Dirbant keliuose darbuose, nedarbingumo klausimas gali tapti painus. Svarbu žinoti, kaip tinkamai sutvarkyti dokumentus ir kokios taisyklės galioja. Aptarkime viską išsamiau.
Nedarbingumo Pažymėjimo Pateikimas
Jei susirgote ir turite nedarbingumo pažymėjimą, svarbu jį pateikti visoms darbovietėms, kuriose dirbate. Pirmiausia pristatykite nedarbingumo lapelį į pirmą darbovietę. Iš anksto galite nusiplėšti 1 lapelį ir nieko nereikia aiškinti. Paskui nunešite nedarbingumo lapelį į antrą darbovietę ir jie savo dalį užpildys.
Jeigu atsitiktų taip, jog lapelių antrai darbovietei neliks, tai jie paprasčiausiai atsišvies nedarbingumo lapelį. Juk vistiek pats darbuotojas neša ned. lapelį į Sodrą. Viskas.
Ar Būtina Pristatyti Dokumentus Apie Dirbamas Valandas?
Taip, reikia, nes pildant darbo laiko apskaitos žiniaraštį yra pažymima NS, o kai patikrins Darbo inspekcija, tai kaip pagrįsite, kad tuo metu jis tikrai slaugė, jei nėra nedarbingumo lapelio šaknelės. Jei mama slaugo vaiką, todėl išrašomas nedarbingumo pažymėjimas, jis pristatomas pagrindinei darbovietei, kurioje dirbama pilnas etatas.
Esmė tame, kad nepagrindinėje darbovietėje dirbama ne kažkur ofise, o namie (tvarkoma buhalterija), tai manau, kad šioje darbovietėje žmogus gali būti darbingas ir nereikalingas tas nedarbingumas. Tačiau, jei jau nedarbingas, tai nedarbingas visose darbovietėse, kitaip - ligos režimo pažeidimas.
Taip pat skaitykite: Kaip nustatomas neįgalumas sergant išsėtine skleroze ir epilepsija?
Nemanau, kad reikia nešti į visas darbovietes, bet į tas, kur turėjai dirbti pagal grafiką tom dienom, kai sirgai.
Kaip Apmokama Už Pirmas Dvi Nedarbingumo Dienas?
Sakykite, prašau, kaip reikia paskaičiuoti l. pašalpos sumą iš darbdavio lėšų už 2 pirmas dienas, jeigu nedarb. pažymėjimo pradžia - 03.10d. Sekanti diena - šventinė. Kokios dienos įeina?
Nedarbingumo pažymėjime nurodoma nedarbingumo priežastis: liga, protezavimas ir t.t. iš viso septynios. Ar pašalpa už dvi pirmas dienas mokama tik tuo atveju, kai priežastis liga? Konkrečiai dabar gavau ned. Kada yra ligonio slaugymas darbdaviui moketi nereikia.
Darbo Laiko Apribojimai Dirbant Keliuose Darbuose
Darbuotoju, dirbanciu ne vienoje darbovieteje ar vienoje darbovieteje, bet pagal dvi ar daugiau darbo sutartis, darbo trukme (kartu su pertrauka pailseti ir pavalgyti) negali buti ilgesne kaip dvylika valandu. DK 144 str. 2d.
Darbo teisė nedraudžia darbuotojui sudaryti daugiau nei vieną darbo sutartį. Riboti darbo sutarčių sudarymą gali tik darbuotojo ir darbdavio sudarytas nekonkuravimo susitarimas, pagal kurį darbdavys viso nekonkuravimo laikotarpio metu kiekvieną mėnesį moka darbuotojui ne mažesnę kaip keturiasdešimties procentų darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją. Toks mokėjimas už nekonkuravimą kompensuoja darbuotojo galimus praradimus dėl aptartų suvaržymų.
Taip pat skaitykite: Darbo įstatymai: Nedarbingumas ir slenkantis grafikas
Darbo teisė taip pat nenumato, kad darbuotojas negali dirbti pas daugiau nei vieną darbdavį viršydamas šešiasdešimties darbo valandų per septynias dienas, tačiau įvairių specialistų nuomone, siekiant darbuotojo saugą ir sveikatą, šių ribojimų reikėtų laikytis.
