tarpinstitucinė įvaikinimo komisija.
Užsienio piliečiai, siekdami įvaikinti vaiką, prašymą ir visus įstatymų nustatytus dokumentus pateikia savo šalyje veikiančiai akredituotai užsienio organizacijai. Šiuo metu įgaliojimai vykdyti tarptautinį įvaikinimą Lietuvos Respublikoje suteikti 9 akredituotoms organizacijoms: 4 Italijoje ir po 1 JAV, Švedijoje, Ispanijoje, Naujoje Zelandijoje, Kanadoje.
Taip pat skaitykite: Reikalavimai įvaikintojams
Užsienio piliečių šeimos Lietuvoje gali įvaikinti tik specialių poreikių vaikus, t. y. tuos vaikus, kuriems nebuvo surasta Lietuvos Respublikos piliečių šeima, galinti globoti ar įvaikinti.
Vaiko tapatybė ir integracija įvaikinimo atveju
Dalis užsienio piliečių šeimų stengiasi išsaugoti įvaikinto vaiko identitetą: prisijungia prie savo gyvenamojoje šalyje veikiančių lietuvių bendruomenių, kurios puoselėja Lietuvos tradicijas, sudaro sąlygas vaikui mokytis lietuvių kalbos, dalyvauja įvairiuose renginiuose, namuose gamina lietuviškus tradicinius patiekalus.
Kai kurios užsienio piliečių šeimos, prieš priimdamos sprendimą įvaikinti vaiką iš Lietuvos Respublikos, atvyksta į šalį, susipažįsta su kultūra, ragauja tradicinį maistą, pradeda mokytis lietuvių kalbos.
Akredituotos organizacijos įsipareigoja ir teikia Tarnybai grįžtamąją informaciją apie įvaikintus vaikus (per pirmuosius 2 metus po įvaikinimo - kas pusę metų, kitus 2 metus - kartą per metus, po 4 metų po įvaikinimo - kai to pareikalauja Tarnyba), kurią sudaro nustatytos formos pranešimai apie įvaikinto vaiko integraciją į šeimą, gyvenimo sąlygas, vystymąsi, sveikatą ir vaizdinė medžiaga.
Kam leidžiama įvaikinti: pageidavimai ir realybė
Lietuvos Respublikos piliečiai, nuolat gyvenantys Lietuvoje, dažniausiai pageidauja įvaikinti sveiką ar su nežymiais sveikatos sutrikimais nuo 3 mėn. iki 2 metų amžiaus mergaitę. Mažesnė dalis šeimų pageidauja įvaikinti vaiką iki 3 metų amžiaus ar vyresnį. Per metus įvaikintojų, norinčių įvaikinti vaiką iki 4-6 metų amžiaus, pasitaiko tik kelios.
Lietuvių šeimos retai kada sutinka įvaikinti vaiką, kurio tėvai serga psichinėmis ligomis, turi proto negalią, priklausomybę alkoholiui, narkotikams, baimindamiesi galimų pasekmių vaiko vystymuisi, sveikatai ir raidai.
Užsienio šalių piliečiams sudaromos galimybės įvaikinti tik specialiųjų poreikių turinčius vaikus, t. y. tuos vaikus, kuriems nebuvo surasta Lietuvos Respublikos piliečių šeima, galinti globoti ar įvaikinti.
Privalomos procedūros prieš įrašant vaiką į Galimų įvaikinti vaikų apskaitą
Įvaikinti leidžiama tik tuos vaikus, kurie yra įrašyti į Galimų įvaikinti vaikų apskaitą (sąrašą). Nepavykus surasti įtėvių ar globėjų šeimos Lietuvoje, globėjas bendraudamas su vaiku išsiaiškina jo nuomonę dėl galimybės būti įvaikintam užsienio piliečių šeimoje.
Ikiteisminės tarptautinio įvaikinimo procedūros pradedamos tik tada, jei per 6 mėnesius nuo vaiko įrašymo į sąrašą nebuvo gautas LR piliečių prašymas įvaikinti ar globoti vaiką ir jei kitos sąlygos yra įvykdytos.
Teisiniai reikalavimai ir vaiko interesų užtikrinimas
Jei vaiką įvaikina asmenys, nurodyti CK 3.210 straipsnio 1 ir 3 dalyse, privalo būti atsižvelgta į vaiko auklėjimo tęstinumą, etninę kilmę, religinę ir kultūrinę priklausomybę, gimtąją kalbą.