Problema ta, kad dažniausiai pareiga rūpintis darbo valandų skaičiumi, tenka darbuotojui, kadangi reikalavimo pranešti apie sudarytą antrą ar trečią darbo sutartį ir įpareigoti darbdavius rūpintis bendru darbuotojo darbo valandų skaičiumi Darbo kodeksas nenumato. Tiesa, Darbo kodeksas numato, kad darbo santykių šalys turi bendradarbiauti ir kooperuotis tarpusavyje, pranešti viena kitai apie aplinkybes galinčias reikšmingai paveikti sutarties vykdymą, tačiau praktikoje ši norma aiškinama skirtingai ir paprastai darbuotojai pasirenka apie naujus darbo santykius nepranešti, nebent tai padaryti juos įpareigoja darbo sutartis.
Mokesčiai Dirbant Keliuose Darbuose
Mokesčių prasme su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos (darbo pajamos) apmokestinamos taikant vieną 20 proc. arba du - 20 ir 32 proc. - pajamų mokesčio tarifus, taikomus ir priklausančius nuo gautų pajamų sumos, o ne dirbamo etatų skaičiaus.
20 proc. pajamų mokesčio tarifas taikomas metinei darbo pajamų daliai, kuri neviršija 60 vidutinių šalies darbo užmokesčių (VDU) dydžio sumos - 101 094 eurų. Mokestį kas kartą išskaičiuoja ir deklaruoja darbo užmokestį darbuotojui išmokėjęs darbdavys, pvz. kiekvieną mėnesį. Jei dirbama keliose darbovietėse, tai kiekvienas darbdavys tai daro atskirai.
Pasibaigus metams, vertinamos visos gyventojo gautos su darbo santykiais susijusios pajamos, pvz. iš kelių darboviečių, ir jei jos viršija 60 VDU (101 094 eurų), viršijanti pajamų dalis apmokestinama taikant 32 proc. tarifą.
Taip pat skaitykite: Traumos ir nedarbingumo sąlygos
Nuo šių pajamų progresinį 32 proc. gyventojų pajamų mokestį (GPM) perskaičiuoti ir sumokėti turi pats gyventojas iki gegužės 1 d. pateikdamas metinę pajamų mokesčio deklaraciją.
Pavyzdžiui, žmogus dirba darbovietėse A ir B. Kas mėnesį išmokėdamas atlyginimą A ir B darbdaviai išskaičiuoja 20 proc. GPM. Pasibaigus metams iš viso gyventojas gavo 60 tūkst. eurų pajamų iš darbovietės A ir 50 tūkst. eurų iš darbovietės B. Kadangi bendra pajamų suma neatskaičius mokesčių viršija 101 094 eurų, nuo viršijančios dalies - 8 906 eurų ((60 000 + 50 000) -101 094), gyventojui savarankiškai reikės deklaruoti pajamas ir sumokėti GPM, apskaičiuotą pritaikius 32 proc. mokesčio tarifą.
Dar, anot jos, nuo gyventojo gautų pajamų yra skaičiuojamos privalomojo sveikatos draudimo įmokos (PSD), valstybinio socialinio draudimo įmokos (VSD) bei socialinio draudimo įmokos.
Neapmokestinamasis Pajamų Dydis (NPD)
Neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD) - tai ta darbo užmokesčio dalis, kuri nėra apmokestinama GPM. NPD priklauso nuo gyventojo uždirbamų pajamų, paprastai kalbant - kuo daugiau uždirba gyventojas, tuo mažesnis NPD jam yra taikomas, ir atvirkščiai - kuo mažiau uždirba gyventojas, tuo didesnis NPD jam taikomas.
Mėnesio NPD yra taikomas tik su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusioms pajamoms (darbo užmokesčiui, priedams, premijoms, ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ir ilgalaikio darbo išmokoms). Mėnesio NPD dydis priklauso nuo tokių pajamų sumos. Gyventojams, kurių su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos yra 2 864,22 eurų per mėnesį ir didesnės, 2023 m. mėnesio NPD netaikomas.
NPD gali būti taikomas tik vienoje darbovietėje. Jeigu gyventojas tuo pačiu metu gauna darbo užmokestį iš daugiau nei vieno darbdavio, jis pateikia prašymą taikyti NPD (ar NPD dalį) tik vienoje pasirinktoje darbovietėje, o kitoje įmonėje jo gaunamas visas darbo užmokestis apmokestinamas pajamų mokesčiu, netaikant NPD.
Metams pasibaigus, įvertinamos gyventojo metinės pajamos ir nuo jų apskaičiuojamas metinis NPD. 2023 m. metinis NPD netaikomas, kai metinės pajamos lygios arba didesnės nei 34 370,67 eurų.
Jei gautos visos metinės pajamos (abiejų darbdavių išmokėta darbo užmokesčio suma, priedai, premijos, individualios veiklos ar turto pardavimo pajamos, dividendai ir kt. apmokestinamosios pajamos) viršija gyventojui taikytiną metinį NPD arba metinis NPD visai nepriklauso, gyventojas privalo perskaičiuoti NPD, deklaruoti metines pajamas ir sumokėti GPM.
Prieš teikdamas darbdaviui prašymą taikyti NPD, darbuotojas turėtų įsivertinti, ar jo gaunamas darbo užmokestis iš abiejų darboviečių neviršys vienoje iš jų taikomo NPD sumos, ar jis neplanuoja gauti papildomų pajamų iš turto pardavimo, premijų ir pan. Jei gyventojas nusprendžia netaikyti mėnesio NPD, nors jam šis priklauso, jis galės NPD susigrąžinti pateikdamas metinę pajamų deklaraciją. O pamiršus - VMI apie tai primins.
Dėl Kokių Priežasčių Sumažėja Metinis NPD?
Kalendoriniais metais darbovietėje taikomas mėnesio NPD apskaičiuojamas, atsižvelgiant tik į darbo užmokesčio (su priedais bei priemokomis) bei ligos išmokos už dvi pirmąsias ligos dienas sumą, o metinis NPD - įvertinus visas (su tam tikromis išimtimis) gyventojo kalendoriniais metais gautas pajamas, kurios yra priskiriamos apmokestinamosioms pajamoms.
Metinis NPD gali sumažėti jei:
- gaunate darbo užmokestį iš dviejų (ar kelių) darboviečių, kai vienoje iš jų buvo taikomas NPD;
- gaunate kitų apmokestinamųjų pajamų (pvz., autorinių atlyginimų, pajamų iš įregistruotos individualios veiklos, dividendų, nuomos pajamų ir pan.);
- gaunate kintamą darbo užmokestį, premijas ir pan.
Svarbu: metinis NPD sumažėja ir dėl ligos išmokų gavimo, nes darbdavys mėnesio NPD pritaiko atsižvelgęs į jo paties išmokamą mėnesio darbo užmokesčio ir ligos išmokos už pirmąsias ligos dienas sumą, o įvertinus bendrą darbo užmokesčio ir ligos išmokų (įskaitant išmokėtą Sodros) sumą, to mėnesio NPD sumažėja.
Nedarbo Išmoka
Gauti nedarbo išmoką Lietuvoje gali tie gyventojai, kurie mokėjo nedarbo socialinio draudimo įmokas, per paskutinius 30 kalendorinių mėnesių iki užsiregistravimo Užimtumo tarnyboje (UŽT) turi sukaupę ne mažesnį kaip 12 mėnesių nedarbo draudimo stažą ir yra registruoti UŽT, kuri suteikė jiems bedarbio statusą.
Nedarbo išmoką taip pat gali gauti ir baigę privalomąją pradinę karo tarnybą ar alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą arba tie, kurie yra paleisti iš nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos, kurios metu įgijo pirminį karinį parengtumą, ir įsiregistravo UŽT ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo paleidimo iš tarnybos.
Bedarbio pašalpą gali gauti ir tie, kurie per paskutinius 30 mėnesių 12 mėnesių dirbo kitoje Europos Sąjungos (ES) ar Europos ekonominės erdvės (EEE) valstybėje ir tuo laikotarpiu buvo draudžiami nedarbo draudimu. O jei žmogus grįžta iš ne ES ir EEE šalių (Jungtinės Karalystės, Šveicarijos, Ukrainos, Baltarusijos), draudimo stažas nėra kaupiamas.