Giminaičių vaidmuo, santykiai su tėvų globos netekusiu vaiku ir jų nuomonė yra labai svarbūs sprendžiant be tėvų globos likusio vaiko globos (rūpybos) nustatymo ir įvaikinimo klausimą, todėl visada atsižvelgiama ir siekiama užtikrinti geriausius vaiko interesus.
Socialinė ir finansinė parama globai ir įvaikinimui
Nuo 2022 m. planuojama gerokai padidinti išmokas globojamiems vaikams ir globėjams. Šiuo metu globos laikotarpiu kiekvienam globojamam vaikui kas mėnesį skiriama 4 bazinių socialinių išmokų dydžio (160 Eur) globos išmoka, globėjui - globos išmokos tikslinis priedas (160 Eur), pagalbos pinigai, kurių dydis skirtingose savivaldybėse skiriasi.
Šiuo metu valstybės paramą gali gauti ne tik globėjai, bet ir įtėviai. Įvaikinus vaiką, LR ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka, įtėviai turi teisę gauti vaiko priežiūros išmoką (22 str.), tėvystės išmoką (19 str.). Įsivaikinus skiriama 11 bazinių socialinių išmokų dydžio vienkartinė išmoka, kas mėnesį mokama vaikui 1,54 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka (70 Eur), o vienam iš vaiko tėvų 24 mėn. nuo teismo sprendimo įvaikinti įsiteisėjimo dienos mokama 8 bazinių socialinių išmokų dydžio išmoka per mėnesį.
Praktiniai aspektai ir patarimai norintiems globoti ar įvaikinti
Vaiko, likusio be tėvų globos, priėmimas į šeimą, rūpinimasis juo, jo poreikių tenkinimas, saugios aplinkos užtikrinimas - labai kilnus ir būtinas. Globa ir įvaikinimas suteikia galimybę dalytis meile bei namų šiluma su tais, kuriems to labiausiai reikia.
Daugiau informacijos apie vaikų globą bei įvaikinimą suteikti gali jūsų gyvenamojoje vietoje veikiantys globos centro specialistai. Jų kontaktus galima rasti www.globoscentrai.lt. Be to, globos specialistai pasiekiami el.
Kodėl globa, o ne įvaikinimas? Kaip negąsdina biologinės šeimos?
Dažniausiai kylančios klaidos ir mitai
Apie įvaikinimą sklando nemažai mitų, kurie visiškai neatitinka tikrovės. Visuomenėje vis daugiau kalbama apie globą ir įvaikinimą, dalijamasi gerosiomis patirtimis. Taip yra išsklaidomi vyraujantys mitai, žmonės gauna daugiau informacijos.
Vaiko integracija ir poįvaikiniminė priežiūra
Akredituotos organizacijos įsipareigoja teikti grįžtamąją informaciją apie įvaikintus vaikus ir jų integraciją. Po įvaikinimo šeimos dažnai palaiko ryšius su kitomis iš Lietuvos įvaikinusiomis šeimomis, grįžta į Lietuvą, siekia palaikyti kultūrinę tapatybę vaikui ir sudaryti sąlygas jam mokytis lietuvių kalbos.
Trumpa lentelė: pagrindiniai skirtumai tarp globos ir įvaikinimo
| Aspektas | Globa | Įvaikinimas |
|---|---|---|
| Teisinis pobūdis | Laikina arba nuolatinė, vaiko ryšiai su biologine šeima išlieka | Baigtinis procesas, vaikas tampa teisėtu įtėvių vaiku |
| Paveldėjimo teisė | Neturi paveldėjimo teisės į globėjų turtą | Turi tokias pat paveldėjimo teises kaip biologiniai vaikai |
| Ryšiai su biologine šeima | Gali būti palaikomi, jei tai atitinka vaiko interesus | Įtėviai gali neatskleisti informacijos apie įvaikinimą; vardas/pavardė gali būti pakeisti |
| Socialinė parama | Globos išmokos, globėjui priedai, pagalba | Vienkartinė išmoka, mėnesinės išmokos vaikui ir tėvui tam tikrą laikotarpį |
Ši informacija padeda suprasti norminę bazę ir praktines realijas, susijusias su įvaikinimu bei globa Lietuvoje. Svarbiausia - kiekvieną sprendimą priimti atsižvelgiant į vaiko interesus, užtikrinant jam saugią aplinką, meilę ir galimybes vystytis.
tags: #ivaikinimas #ir #globa #civilinis #kodeksas