Pašalpa paprastai yra mokama 9 mėnesius, tačiau kartais mokėjimo laikotarpis gali būti pratęsiamas. Pavyzdžiui, jeigu moteriai buvo išduotas nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimas, jei bedarbiui iki pensinio amžiaus liko ne daugiau kaip 5 metai ir jam nebuvo paskirta išankstinė senatvės pensija (tokiu atveju pašalpa mokama dar iki 2 mėnesių) arba jeigu asmuo laikinai nedarbingas dėl ligos ar traumos arba yra gydomas asmens sveikatos priežiūros įstaigose dėl priklausomybės ar patologinio lošimo savo noru (tokiu atveju pašalpa mokama dar iki 30 dienų).
Kai gyventojas gauna bedarbio statusą, „Sodra“ jam per 10 darbo dienų paskiria ir išmoka pašalpą, kuri apskaičiuojama atsižvelgiant į įvairius veiksnius, įskaitant bedarbio ankstesnį uždarbį ir darbo istoriją. Dažnai išmokos dydis susideda iš dviejų dalių - fiksuotos ir kintamos.
Pastovioji pašalpos dalis lygi 215,01 EUR - tai yra 23,27 proc. minimalios mėnesinės algos. O kintamoji dalis priklauso nuo gyventojo uždarbio per 30 mėnesių iki užpraeito kalendorinio mėnesio pabaigos nuo užsiregistravimo UŽT dienos. Tai reiškia, kad jei, pavyzdžiui, asmuo 2024 metų balandžio mėnesį nori gauti bedarbio pašalpą, jo pajamos bus analizuojamos nuo 2021-09-01 iki 2024-02-29 laikotarpiu.
Kintamoji mėnesinės išmokos suma yra apskaičiuojama tokiu būdu: už pirmą-trečią mėnesį - 38,79 proc. nuo asmens vidutinio draudžiamojo darbo užmokesčio, už ketvirtą-šeštą mėnesį - 31,03 proc., už septintą-devintą mėnesį - 23,27 proc. Didžiausia bedarbio pašalpa negali viršyti 58,18 proc. šalies vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio paskutinį kalendorinį ketvirtį nuo užsiregistravimo UŽT. Pavyzdžiui, 2024 m. II ketvirtį (nuo 2024-04-01 iki 2024-06-30) bedarbio statusą įgijusiems asmenims maksimali nedarbo išmoka yra 1220,21 Eur.
Štai jei gyventojas per paskutinius 12 mėnesių uždirbo, pavyzdžiui, 2000 EUR per mėnesį (neatskaičius mokesčių), tai jis pirmą-trečią mėnesį gautų 1205,82 Eur, ketvirtą-šeštą mėnesį - 1050,62 Eur, o septintą-devintą mėnesį 895,42 Eur.
Taip pat ekspertė atkreipia dėmesį, kad išdirbę vienoje įmonėje 5 ir daugiau metų darbuotojai atleidimo atveju turi teisę gauti papildomas ilgalaikio bedarbio pašalpas. Jas gali gauti visi dirbę pagal darbo sutartis darbuotojai, išskyrus tie, kurie yra atleidžiami iš biudžetinių įstaigų ir Lietuvos banko.
Bedarbio pašalpa yra pradedama mokėti nuo 8 dienos po bedarbio statuso įgijimo. Taip pat po 3 mėnesių nuo įsiregistravimo UŽT, bet ne anksčiau kaip bedarbio statuso įgijimo dieną, jei asmuo buvo atleistas iš darbo dėl savo kaltės.
Nedarbo išmoka taip pat yra mokama tik pasibaigus kitų išmokų (dėl ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros, ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos) mokėjimo terminui, paskirtų iki bedarbio statuso įgijimo dienos.
Tačiau, jei bedarbis jau anksčiau yra gavęs bedarbio pašalpą ir vėl iš naujo užsiregistravo UŽT, tuomet jam pašalpa gali būti skiriama tik praėjus 12 mėnesių nuo ankstesnės bedarbio pašalpos pasibaigimo dienos. T. y., reikia, kad būtų 12 mėnesių tarpas tarp pašalpų.
Ji taip pat ragina jau gaunant išmokas užsiimti aktyvia darbo paieška, mat kitu atveju jos gali būti nutrauktos. Tai reiškia, kad bedarbis turėtų reguliariai kandidatuoti į laisvas darbo vietas, dalyvauti darbo pokalbiuose arba perkvalifikavimo ar profesinėse programose, skirtose įsidarbinimo galimybių gerinimui.
Nedarbas turi būti tik laikina stotelė, o valstybės kompensacijos turi tik padėti lengviau išgyventi sudėtingą gyvenimo situaciją. Taip pat vertėtų pagalvoti apie pajamų ir darbo praradimo draudimą, kuris galėtų suteikti paramą netikėtai netekus darbo ar sunkiai susirgus.
Išeitinė Išmoka
Išeitinė kompensacija yra viena iš garantijų, kuri gali užtikrinti finansinę apsaugą darbuotojams netekus darbo dėl darbdavio kaltės arba dėl kitų svarbių priežasčių. Atleidimas darbdavio iniciatyva, kai darbuotojai atleidžiami be jų kaltės, taip pat turi finansinių pasekmių, viena jų - teisė į išeitinę kompensaciją. Ji tampa svarbiu užnugariu, kai pajamų šaltinis nutrūksta.
Išeitinė išmoka yra piniginė kompensacija, kurią darbdavys išmoka darbuotojui nutraukdamas darbo sutartį ne dėl darbuotojo kaltės. Darbuotojui turi būti išmokėta išeitinė išmoka, kai jis atleidžiamas dėl darbdavio ekonominių sprendimų ar organizacinės restruktūrizacijos. Tai gali įvykti dėl darbdavio veiklos reorganizavimo, sumažėjusių poreikių ar kitų svarbių priežasčių, kurių darbuotojas negali kontroliuoti.
Ši išmoka apsaugo darbuotoją, suteikia laiko prisitaikyti prie naujų aplinkybių ir ieškoti kito pajamų šaltinio. Kiekvieno darbuotojo išeitinės išmokos suma yra apskaičiuojama individualiai, atsižvelgiant į jo darbo stažą. Ilgesnis darbo laikotarpis toje pačioje darbovietėje dažnai užtikrina didesnę išeitinę kompensaciją, tad kuo ilgiau darbuotojas praleido vienoje įmonėje - tuo daugiau jam gali priklausyti.
Darbo santykiai laikomi trumpais, kai darbuotojas dirbo mažiau nei vienerius metus, ir tokiu atveju išeitinė išmoka dažniausiai sudaro pusę vidutinio mėnesinio atlyginimo.
Kada Išeitinė Išmoka Nepriklauso?
Svarbu suprasti, kad ne kiekvienas darbuotojas turi teisę į išeitinę išmoką. Ji nepriklauso, kai:
- Darbo sutartis yra terminuota ir baigiasi nustatytu laiku.
- Darbuotojas nusprendžia išeiti savo noru be pateisinamos priežasties.
- Darbo santykiai nutraukiami bendru sutarimu.
- Darbuotojas atleidžiamas dėl netinkamo elgesio, neatsakingo pareigų vykdymo ar kitų rimtų pažeidimų.
Ilgalaikio darbo išmokos yra skirtos darbuotojams, kurie nepertraukiamai dirbo daugiau nei penkerius metus ir jos dydis priklauso nuo darbo stažo.
Kaip Skaičiuojama Išeitinė Išmoka?
Išeitinės kompensacijos dydis apskaičiuojamas remiantis darbuotojo darbo užmokesčiu, kuris buvo gautas per paskutinius tris mėnesius iki atleidimo. Šis trijų mėnesių laikotarpis padeda įvertinti vidutinį darbo užmokestį, pagal kurį ir apskaičiuojama išeitinės išmokos suma.
Darbo kodeksas numato papildomas sąlygas, kurios turi būti įvykdytos, kad būtų galima taikyti darbo sutarties nutraukimą darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės. Viena iš jų - pareiga iš anksto informuoti darbuotoją apie atleidimą. Pranešimo terminas turi būti ne trumpesnis kaip vienas mėnuo, o jei darbuotojas įmonėje dirbo trumpiau nei metus - ne trumpesnis kaip dvi savaitės.
Jeigu darbdavys apie atleidimą nepraneša laiku ir informuoja tik prieš 3 darbo dienas ar dar trumpesnį laiką, taikomas kitas Darbo kodekso pagrindas - darbo sutarties nutraukimas darbdavio valia. Tokiu atveju darbuotojui išmokama gerokai didesnė kompensacija - net šešių vidutinių darbo užmokesčių dydžio išmoka.
Papildomos išmokos taip pat priklauso darbuotojams, turintiems ilgesnį stažą toje pačioje įmonėje:
tags: #nedarbingumas #dirbant #dviejuose #darbuose